Dievo dvasios vedami: pirmajame amžiuje ir dabar

„Visa tai daro viena ir ta pati dvasia“ (1 KOR 12:11).

1. Ką šiame studijų straipsnyje aptarsime?

SEKMINĖS. Tik pagalvokime, kokių nepaprastų dalykų tą dieną įvyko! (Apd 2:1-4) Per Sekminių šventę 33-iaisiais mūsų eros metais buvo išlieta šventoji dvasia ir tai ženklino didelę permainą — savo tarnus Dievas ėmė vesti nauja linkme. Aname straipsnyje aptarėme, kaip Dievo dvasia senovės laikų tikinčiuosius įgalino atlikti sunkias, nemenko išmanymo reikalaujančias užduotis. O kokių matome skirtumų lygindami, kaip Dievo dvasia veikė anksčiau, dar prieš susiburiant krikščionių bendruomenei, ir kaip paskui, kada bendruomenė jau buvo įkurta? Taip pat kyla klausimas, kaip šventoji dvasia padeda krikščionims šiandieną. Apie visa tai dabar ir pakalbėsime.

 „Štai esu Jehovos vergė!“

2. Kaip Marija patyrė šventosios dvasios veikimą?

² Kai Jėzaus mokiniams, susirinkusiems Jeruzalėje, viename dideliame aukštutiniame kambaryje, buvo išlieta šventoji dvasia, ten buvo ir Marija (Apd 1:13, 14). Kad Jehova per šventąją dvasią gali daryti didžius darbus, Marija buvo patyrusi jau daugiau kaip prieš tris dešimtmečius. Jehova savo Sūnaus gyvybę iš dangaus tada perkėlė žemėn, į jos, skaisčios mergelės, įsčias. „Tas, kuris joje pradėtas, [buvo] iš šventosios dvasios“ (Mt 1:20).

3, 4. Kokia buvo Marijos nuostata ir kaip galėtume jos pavyzdžiu sekti?

³ Kodėl Jehova pasirinko būtent Mariją? Iš angelo išgirdusi žinią, jog pagimdys Dievo Sūnų, ji tarė: „Štai esu Jehovos vergė! Tegul įvyksta man tai, ką paskelbei“ (Lk 1:38). Marija, kaip liudija šie žodžiai, Jehovos valiai mielai pakluso. Ji, pavyzdžiui, neėmė nuogąstauti, ką apie netikėtą nėštumą pagalvos aplinkiniai ar ką manys sužadėtinis. Sakydama esanti menkiausia tarnaitė, Marija parodė, kad Jehova, savo Viešpačiu, visiškai pasitiki. Jos širdies nuostata buvo ypač tinkama ir Dievas tai iš anksto matė.

⁴ Gal kartais regisi, kad Dievo tarnyba tave pernelyg įpareigoja ar kad krikščionių bendruomenėje ne visi uždaviniai tau įveikiami? Kiekvienas imkime ir pasvarstykime: ar tikrai pasitikiu Jehova? ar neabejoju, kad visus reikalus jis išspręs kuo geriausiai? ar Dievo valiai mielai paklūstu? Žinokime, kad savo dvasios Dievas teikia tiems, kurie kliaujasi juo visa širdimi ir kuriems jo valia užvis svarbiausia (Apd 5:32).

Šventoji dvasia pagelbėjo Petrui

5. Kaip šventosios dvasios veikmę apaštalas Petras patyrė dar iki 33-iųjų mūsų eros metų Sekminių?

⁵ Galingą šventosios dvasios veikmę dar prieš 33-iųjų mūsų eros metų Sekmines patyrė ir apaštalas Petras. Jam bei kitiems apaštalams Jėzus buvo suteikęs galią išvarinėti demonus (Mk 3:14-16). Nors Šventajame Rašte apie tai nėra konkrečiai rašoma, reikia manyti, jog Petras tą galią ne sykį panaudojo. Dievo dvasios jėga akivaizdžiai pasireiškė ir tada, kai apaštalas, Jėzaus paragintas, žengė Galilėjos ežero paviršiumi. (Perskaityk Mato 14:25-29.) Kliaudamasis šventosios dvasios galia, Petras padarė išties didelių darbų. Bet netrukus jis ir kiti mokiniai, šios dvasios vedami, turėjo nuveikti dar įstabesnių dalykų.

