Kodėl mums reikia leistis Dievo dvasios vedamiems?

„Tu esi mano Dievas. Tavo geroji dvasia tegul veda mane“ (PS 143:10, Brb).

1. Pateik pavyzdį, kaip nematoma jėga gali rodyti žmogui kelią.

AR TAU kada prireikė kompaso? Šiame paprastučiame prietaise tėra viena judanti detalė — įmagnetinta rodyklėlė, visada pasisukanti šiaurės kryptimi. Nematoma jėga, verčianti rodyklėlę suktis, vadinama magnetizmu. Ji atsiranda dėl magnetinio lauko, juosiančio Žemę nuo šiaurės iki pietų poliaus. Keliautojus bei tyrinėtojus kompasas ilgus šimtmečius vedė ir jūromis, ir sausuma.

2, 3. a) Kokią didžiulę energiją Jehova panaudojo prieš nesuskaitomus amžius? b) Kodėl turėtume tikėtis, kad nematoma Dievo jėga mūsų gyvenime reikšis ir šiandien?

² Mūsų žingsnius gali kreipti dar ir kita, už magnetizmą svarbesnė nematoma jėga. Kokia? Apie ją užsimenama jau pačiose pirmose Biblijos eilutėse. Pradžios knyga atskleidžia, ką prieš nesuskaitomus amžius padarė Jehova: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę.“ Kad tai įgyvendintų, jis pasitelkė galingą jėgą, apie kurią sakoma: „Dvasia iš Dievo dvelkė viršum vandenų“ (Pr 1:1, 2). Kokią jėgą Jehova čia naudojo? Šventąją dvasią — neapsakomai didžiulę energiją. Jei nebūtų šios Dievo veikiamosios jėgos, nebūtų nei mūsų pačių, nei to, ką regime aplink (Job 33:4; Ps 104:30).

³ Taip, Jehova mus sukūrė per savo šventąją dvasią. Bet ar reikėtų tikėtis, kad ši jėga mūsų gyvenime dar kaip nors pasireikš? Štai ką savo mokiniams sakė pats Dievo Sūnus: „Dvasia [...] ves jus į tiesos pilnatvę“ (Jn 16:13). Kas yra toji dvasia? Ir kodėl turėtume leistis jos vedami?

Šventoji dvasia — kas tai?

4, 5. a) Kuo Trejybės dogmos šalininkai laiko šventąją dvasią? b) Kaip paaiškintum, kas yra šventoji dvasia?

⁴ Tarnyboje sutinkame nemažai žmonių, tikinčių Trejybę. Jų manymu, šventoji dvasia — tai asmuo, lygus Dievui Tėvui (1 Kor 8:6). Remiantis tokiu įsivyravusiu požiūriu, daugelyje Biblijos vertimų žodžiai „Šventoji Dvasia“ rašomi didžiąja raide. Tačiau įsidėmėtina, ką vienoje knygoje rašo katalikų teologas Edmundas Fortmanas: „Nors šita dvasia dažnai suasmeninama, [Biblijos hebrajiškųjų raštų] šventieji rašytojai, kaip žinome, niekada nemanė ir nesakė, kad šita dvasia būtų atskiras asmuo“ (The Triune God).

⁵ Tad kas iš tikrųjų yra šventoji dvasia? Lietuvos Biblijos draugijos išleistame A. Rubšio vertime Pradžios 1-o skyriaus 2-os eilutės išnašoje paaiškinama, jog hebrajiškas žodis (rúah), čia verčiamas „dvasia“, gali reikšti ir „vėjas“. (Palygink Pradžios 3:8; 8:1.) Nors paties vėjo ir nematome, aiškiai juntame jo galybę. Panašiai yra su šventąja dvasia: žmogaus akiai ji nepastebima, bet jos veikmė akivaizdi. Tai ne koks asmuo, o neaprėpiama energija, esanti Dievo rankose. Kad pasiektų savo  užsibrėžtą tikslą, Jehova gali nukreipti ją, kur panorėjęs. Argi sunku patikėti, kad šios jėgos Šaltinis yra šventas — kad ji ateina nuo visagalio Dievo? Čia nėra jokių abejonių! (Perskaityk Izaijo 40:12, 13, Jr. *)

6. Ko Dovydas prašė Jehovą?

⁶ O ar tikėtina, kad Jehova savo dvasia ves mus visą gyvenimą? Antai Dovydui jis pažadėjo: „Mokysiu tave ir rodysiu tau kelią, kuriuo turi eiti“ (Ps 32:8). Ar pats Dovydas šito norėjo? Žinoma, juk sakė: „Mokyk mane vykdyti Tavo valią, nes Tu esi mano Dievas. Tavo geroji dvasia tegul veda mane“ (Ps 143:10, Brb). Mes irgi su tikru noru turime leistis Jehovos dvasios vedami. Kodėl? Aptarkime keturias priežastis.

