DVASINIS Jehovos tautos paveldas — gausus ir be galo įdomus. Įamžintas jis ne tik mūsų spaudiniuose, bet ir nuotraukose, laiškuose, žmonių pasakojimuose; istoriją mena ir įvairūs daiktai, susiję su mūsų tarnyba, su evangelizacijos darbu. Čia galbūt kyla klausimas: o ką laimime visa tai tyrinėdami ir stengdamiesi išsaugoti? Prisiminkime biblinius laikus: Izraelyje buvo įprasta, kad šeimos galva moko savo sūnus Jehovos įstatymų, pasakoja jiems apie šlovingus Dievo darbus bei stebuklus, „idant ir jie remtų savo viltį Dievu“ (Ps 78:1-7).

Net ir žiloje senovėje archyviniai duomenys ne sykį buvo panaudoti pagal Jehovos valią — geriems tikslams. Štai vienas pavyzdys. Kai priešininkai mėgino sustabdyti Jeruzalės šventyklos atstatymo darbus, Medijos sostinės Ekbatanos saugyklose buvo liepta atlikti paiešką. Tada surado kai ką labai svarbaus — ritinį su paties karaliaus Kyro įsaku Dievo Namus atstatyti (Ezr 6:1-4, 12). Kaip Jehova ir norėjo, šventykla galiausiai buvo prikelta iš griuvėsių. Archyviniais šaltiniais taip pat naudojosi evangelistas Lukas: rašydamas Evangeliją jis ‘viską nuo pradžios kruopščiai ištyrė’ (Lk 1:1-4).

Vadovaujančioji taryba mūsų teokratine istorija labai domisi. Apie būtinybę šį dvasinį paveldą  išsaugoti, įforminti ir perduoti tolesnėms kartoms vienas Vadovaujančiosios tarybos narys pasakė: „Kad žinotume, kur einame, turime žinoti, iš kur atėjome.“ Tam tikslui pagrindiniame mūsų bendrijos biure Brukline neseniai buvo įkurtas istorijos archyvas. Juo rūpinasi ir jį prižiūri Rašymo komitetas.

MŪSŲ „ŠEIMOS ALBUMAS“ IR „ŠEIMOS RELIKVIJOS“

Bėgant laikui darosi vis sunkiau atminti, kas įdomaus tavo šeimoje kažkada įvyko, ir galbūt neretai pagalvoji: „O, kad būčiau įamžinęs tas akimirkas!“ Tad naujajame istorijos archyve dabar verda darbas: tvarkomas didžiulis ir vis gausėjantis mūsų dvasinis palikimas, į vieną vietą renkami įvairiausi reikšmingi dokumentai. Nuotraukos, rūpestingai saugomos šiame archyve, yra tarytum mūsų šeimos albumas. Tarp kitų vertybių čia laikomi ir pirmieji mūsų bendrijos spaudiniai, užfiksuoti įdomūs pasakojimai iš pirmų lūpų, taip pat daugybė neįkainojamų, atminimo vertų daiktų. Visa tai yra nelyginant šeimos relikvijos, rodančios, koks yra mūsų teokratinis paveldas, ir įkvepiančios su pasitikėjimu žvelgti į ateitį.

Nauja rubrika „Iš mūsų archyvų“ kaip tik ir kviečia pasidairyti po aną istorijos archyvą. Rubrika Sargybos bokšto studijų numeryje pasirodys keturiskart metuose. Štai jau kitame numeryje ketinama įdėti iliustruotą pasakojimą, iš kurio sužinosime, kas buvo „aušros vežimėlis“, kada, kas ir kokiam tikslui juo naudojosi.

Lyg šeimos albumas, istorijos archyvas daug pasako apie mus pačius ir mūsų tikėjimo pirmtakus: primena apie jų tvirtybę ir drąsą, apie džiaugsmą ir sunkumus, patirtus tarnaujant dangiškajam Tėvui, apie nuolatinę globą ir paramą, kurią Dievas teikia ištikimiems savo garbintojams (Įst 33:27). Esame tikri — Jehova laimins mūsų pastangas išsaugoti vertingą dvasinį paveldą, ir tegul tai būna akstinas visiems drauge kaip niekad vieningai vykdyti jo valią.

[Rėmelis/iliustracija 31 puslapyje]

Kas ir kaip archyve daroma

Kada yra statomi filmai, mūsų leidiniams rašomi straipsniai ar ruošiamos kokios programos, archyvuose informacijos dažnai ieško rašytojai, dailininkai, tyrinėtojai, kiti suinteresuoti asmenys. Istorijos archyvo darbuotojai todėl rūpinasi surinkti iš bendrijos filialų, vietinio Betelio skyrių, bendruomenių, pavienių asmenų, šiaip iš įvairių institucijų kuo daugiau istorinę vertę turinčių daiktų ir juos išsaugoti. Toliau aprašomi visi šio kruopštaus darbo etapai.

Įsigijimas ir analizė. Istorijos archyvą nuolat papildo visokie unikalūs daiktai. Daugelį jų noriai padovanoja arba paskolina bendratikiai, kurių šeimos jau ilgus dešimtmečius ištikimai tarnauja Jehovai. Analizuojant ir gretinant medžiagą iš įvairių šaltinių galima dar geriau pažinti mūsų istoriją ir į ją įėjusius žmones.

Katalogavimas. Istorijos archyve yra saugoma tūkstančiai visokiausių daiktų. Kai kurie jau daugiau nei šimtmečio senumo. Daiktų forma, dydis ir paskirtis labai skiriasi, todėl pagal šiuos požymius juos svarbu atidžiai sukataloguoti, kad prireikus būtų nesunku atrasti.

Restauravimas ir konservavimas. Senos knygos ir daiktai yra specialistų restauruojami ir konservuojami. Dokumentai, nuotraukos, iškarpos iš laikraščių, filmai ir visokie garso įrašai perkeliami į skaitmeninę terpę, kad taptų prieinami ir elektroniniu formatu. Taip siekiama išvengti bereikalingo kontakto su autentiškais dokumentais ir kitais istorinę vertę turinčiais daiktais.

Laikymas saugyklose ir paieška. Archyvinė medžiaga yra susisteminama ir saugoma, kad niekas nedingtų, nebūtų pagadinta šviesos ar drėgmės. Yra kuriama ir speciali duomenų bazė, kuri padės daug lengviau atrasti norimą informaciją, tyrinėti mūsų brangų praeities paveldą.

[Iliustracijos 32 puslapyje]

1. „Kūrimo fotodramos“ plakatas. 2. Prenumeratorių sąrašas. 3. Automobilis-gramofonas. 4. 1912 m. balandžio 15 d. Sargybos bokšto viršelis. 5. Dž. Rezerfordo įkalinimo dokumentas. 6. „Sargybos bokšto“ radijo stoties (WBBR) mikrofonas. 7. Gramofonas. 8. Nešiojamasis knygų dėklas. 9. Asmeniniai užrašai. 10. Telegrama, adresuota Dž. Rezerfordui.