6. Ką daryti šventoji dvasia įgalino Petrą per 33-iųjų mūsų eros metų Sekmines ir vėliau?

⁶ Paskui, 33-iųjų mūsų eros metų Sekminių dieną, Petrui ir kitiems buvo suteiktas stebuklingas gebėjimas į Jeruzalėn atvykusius svečius prabilti jų gimtąja kalba. Visų apaštalų vardu į susirinkusiuosius kreipėsi būtent Petras (Apd 2:14-36). Vyrui, kuris kartais elgdavosi impulsyviai, o kartais pasiduodavo baimei, šventoji dvasia suteikė drąsos liudyti nepaisant priešininkų grasinimų ir persekiojimų (Apd 4:18-20, 31). Ir dar per savo dvasią Jehova apreiškė Petrui tai, ko apaštalas pats savaime nebūtų perpratęs (Apd 5:8, 9). O sykį šventosios dvasios galybe jis net prikėlė žmogų (Apd 9:40).

7. Kokie Jėzaus mokymai Petrui išaiškėjo tik tada, kai pats buvo pateptas šventąja dvasia?

⁷ Daugelį tiesų, kurių Jėzus mokė, Petras suprato dar iki tos Sekminių šventės (Mt 16:16, 17; Jn 6:68). Bet buvo ir tokių, kurių jis nesuprato. Antai Petras nesuvokė, kad Kristus trečią dieną bus prikeltas dvasiniu kūnu ir kad jo Karalystė būsianti danguje (Jn 20:6-10; Apd 1:6). Minties, kad žmonės gali tapti dvasinėmis esybėmis ir karaliauti iš dangaus, jis neprisileido. Šiuos Jėzaus mokymus apaštalas perprato tik tada, kai pats buvo šventąja dvasia pakrikštytas ir įgijo dangiškąją viltį.

8. Koks pažinimas yra atvertas tiek pateptiesiems, tiek ir „kitoms avims“?

 ⁸ Mokymai, kurių anksčiau nesuprato, Jėzaus sekėjams išaiškėjo, kada jie gavo šventosios dvasios. Paskui tos dvasios įkvėpimu buvo parašyta graikiškoji Biblijos dalis, — joje nuostabūs Dievo sumanymai atsiskleidė dar aiškiau (Ef 3:8-11, 18). Šiandieną ir dvasia pateptieji, ir prie „kitų avių“ priklausantys krikščionys sotinasi tuo pačiu dvasiniu penu, dedasi į protą ir į širdį tas pačias tiesas (Jn 10:16). Ar esi dėkingas, kad per savo dvasią Dievas tau leidžia Šventąjį Raštą pažinti ir suprasti?

Paulius tapo „kupinas šventosios dvasios“

9. Ką Paulius, šventosios dvasios padedamas, gebėjo atlikti?

⁹ Nuo tos įsimintinos Sekminių dienos tepraėjus kokiems metams, Dievo šventosios dvasios dovaną gavo ir Saulius, mums labiau pažįstamas Pauliaus vardu. Vedamas Jehovos dvasios jis daug nuveikė visų tikinčiųjų, taip pat ir mūsų labui. Antai parašė 14 laiškų, įeinančių į Biblijos kanoną. Dievo dvasia Pauliui, kaip ir Petrui, leido suprasti ir aiškiai apibūdinti, kokia dovana laukia dangiškojo pašaukimo dalininkų: nemirtingumas ir negendamumas. Šventosios dvasios galia Paulius gydė ligonius, išvarinėjo demonus, prikėlė mirusį jaunuolį. Dievo dvasios stiprinamas darė ir dar svarbesnį darbą — tą patį, kurį šiandieną be akivaizdžių stebuklų atlieka visi Dievo tarnai.

10. Kaip šventoji dvasia Pauliui pagelbėjo, kai reikėjo kalbėti?

¹⁰ Kipro saloje Paulius, „tapęs kupinas šventosios dvasios“, drąsiai stojo į akistatą su vienu magu. Salos prokonsulas klausėsi jų pokalbio ir, „apstulbintas Jehovos mokslo“, įtikėjo (Apd 13:8-12). Paulius, kaip rodo šis atvejis, puikiai suprato, kad tik šventoji dvasia gali įkvėpti ryžto kalbėti tiesos žodžius (Mt 10:20). Vėliau jis Efezo bendruomenės prašė melsti Dievą, kad jam „būtų duota drąsos“ skelbti gerąją naujieną (Ef 6:18-20).

