Skaitytojų klausimai

Ar dėl to, kad įniko žiūrėti pornografiją, krikščionis gali būti pašalintas iš bendruomenės?

▪ Taip, gali. Todėl pornografijos privalu bodėtis, kad ir kokia forma ji būtų pateikiama: rašytine ar vaizdine informacija knygose, žurnaluose, filmuose, interneto svetainėse.

Nuo pornografijos dabar nėra apsaugoti net ir atokiausi žemės kampeliai. Internete ji dar niekad nebuvo taip lengvai prieinama, kaip yra šiuo metu, tad vis daugėja žmonių, vaizdžiai sakant, užkibusių ant jos kabliuko. Kai kurie į tokias interneto svetaines atklydo visai netyčia, patys to net nenorėdami. Tačiau yra ir tokių, kurie internete pornografinės medžiagos ieškojo sąmoningai, galbūt naudodamiesi proga, kad namie ar darbo kabinete yra vieni. Kodėl krikščionims pornografija yra tokia pavojinga?

Jėzus rimtai perspėjo: „Kiekvienas, kuris žiūri į moterį jos geisdamas, jau svetimavo su ja savo širdyje“ (Mt 5:28). Aišku, intymūs santykiai tarp sutuoktinių — jokia blogybė. Priešingai, porai jie teikia malonumo (Pat 5:15-19; 1 Kor 7:2-5). Bet su pornografija yra toli gražu ne taip. Amoralios sekso scenos asmeniui sukelia nepadorias mintis, kurių Jėzus liepė saugotis. Vadinasi, žiūrėti ar skaityti pornografiją būtų tolygu nekreipti dėmesio į tokį Jehovos  įsakymą: „Numarinkite savo kūno narius — kas žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, geidulingumą, nedorą troškimą ir gobšumą, kuris yra stabmeldystė“ (Kol 3:5).

Na, o jei krikščionis kartą ar du žvilgtelėjo į pornografinę medžiagą? Tuomet jis papuolė į pavojingą situaciją, kaip kadaise ir Asafas. „Mano kojos vos nepasviro, vos nepaslydo mano žingsniai“, — rašė tas psalmininkas. Ar krikščionio sąžinė bus švari, ar liks jis taikoje su Jehova, jeigu žiūrinėjo pornografines nuogų moterų, vyrų arba ištvirkaujančių porų nuotraukas? Asafui sąžinė smarkiai priekaištavo. „Aš gi buvau spaudžiamas visą dieną ir plakamas kas rytą“, — sakė jis (Ps 73:2, 14, Brb).

Krikščionis, žiūrintis pornografiją, turi atsitokėti ir suprasti, kad jam būtina dvasinė pagalba. Tokią pagalbą yra pasiruošę suteikti bendruomenės vyresnieji. Biblijoje sakoma: „Net jei žmogus žengtų kokį klaidingą žingsnį to nesuvokdamas, jūs, dvasingieji, mėginkite romumo dvasioje jį pataisyti. Bet žiūrėk savęs“ (Gal 6:1). Vienas ar du vyresnieji, be kita ko, melsis už bendratikį. Jų „tikėjimo malda“ gali išgydyti sergantįjį, nuodėmės tam asmeniui bus atleistos (Jok 5:13-15). Asafas patyrė, kaip gera yra artėti prie Dievo. Panašiai ir krikščionys, kurie, susitepę pornografija, priėmė pagalbą ir stengiasi šią dėmę išplauti, galės džiaugtis artimais santykiais su Jehova (Ps 73:28).

Vis dėlto apaštalas Paulius rašė ir apie tokius, kurie nusidėjo, bet „taip ir neatgailavo dėl [...] netyrumo, ištvirkavimo ir įžūlaus elgesio“ * (2 Kor 12:21). Graikų kalbos žodį, čia išverstą „netyrumas“, teologijos daktaras Marvinas Vinsentas dar apibūdino kaip „bjaurų nepadorumą“. Žinia, yra ir tokių pornografijos rūšių, kurios neapsiriboja vien nuogybėmis arba vyro ir moters sekso scenomis. Būna rodoma ir dar nepadoresnė, dar bjauresnė pornografija, pavyzdžiui, lytiniai santykiai tarp homoseksualų, grupinis seksas, lytiniai santykiai su gyvūnais, vaikų pornografija, grupinis prievartavimas, žiaurus moters seksualinis išnaudojimas, sadomazochistinės scenos. Apaštalas Paulius rašė, kad jo dienomis kai kurių žmonių ‘suvokimas buvo aptemęs’ ir, „visiškai praradę doros jausmą, jie atsidavė įžūlumui daryti visokį netyrumą su godulyste“ (Ef 4:18, 19).

„Netyrumą“ Paulius minėjo ir Laiško galatams 5-o skyriaus 19-oje eilutėje. Vienas britų teologas pakomentavo, kad šis žodis „čia labiau nusako įvairiausius prigimčiai priešingus geidulius“. Kuris krikščionis galėtų paneigti, kad ankščiau minėta šlykšti, iškrypėliška pornografija tikrai kursto „prigimčiai priešingus geidulius“? Galatams 5:19-21 Paulius sako, kad tie, kas tokiais dalykais užsiima, „Dievo karalystės nepaveldės“. Tad jei asmuo jau netrumpą laiką yra įnikęs į šitokią bjaurią, iškrypimų pilną pornografiją ir neatgailauja, keistis nenori, jis tiesiog nebegali toliau priklausyti prie krikščionių bendruomenės ir iš jos bus pašalintas. Tai privalu, kad bendruomenė liktų tyra, nesuteptos dvasios (1 Kor 5:5, 11).

Džiugu, kad yra krikščionių, kurie, įkliuvę į šlykščios pornografijos pinkles, apie tai nusprendė pasikalbėti su vyresniaisiais. Tiems mūsų bendratikiams buvo puikiai pagelbėta ir savo gyvenime jie sėkmingai padarė didelių pakeitimų. Senovės Sardų krikščionims Jėzus kalbėjo: „Stiprink, kas dar liko ir merdi, [...] atmink, kaip esi priėmęs ir kaip išgirdai, laikykis to ir atgailauk. Jeigu nepabusi, [...] nė nežinosi, kurią valandą tave užklupsiu“ (Apr 3:2, 3). Imtis atgailos tikrai įmanoma. Šitaip krikščionis bus išgelbėtas — tarsi pastvertas iš ugnies (Jud 22, 23).

Kaip būtų puiku, jei pornografija visiškai nesusiteptume! Tad kiekvienas jau dabar pasiryžkime niekada į ją nė nežvilgtelėti.

[Išnaša]

[Anotacija 30 puslapyje]

Krikščionis, žiūrintis pornografiją, turi atsitokėti ir suprasti, kad jam būtina dvasinė pagalba