Pasirinkti teisingo kelio patys nesugebame

7, 8. a) Kodėl be Dievo vadovavimo nesugebėtume pasirinkti teisingo gyvenimo kelio? b) Kodėl nebandome patys vieni ieškoti kelio šioje sugedusioje santvarkoje? Pailiustruok pavyzdžiu.

⁷ Visų pirma, Dievo dvasios vadovavimo mums reikia todėl, kad patys nusistatyti krypties nemokame. Būtina, kad mus kas vestų — rodytų kelią, kuriuo turime eiti. Mes, žmonės, nebuvome sukurti gyvenimo kelią pasirinkti savo nuožiūra. O dar ir netobulumas trukdo. Pranašas Jeremijas rašė: „Aš žinau, Viešpatie, kad ne nuo žmogaus pasirinkimo priklauso jo kelias ir kad ne nuo asmens priklauso galia eiti ir nustatyti kryptį savo žingsniams“ (Jer 10:23, Jr). Kodėl ne nuo paties asmens? Nusistatyti teisingos krypties, kaip byloja tolesni Jehovos žodžiai, mes tiesiog nesugebame. Pranašui Jeremijui girdint, apie žmogaus vidines paskatas ir motyvus Dievas kalbėjo: „Širdis už viską vylingesnė ir nepataisomai pasiligojusi. Kas gali ją perprasti?“ (Jer 17:9; Mt 15:19).

⁸ Įsivaizduok žmogų, išsiruošusį keliauti per brūzgynus ir tyrlaukius, nepažymėtus jokiame žemėlapyje. Jei patirties tokiuose žygiuose neturi, iškeliauti vienam, be jokio vedlio, be kompaso jam yra labai rizikinga. Kadangi prie laukinės gamtos jis nepratęs ir nežino, kaip kelionės tikslą pasiekti saugiai, savo gyvybę toks žmogus stato į pavojų. Panašūs į jį būtų tie, kurie mano sugebėsią patys, be Dievo pagalbos rasti teisingą kelią per šį sugedusį pasaulį. Tokių žmonių gyvybei irgi gresia didelis pavojus. Jei dabartinės piktosios santvarkos brūzgynuose nenorime paklysti, privalome melsti Jehovą vadovavimo, kaip kad  Dovydas. Jis Dievo prašė: „Palaikyk mane einantį Tavo takais, kad mano kojos nepaslystų“ (Ps 17:5, Brb; 23:3). O ko reikia, kad Jehovos dvasia mus vestų?

9. Ko reikia, kad Dievo dvasia mums būtų patikimas vedlys? (Žiūrėk iliustraciją 17-ame puslapyje.)

⁹ Šventosios dvasios, kuri mūsų žingsniams būtų patikimas vedlys, Jehova suteikia tik jeigu esame nuolankūs ir visada juo kliaujamės. Kaip ši veikiamoji jėga krikščioniui padeda? Savo mokiniams Jėzus kalbėjo: „Padėjėjas — šventoji dvasia, kurią Tėvas mano vardu atsiųs, — jis išmokys jus visko ir primins visa, ką jums sakiau“ (Jn 14:26). Kai su malda gilinamės į Bibliją, apmąstome visus Kristaus žodžius, šventoji dvasia leidžia mums vis geriau suprasti Jehovos išminties gelmes, vis labiau taikytis prie Dievo valios (1 Kor 2:10). Ir jeigu gyvenimo kelyje pasitaiko koks netikėtas posūkis, dvasia padeda neišklysti. Ji primena jau girdėtus Biblijos principus, pamoko, kaip jais remiantis kreipti savo žingsnius.

Dievo dvasia vedė Jėzų

10, 11. Kokią pagalbą Dievo viengimis Sūnus tikėjosi gauti per šventąją dvasią ir kaip tos pagalbos sulaukė?