11. Kaip Pauliui vadovavo Dievo dvasia?

¹¹ Šventoji Dievo dvasia Paulių taip pat vedė misionieriškose kelionėse. Ir ne vien skatino kalbėti. Tam tikrose vietose dvasia apaštalui kalbėti netgi draudė (Apd 13:2; perskaityk Apaštalų darbų 16:6-10). Evangelizacijos darbui Jehova šiandieną irgi vadovauja per savo dvasią. Visi klusnūs Jehovos tarnai, panašiai kaip Paulius, užsibrėžia tikslą skelbti tiesos žinią drąsiai ir uoliai. Nors dabar Dievo dvasios veikimas ne toks akivaizdus kaip Pauliaus laikais, neabejojame, kad vertiems žmonėms Jehova sudaro galimybes tiesą išgirsti — tuo pasirūpina per savo šventąją dvasią (Jn 6:44).

„Esama įvairių veikmių“

12—14. Ar Dievo dvasia visus jo tarnus veikia vienodai? Paaiškink.

¹² Argi pasakojimai, kaip pateptųjų bendruomenę Jehova laimino pirmajame amžiuje, nepadrąsina Dievo tarnų ir dabar?  Atminkime Pauliaus žodžius apie anuomet turėtas stebuklingas dvasios dovanas. Korinto bendruomenei apaštalas Dievo įkvėptas rašė: „Dovanų esti įvairių, bet dvasia ta pati. Ir esama įvairių tarnysčių, bet tas pats Viešpats. Taip pat esama įvairių veikmių, bet tas pats Dievas, kuris visas jas visuose sužadina“ (1 Kor 12:4-6, 11). Dievo tarnus tam tikru tikslu šventoji dvasia gali veikti įvairiopai. Iš tikrųjų šventosios dvasios gauna ir Kristaus „mažoji kaimenė“, ir „kitos avys“ (Lk 12:32; Jn 10:16). Bet skirtingiems bendruomenės nariams jos veikmė ne visada pasireiškia vienodai.

¹³ Vyresnieji, pavyzdžiui, į savo pareigas paskiriami irgi per šventąją dvasią (Apd 20:28). Tačiau prižiūrėtojais bendruomenėje tarnauja ne visi dvasia patepti krikščionys. Kokia čia peršasi išvada? Paprastai tariant, kad Dievo dvasia bendruomenės narius veikia skirtingai.

¹⁴ Dvasia, kuri pateptiesiems sužadina „įsūnystės dvasią“, arba įsitikinimą, kad jie Dievo įsūnyti, yra ta pati dvasia, kurios galybe Jehova savo viengimį Sūnų iš mirties prikėlė gyventi danguje ir apdovanojo nemirtingumu. (Perskaityk Romiečiams 8:11, 15.) Pasitelkęs tąją dvasią, Jehova kadaise sukūrė neaprėpiamą Visatą (Pr 1:1-3). Ta pačia dvasia Jehova suteikė Becaleliui išmonės atlikti sudėtingą ir kruopštų darbą prie padangtės, davė Samsonui nepaprastą fizinę jėgą, leido Petrui eiti vandens paviršiumi. Turėti Dievo dvasios ir būti Dievo dvasia pateptam yra du skirtingi dalykai ir jų nereikėtų painioti. Krikščionio patepimas tėra viena savita dvasios veikmė. Kurį asmenį patepti, sprendžia pats Dievas.

15. Ar šventosios dvasios krikštu bus krikštijama amžinai? Paaiškink.

¹⁵ Šventoji dvasia Dievo ištikimus tarnus visą laiką veikė įvairiopai. Ir, tiesą sakant, veikė jau tūkstančius metų iki tada, kai Dievas ėmė dalyti dvasios patepimą. Šita nauja dvasios veikmė radosi per 33-iųjų mūsų eros metų Sekmines, tačiau ji reikšis ne amžinai. Krikštyti šventąja dvasia bus baigta, tačiau toji dvasia Dievo tarnus ir toliau ves, Jehovos valią vykdyti padės visą amžinybę.

