Natanas — žmogus, visad palaikęs Jehovos pusę

Įtikinti galingą valdovą, kad jis iškraipo teisingumą ir kad privalo pasikeisti, — labai nelengva. Ar išdrįstum prieš jį stoti, jei žinotum, jog gelbėdamas savo reputaciją jis netgi pražudė žmogų?

Senovės Izraelio karalius Dovydas svetimavo su Batšeba ir ji tapo nėščia. Kad nuodėmė neiškiltų aikštėn, Dovydas pasmerkė Batšebos vyrą žūti nuo priešų rankos, o ją pačią paėmė į žmonas. Slinko mėnesiai. Karalius veidmainiavo, gyveno dvilypį gyvenimą ir toliau ėjo savo pareigas. Bet Jehova nuslėpti padarytų nuodėmių Dovydui neleido — siuntė pas jį savo pranašą Nataną.

Užduotis buvo ne iš lengvųjų. Ką būtum daręs Natano vietoje? Priminti Dovydui apie jo nuodėmes pranašas ryžosi tik todėl, kad buvo ištikimas Jehovai, tvirtai laikėsi jo teisingų principų. Kaipgi šis Dievo tarnas galėjo Dovydą įtikinti, kad reikia atgailauti?

TAKTIŠKAS MOKYTOJAS

Atsiversk Bibliją ir perskaityk 2 Samuelio 12:1-25. Įsivaizduok, kad stovi priešais Dovydą ir pasakoji jam tokią istoriją: „Du žmonės gyveno viename mieste. Vienas buvo turtuolis, o kitas skurdžius. Turtuolis turėjo labai daug avių ir galvijų, o skurdžius turėjo tik vieną mažą avelę, kurią buvo nusipirkęs. Ją užaugino; ji užaugo su juo ir jo vaikais; dalydavosi jo duonos kąsniu, gerdavo iš jo puoduko, glausdavosi jam ant kelių. Ji buvo jam kaip duktė. Vieną dieną  pas turtuolį atėjo pakeleivis. Turtuolis nenorėjo imti savo avies ar galvijo valgiui parengti atėjusiam keleiviui, paėmė skurdžiaus avelę ir parengė ją svečiui“ (2 Sam 12:1-4).

Dovydas, pats kadaise ganęs bandą, greičiausiai tai palaikė tikru atsitikimu. „Natanas, matyt, dažnai kreipdavosi į karalių su prašymais apginti nuskriaustus žmones, kurie nesulaukia jokios pagalbos, — teigia vienas biblistas, — todėl Dovydas pamanė, kad ir dabar pranašas atėjo tuo tikslu.“ Prabilti apie nedorus karaliaus darbus, šiaip ar taip, reikėjo didelės drąsos. Bet ištikimybė Dievui buvo stipri paskata pranašui eiti ir kalbėti. Dovydas, išklausęs Natano pasakojimą, smarkiai supyko. „Kaip gyvas Viešpats, žmogus, kuris tai padarė, turi mirti!“ — sušuko jis. Ir čia išgirdo pribloškiančius pranašo žodžius: „Tu esi tas žmogus!“ (2 Sam 12:5-7)

Kodėl Natanas nusprendė visą reikalą išdėstyti būtent taip? Pasvarstykime. Asmeniui, kuris kito atžvilgiu jaučia stiprią emocinę trauką, sunku savo situaciją vertinti objektyviai. Dažnas, pradėjęs elgtis nederamai, ieško dingsčių savo veiksmams pateisinti. Bet vaizdingas Natano pasakojimas tam užkirto kelią. Dovydas išgirdęs, kaip bjauriai pasielgė anas vyras, nejučia apkaltino pats save. O kam palyginimas taikomas, Natanas atskleidė tik tada, kai Dovydas tokį poelgį pasmerkė. Dabar karalius galėjo aiškiai suvokti, kokią baisią padarė nuodėmę. Tai padėjo jam susiprotėti. Dovydas pripažino, kad nusidėdamas su Batšeba tikrai paniekino Jehovą, ir pelnytą drausminimą jis priėmė (2 Sam 12:9-14; Ps 51, antrašas).

Ko iš viso to pasimokome? Kai stengiamės žmonėms perteikti Biblijos tiesas, geriausia yra paskatinti juos pačius prieiti prie teisingų išvadų. Gerbdamas Dovydą, Natanas kalbėjosi su juo taktiškai. Karalius širdyje brangino tiesą ir teisingumą, ir pranašas tai žinodamas papasakojo istoriją, kuri apeliavo būtent į tokius jausmus. Mes irgi galime padėti doros širdies žmonėms suprasti Jehovos požiūrį. Kaip? Galbūt apeliuodami į teisingumo jausmą. Tik, aišku, neturime dėtis esą koks moralinis ar dvasinis autoritetas. Juk kas teisinga, o kas neteisinga, lemia ne mūsų asmeninė nuomonė. Tikrasis autoritetas šiuo klausimu yra Biblija.

Paprotinti galingą valdovą Natanas ryžosi pirmiausia dėl to, kad buvo Dievui ištikimas (2 Sam 12:1). Ištikimybė Dievui mus irgi skatins drąsiai stoti už teisingumą — nebūti abejingus, jeigu Jehovos nustatyti principai pažeidžiami.

