Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Ar prisimeni?

Ar prisimeni?

Ar prisimeni?

Ką įsidėmėjai iš paskutinių Sargybos bokšto numerių? Pamėgink atsakyti.

Kokiu atžvilgiu Saliamono pavyzdys mums nėra sektinas?

Karalius Saliamonas buvo Dievo laiminamas ir nuveikė daug gerų darbų. Tačiau vėlesniais karaliavimo metais jis nebesilaikė Jehovos priesakų: vedė klaidatikę faraono dukterį, turėjo daugybę kitų žmonų, galiausiai tų svetimtaučių moterų traukiamas ėmė garbinti netikrus dievus. Mes šiandien irgi turime saugotis, kad pamažėle nenuklystume į klaidingus samprotavimus, nepasiduotume ydingiems polinkiams (Įst 7:1-4; 17:17; 1 Kar 11:4-8) (12/15, p. 10—12).

Kodėl Sarą galima vadinti dievobaiminga moterimi ir puikia žmona?

Kai Dievo liepiamas Abraomas išėjo iš Ūro, jam teko palikti artimuosius, draugus ir keliauti nežinia kur, taikytis prie naujų gyvenimo sąlygų. Sara savo vyrą rėmė. Ši moteris tvirtai tikėjo, kad Jehova juos laimins. Savo sutuoktinį ji gerbė, pasižymėjo kitomis gražiomis savybėmis (1/1, p. 8).

Kodėl Jehova liepė Abraomui paaukoti savo mylimą sūnų?

Svarbu nepamiršti, kad Dievas vis dėlto neleido Abraomui paaukoti Izaoko. Šis atsitikimas vaizdavo, kokią didžiulę auką, savo paties Sūnų Jėzų, ateityje atiduos Jehova (1/1, p. 23).

Kas rodo, jog nuo pat pirmojo amžiaus žemėje visada buvo tikrų pateptųjų krikščionių?

„Gera sėkla“ Jėzaus palyginime apie „kviečius“ ir „piktžoles“ vaizduoja „karalystės sūnus“ (Mt 13:24-30, 38). Piktžolės iki pjūties turėjo augti sykiu su kviečiais. Nors konkrečiai ir negalime pasakyti, kas priklausė prie „kviečių“, tai yra prie pateptųjų krikščionių, aišku viena — tokių žmonių buvo visais amžiais iki pat mūsų laikų (1/15, p. 7).

Kas vyks prieš pat Armagedoną?

Tautose ims aidėti garsus pareiškimas: „Ramybė ir saugumas!“ (1 Tes 5:3) Valdžia pakils prieš visas klaidingas religijas (Apr 17:15-18). Bus užpulti Jehovos garbintojai. Tada ir ateis galas (2/1, p. 9).

Ką daryti, kad neužvaldytų pavydo jausmas?

Polinkį pavydėti nugalėsime, jeigu ugdysimės šiltą, brolišką meilę, būsime sykiu su tais, kurie atsidavę Jehovai, stengsimės daryti gera, ‘džiaugsimės su besidžiaugiančiais’ (Rom 12:15) (2/15, p. 16—17).

Kur šnekama actekų kalba ir kas tų žmonių labui daroma?

Šia kalba, menančia dar senovės actekų laikus, šiandien Meksikoje šneka apie pusantro milijono žmonių. Jehovos liudytojai net ir actekų kalba skelbia gerąją naujieną, yra išleidę literatūros (3/1, p. 13—14).

Kokiais principais vadovautis, kai reikia duoti patarimą?

Perprask reikalo esmę. Susilaikyk nuo neapgalvotų žodžių. Parodyk nuolankumą — remkis ne savo nuomone, o Šventuoju Raštu. Jei įmanoma, naudokis teokratine biblioteka. Nesiimk spręsti už kitą žmogų (3/15, p. 7—9).

Jėzus ragino savo sekėjus nueiti ir antrą mylią (Mt 5:41). Ką jis turėjo omenyje?

Romėnai, tuo metu valdę Izraelį, tenykščiams vyrams uždėdavo įvairių prievolių. Ragindamas savo klausytojus nueiti antrą mylią, Jėzus norėjo pasakyti, jog visas priedermes, kurių valdžia teisėtai reikalauja, dera atlikti be murmėjimo (4/1, p. 9).