16. Ką, šventosios dvasios padedami, dabar daro Dievo tarnai?

¹⁶ O kas gi, padedant Jehovos šventajai dvasiai, žemėje dabar daroma? Apreiškimo 22:17 štai pasakyta: „Dvasia ir nuotaka kviečia: ‘Ateik!’ Ir kas girdi, tesako: ‘Ateik!’ Kas trokšta, teateina; kas nori, tesisemia gyvybės vandens dovanai.“ Dievo dvasios skatinami, krikščionys dabar visiems norintiems ir trokštantiems perduoda Jehovos kvietimą semtis gyvybės vandens. Pateptieji kvietimą skelbia patys pirmi — rodo pavyzdį. Sykiu su jais tai daro ir krikščionys iš „kitų avių“. Abiem grupėms tarnyboje vadovauja ta pati šventoji dvasia. Ir vieni, ir kiti savo pasiaukojimą Jehovai parodo krikštydamiesi „Tėvo, Sūnaus ir šventosios dvasios vardu“ (Mt 28:19). Visi jie leidžiasi Dievo dvasios veikiami ir savo gyvenime puoselėja dvasios vaisių (Gal 5:22, 23). Tiek pateptieji, tiek ir „kitos avys“ mielai priima šventosios dvasios pagalbą. Jos vedami, krikščionys kiek galėdami stengiasi atitikti Jehovos nubrėžtas šventumo normas (2 Kor 7:1; Apr 7:9, 14).

Nepaliauk melsti šventosios dvasios

17. Iš ko matysis, kad turime Dievo dvasios?

¹⁷ Idant išliktum nepriekaištingas ir gautum žadėtą apdovanojimą, Jehova tau — ar viltumeisi amžinai gyventi danguje ar žemėje — yra pasiruošęs suteikti „neįprastai  didelės galios“ (2 Kor 4:7). Skelbdamas gerąją naujieną apie Karalystę galbūt sulauksi pašaipų. Bet prisimink Biblijos žodžius: „Jeigu jus užgaulioja dėl Kristaus vardo, esate laimingi, nes šlovės dvasia, paties Dievo dvasia, ilsisi ant jūsų“ (1 Pt 4:14).

18, 19. Kaip Jehova savo šventąja dvasia tau padės ir ką esi nusiteikęs daryti?

¹⁸ Jehova savo dvasios negailėdamas dovanoja kiekvienam, kas nuoširdžiai jos prašo. O toji dvasia ne tik padeda įveikti sudėtingus uždavinius, bet ir sužadina norą Jehovos tarnyboje daryti visa, ką jėgos leidžia. „Juk tai Dievas jumyse veikia teikdamas jums, kaip jam patinka, ir norą, ir gebėjimą veikti.“ Brangi Dievo dovana, šventoji dvasia, apvainikuos tavo pastangas ‘tvirtai laikytis gyvenimo žodžio’ — jos stiprinamas pajėgsi ‘toliau su baime ir drebėdamas darbuotis dėl savo išgelbėjimo’ (Fil 2:12, 13, 16).

¹⁹ Tad visiškai pasikliauk Dievo dvasios pagalba, į kiekvieną tau pavestą darbą įdėk širdį, stenkis tapti įgudusiu darbininku ir melsk Jehovą vadovavimo (Jok 1:5). Dievas tikrai duos visa, ko reikia, kad suprastum jo Žodį, pakeltum gyvenimo sunkumus, įstengtum skelbti gerąją naujieną. „Prašykite ir bus jums duota, ieškokite ir rasite, belskite ir bus jums atidaryta“, taigi bus suteikta ir šventosios dvasios (Lk 11:9, 13). Visada Jehovos prašyk, kad padėtų tau lygiuotis į senovės ir šių laikų tikinčiuosius, kuriuos vedė Dievo dvasia.

Paaiškink

• Kokia širdies nuostata, sprendžiant iš Marijos pavyzdžio, Jehovai patinka?

• Kaip Dievo dvasia vedė Paulių?

• Kaip šventoji dvasia veda Dievo tarnus šiandieną?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 24 puslapyje]

Paulių šventoji dvasia įgalino užkirsti kelią piktųjų dvasių įtakai

[Iliustracija 26 puslapyje]

Šventosios dvasios pagalba yra prieinama visiems krikščionims, ar jų viltis būtų dangiškoji ar žemiškoji