PASIRENGĘS VISKĄ DARYTI JEHOVOS ŠLOVEI

Dovydas ir Natanas, regis, buvo geri draugai: Natano vardą Dovydas davė ir vienam iš savo sūnų (1 Met 3:1, 5). Pranašas Natanas pirmą kartą Biblijoje minimas tokiomis aplinkybėmis, kai jis yra kartu su Dovydu. Abu šie vyrai mylėjo Jehovą. Natano nuomonę karalius, matyt, labai vertino, nes atskleidė jam savo ketinimą statyti Jehovai šventyklą. „‘Pažiūrėk, aš gyvenu kedro namuose, — sakė Dovydas, — o Dievo Skrynia pasilieka palapinėje!’ Natanas tarė karaliui: ‘Eik ir daryk visa, kas tavo širdyje, nes Viešpats su tavimi’“ (2 Sam 7:2, 3).

Natanas, ištikimas Jehovos tarnas, su džiaugsmu pritarė Dovydo sumanymui įkurti pirmą nuolatinį Jehovos garbinimo centrą. Tačiau akivaizdu, kad tuomet, užuot kalbėjęs Dievo vardu, pranašas išreiškė savo paties jausmus. Dar tą pačią naktį Dievas siuntė Nataną pas karalių su kitokia žinia: jis šventyklos Jehovai nestatysiąs. Tai padarys vienas iš jo sūnų. Natanas vis dėlto pranešė, jog Dievas sudaro su Dovydu sandorą, laiduojančią, kad jo sostas „bus amžinai tvirtas“ (2 Sam 7:4-16).

Natano nuomonė dėl šventyklos nesiderino su Dievo valia. Bet nuolankusis pranašas nemurmėjo ir Jehovos sumanymą palaikė be jokių prieštarų. Koks puikus pavyzdys! Jeigu reikia, mes irgi noriai leiskimės Dievo pataisomi.  Tolesnė šio pranašo veikla byloja, kad Jehovos malonės jis neprarado. Iš visko sprendžiant, Dievas įkvėpė Nataną, o kartu ir regėtoją Gadą, nurodyti Dovydui, kaip keturi tūkstančiai levitų turės šventykloje šlovinti Jehovą muzikos instrumentais (1 Met 23:1-5; 2 Met 29:25).

TEISĖTOS VALDŽIOS GYNĖJAS

Natanas žinojo, jog Dovydo įpėdiniu skirta būti Saliamonui. Todėl kai Dovydas jau visai paseno ir kai valdžią bandė užgrobti Adonijas, Natanas veikė labai ryžtingai. Vis dėlto, kaip ir anksčiau, elgėsi taktiškai, parodė ištikimybę Jehovai. Pirmiausia jis paragino Batšebą priminti Dovydui, kad šis yra prisiekęs padaryti karaliumi savo sūnų Saliamoną. Paskui pranašas pats atėjo karaliaus akivaizdon ir pasiteiravo, ar Dovydas po savęs nepaskyrė valdyti Adonijo. Senasis valdovas supratęs, jog reikalai krypsta negera linkme, liepė Natanui bei kitiems savo ištikimiems tarnams skubiai patepti Saliamoną karaliumi ir garsiai apie tai paskelbti. Adonijo sąmokslas žlugo (1 Kar 1:5-53).

KUKLUS ISTORIKAS

Natano ir Gado plunksnai paprastai yra priskiriami Samuelio pirmos knygos 25—31 skyriai ir visa Samuelio antra knyga. Apie Dievo dvasios įkvėptus pasakojimus, sudėtus šiose knygose, sakoma taip: „Karaliaus Dovydo darbai nuo pirmo iki paskutinio yra aprašyti regėtojo Samuelio metraščiuose, pranašo Natano metraščiuose ir regėtojo Gado metraščiuose“ (1 Met 29:29). Natanas taip pat aprašė „Saliamono darbus“ (2 Met 9:29). Vadinasi, karaliaus rūmų reikalais šis pranašas buvo užsiėmęs ir po Dovydo mirties.

Diduma faktų, žinomų apie Nataną, veikiausiai yra užrašyta jo paties. Bet apie pranašo asmenybę daug pasako ir tam tikrų dalykų nutylėjimas. Šis istorikas buvo kuklus, nė neketino išgarsinti savo vardo. Jis, kaip teigiama viename Biblijos žodyne, šventuosiuose raštuose „nėra pristatomas, nenurodoma jo kilmė“. Jokių duomenų apie jo šeimą ir asmeninį gyvenimą nepateikta.

VEIKTI JĮ SKATINO IŠTIKIMYBĖ JEHOVAI

Biblijoje žinių apie Nataną randame tik žiupsnelį, bet jos gerai liudija, kad šis nuolankus pranašas visad palaikė Dievo sprendimus. Ne be reikalo Jehova skyrė jam atsakingų užduočių. Pagalvokime, kaip ištikimai Natanas tarnavo Jehovai, kaip gerbė Dievo nuostatus. Pranašo pavyzdžiu išties verta sekti.

Mums tikriausiai niekada neteks eiti protinti svetimaujančio karaliaus ar suardyti rengiamo perversmo. Bet Jehovos padedami galime ištikimai atlikti savo tarnystę ir laikytis teisingų Dievo principų. Taip pat galime drąsiai, o kartu ir taktiškai mokyti žmones Biblijos tiesų, stengtis viską daryti Jehovos šlovei.

[Iliustracija 25 puslapyje]

Gindamas teisėtą valdžią, Natanas taktiškai pasikalbėjo su Batšeba