¹⁰ Antra, šventosios dvasios noriai leidžiamės vedami todėl, kad tąja dvasia Dievas vedė ir savo Sūnų. Dar prieš ateidamas į žemę, viengimis Jehovos Sūnus žinojo, kas pranašystėje pasakyta: „Ant jo ilsėsis Viešpaties dvasia: išminties ir įžvalgos dvasia, patarimo ir narsumo dvasia, pažinimo ir Viešpaties baimės dvasia“ (Iz 11:2). Žemėje Jėzaus laukė išties nelengvas gyvenimas. Tik pagalvokime, kaip jis troško Dievo dvasios galybės!

¹¹ Pranašiški Jehovos žodžiai išsipildė. Evangelijoje pagal Luką rašoma, kas įvyko tuoj po Jėzaus krikšto: „Kupinas šventosios dvasios, Jėzus grįžo nuo Jordano, ir dvasia jį vedžiojo po dykumą“ (Lk 4:1). Tenai jis pasninkavo, meldėsi, pasinėrė į apmąstymus, ir Jehova, matyt, ruošė jį būsimoms užduotims, apreiškė, kas jo laukia. Dievo dvasia veikė Jėzaus protą ir širdį, vedė jį prie teisingų sprendimų. Todėl kiekvienoje situacijoje jis žinojo, kaip elgtis, ir pasielgdavo būtent taip, kaip norėjo Jehova.

12. Kodėl taip svarbu melsti Dievo dvasios vadovavimo?

¹² Pats patyręs, kokia Dievo šventoji dvasia galinga, Jėzus ir savo mokinius ragino jos prašyti, leistis jos vedamiems. (Perskaityk Luko 11:9-13.) Kodėl taip svarbu šventosios dvasios melsti? Todėl, kad ji gali padėti mums visiškai pakeisti savo mąstyseną, supanašėti su Kristumi (Rom 12:2; 1 Kor 2:16). Jei mus veda Dievo dvasia, mąstysime kaip Kristus, seksime jo pavyzdžiu (1 Pt 2:21).

 Pasaulio dvasia gali nuvesti blogu keliu

13. Kas yra pasaulio dvasia ir ką daryti žmones ji skatina?

¹³ Trečia, Dievo dvasios vadovavimo reikia todėl, kad be jos mus lengvai paklaidintų netyra pasaulio dvasia, šiandieną užvaldžiusi daugumą. Ta galinga jėga veda visiškai priešinga linkme nei Dievo šventoji dvasia: žmonių mąstysena ir darbai tampa panašūs ne į Kristaus, o į Šėtono, šio pasaulio valdovo. (Perskaityk Efeziečiams 2:1-3; Titui 3:3.) Jei asmuo pasiduoda pasaulio dvasiai ir griebiasi kūno darbų, pasekmės gali būti skaudžios — Dievo Karalystės jis nepaveldės (Gal 5:19-21).

14, 15. Kaip galime pasipriešinti pasaulio dvasiai?

¹⁴ Idant gebėtume pasaulio dvasiai atsispirti, Jehova mus puikiai parengia. Apaštalas Paulius krikščionis ragino: „Stiprėkite Viešpatyje ir jo galinga jėga [...], kad piktąją dieną pajėgtumėte pasipriešinti“ (Ef 6:10, 13). Savąja dvasia Jehova suteikia mums tvirtybės atsilaikyti prieš Šėtoną, neleidžia susiklaidinti (Apr 12:9). Pasaulio dvasia tokia stipri, kad visiškai jos neišvengsime. Bet tai nereiškia, kad turime duotis jos gadinami. Šventoji dvasia nepalyginti stipresnė ir tikrai mums padės.

¹⁵ Apie tuos, kurie pirmajame amžiuje atsižadėjo krikščionybės, apaštalas Petras rašė, jog „palikę tiesų taką jie nuklydo“ (2 Pt 2:15). Kokie esame dėkingi, kad gavome „ne pasaulio dvasią, bet dvasią iš Dievo“! (1 Kor 2:12) Jei mūsų žingsnius kreips Dievo dvasia ir jei naudosimės viskuo, ką Jehova teikia mūsų dvasingumui stiprinti, šio nedoro pasaulio šėtoniškai dvasiai pasipriešinti įstengsime (Gal 5:16).

Šventoji dvasia brandina gerą vaisių

16. Kokį vaisių šventoji dvasia mumyse augina?

¹⁶ Ketvirta, Dievo dvasios vadovavimo mums reikia ir todėl, kad jos vedami brandiname gerą dvasios vaisių. (Perskaityk Galatams 5:22, 23.) Kas gi iš mūsų nenorėtų rodyti kitiems daugiau meilės, būti džiugesnis, taikingesnis? O argi nebūtume laimingi išsiugdę kantrybę, maloningumą, gerumą? Ir kiek daug laimėtume puoselėdami tikėjimą, romumą, susivaldymą! Dievo dvasia išryškina mumyse savybes, kurios pačių gyvenimą daro gražesnį, taip pat džiugina namiškius, tarnybos draugus. Šitą vaisių auginame nuolatos, be perstojo, mat niekada jo nebus per daug. Tiesą sakant, dvasios vaisiui augti nėra ribų.

17. Kaip galime labiau puoselėti kurią nors dvasios vaisiaus dalelę?

¹⁷ Kiekvienas turėtume sąžiningai save ištirti, ar mūsų žodžiai ir darbai liudija, jog esame vedami šventosios dvasios ir brandiname jos vaisių (2 Kor 13:5a; Gal 5:25). Pastebėję, kad kokios dvasios vaisiaus dalelės stokojame, įsileiskime į savo gyvenimą daugiau šventosios dvasios, — tegul ji ugdo trūkstamas savybes. O dvasiai veikti duris atversime, jei atsiskleidę Bibliją ir pasitelkę mūsų krikščioniškus leidinius nagrinėsime, kaip kiekviena dvasios vaisiaus dalelė turi reikštis mūsų kasdieniuose poelgiuose, ir paskui stengsimės tą vaisių dar labiau puoselėti. * Matydami, kaip akivaizdžiai Dievo dvasia veikia mūsų pačių ir bendratikių gyvenime, suprantame, kad būtinai turime leistis jos vedami.

Ar pasiduodi Dievo dvasios veikmei?

18. Kaip iš Jėzaus pavyzdžio mokomės priimti Dievo dvasios vadovavimą?

¹⁸ Kai buvo kuriama Visata, Jėzus talkino savo Tėvui, todėl viską žinojo ir apie Žemės  magnetinį lauką, kuris dabar padeda žmonėms orientuotis (Pat 8:30; Jn 1:3). Biblijoje vis dėlto nerašoma, kad žemėje Jėzus būtų magnetizmu naudojęsis teisingai krypčiai nusistatyti. O šventoji Dievo dvasia jo gyvenime veikė labai galingai, — tai liudija daugybė Biblijos pasakojimų. Jėzus mielai tą dvasią priėmė ir jos skatinamas nesipriešino, pasidavė jos veikmei (Mk 1:12, 13; Lk 4:14). Ar tu irgi panašiai leidiesi dvasios vedamas?

19. Ką turime daryti, kad šventoji dvasia mus saugiai vestų?

¹⁹ Visus, kurie savo mintyse ir širdyje yra nusiteikę dvasios vadovavimui paklusti, toji Dievo jėga veda ir šiandieną. Kaip tad leisiesi teisinga linkme nukreipiamas? Nuolat melsk Jehovą, kad tau dvasios teiktų, kad padėtų eiti išvien su ja. (Perskaityk Efeziečiams 3:14-16.) Ir kad dvasios, kurios prašai, apsčiai gautum, gilinkis į Bibliją, Dievo Žodį, parašytą šventosios dvasios įkvėpimu (2 Tim 3:16, 17). Laikykis išmintingų Biblijos pamokymų ir noriai daryk, ką dvasia skatina. Visiškai pasitikėk, kad šiame nedorame pasaulyje Jehova tave saugiai ves ir neleis paklysti.

[Išnašos]

Ar įsidėmėjai pagrindines mintis?

• Kaip šventoji dvasia gali veikti mūsų gyvenime?

• Dėl kokių keturių priežasčių turime noriai leistis Dievo dvasios vedami?

• Ką patys turime daryti, kad šventoji dvasia mus nekliudomai vestų?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 15 puslapyje]

Dievo dvasia galingai veikė Jėzaus gyvenime

[Iliustracija 17 puslapyje]

Žmogaus mintis ir širdį Dievo dvasia kreipia teisinga linkme