Sūnus nori apreikšti Tėvą
Sūnus nori apreikšti Tėvą
„Niekas nežino, [...] kas yra Tėvas, — tiktai Sūnus ir tas, kuriam Sūnus nori jį apreikšti“ (LK 10:22).
KAIP ATSAKYTUME?
Kodėl Tėvą apreikšti Jėzus galėjo užvis geriausiai?
Kaip Jėzus savo Tėvą apreiškė?
Kaip, sekdami Jėzumi, dangiškąjį Tėvą galime apreikšti mes?
1, 2. Į kokį klausimą daugeliui sunku atsakyti ir kodėl?
KOKS gi yra Dievas? Daugeliui labai sunku į šį klausimą atsakyti. Tie, kas išpažįsta tradicinę krikščionybę, galbūt mėgintų aiškinti, jog Dievas triasmenis. Bet Trejybės doktrina, apskritai paėmus, prilygsta neišsprendžiamai mįslei. Vienas dvasininkas savo knygoje pripažįsta: „Šita doktrina išeina už žmogaus intelekto ribų. Jokiu žemišku protu nei logika nesugebėtume jos aprėpti.“ Kita vertus, diduma evoliucijos teorijos šalininkų išvis netiki, kad Dievas yra. Gyvojo ir negyvojo pasaulio stebuklus jie priskiria aklam atsitiktinumui. Čarlzas Darvinas vis dėlto neneigė Dievo buvimo. „Apdairiausia, manyčiau, būtų daryti tokią išvadą: visas šis reikalas viršija žmogaus proto galimybes“, — rašė jis.
2 Dažnas žmogus — ar jo pasaulėžiūra vienokia, ar kitokia — apie Dievą pamąsto. Tačiau kai į savo klausimus neranda patenkinamo atsakymo, žiūrėk, ir paliauja Dievo ieškoti. Teisingai pasakyta: Šėtonas „netikintiems [...] apakino protus“ (2 Kor 4:4). Nenuostabu, kad tiesa apie dangiškąjį Tėvą, Visatos Kūrėją, žmonėms lieka uždengta ir jie tik painiojasi savo svarstymuose (Iz 45:18).
3. a) Kas mums apreiškė Kūrėją? b) Kokius klausimus dabar aptarsime?
3 Tačiau žinoti tiesą apie Dievą gyvybiškai svarbu. Kodėl? Kadangi tiktai tie, kas šaukiasi „Jehovos vardo“, bus išgelbėti (Rom 10:13). O šauktis Dievo vardo reiškia ir pažinti Asmenį, kuris šiuo vardu vadinasi. Nepaprastai vertingų žinių savo mokiniams suteikė Jėzus Kristus — apreiškė jiems Tėvą. (Perskaityk Luko 10:22.) Kodėl Jėzus gebėjo Tėvą apreikšti geriau nei bet kas kitas? Ir kaip jis tai darė? Kaip mes, sekdami Jėzumi, galime padėti žmonėms Tėvą pažinti? Dabar šiuos klausimus ir aptarkime.
JĖZUS KRISTUS — TAS, KURIS GERIAUSIAI GEBA APREIKŠTI TĖVĄ
4, 5. Kodėl Jėzus galėjo Tėvą apreikšti užvis geriausiai?
4 Tėvą apreikšti Jėzus gebėjo kaip niekas kitas. Kodėl? Todėl, kad „viengimis Dievo Sūnus“ — dvasinė esybė, vėliau tapusi žmogumi Jėzumi, — danguje gyveno dar prieš sukuriant visas kitas gyvybės formas (Jn 1:14; 3:18). Įsivaizduok: tenai, aukštybėse, jis — vienintelis šalia Tėvo, ir visą dėmesį Tėvas skiria Sūnui. Nesuskaitomus amžius juodu artimai bendrauja. Sūnus labai gerai įsižiūri, koks yra Tėvas. Abu susieja šilčiausi jausmai (Jn 5:20; 14:31). Ir kaip visapusiškai Sūnus ima permanyti Tėvo asmenybę! (Perskaityk Kolosiečiams 1:15-17.)
5 Tėvas paskyrė Sūnų savo atstovu, tai yra „Dievo Žodžiu“, idant jo vardu kalbėtų (Apr 19:13). Taigi kas kitas būtų galėjęs Tėvą apreikšti geriau negu Jėzus? Ne veltui evangelistas Jonas apie „Žodį“, tai yra Jėzų, rašo, kad jis — „Tėvui prie krūtinės esantis“ (Jn 1:1, 18). Šičia Jonas padaro aliuziją į anų laikų paprotį, kai svečiai prie pietų stalo pusiau gulomis įsitaisydavo ant gulto vienas šalia kito. Būdami taip arti, jie lengvai galėdavo tarpusavyje šnekučiuotis. Tad panašiai ir Sūnus „Tėvui prie krūtinės“ galėjo labai artimai, labai asmeniškai su juo apie viską kalbėti.
6, 7. Kaip Tėvo ir Sūnaus tarpusavio ryšys darėsi vis tvirtesnis?
6 Tėvą ir Sūnų vienijo vis glaudesnė bendrystė. Sūnus, kaip rašoma, tapo „kasdieniu [Dievo] džiaugsmu“. (Perskaityk Patarlių 8:22, 23, 30, 31.) Sūnui mokantis visu kuo atspindėti Tėvo esybę ir abiem kartu darbuojantis, jų tarpusavio ryšys, reikia manyti, darėsi dar tvirtesnis. Kai buvo sukurta daugiau protingų būtybių, Sūnus matė, kokie yra Jehovos santykiai su kiekvienu iš tų kūrinių. Jo meilė ir pagarba Tėvui tada itin sustiprėjo.
7 Vėliau Šėtonas metė Dievui iššūkį: užginčijo Jehovos visavaldystės teisėtumą. Susiklosčius tokioms nepalankioms aplinkybėms, Jehova dar neregėtu būdu parodė meilę, teisingumą, išmintį, galybę, tad Sūnus ir vėl galėjo išmokti kai ką nauja. Dabar jis patyrė, kaip reikia elgtis kebliose situacijose. Kada pats atėjo tarnauti į žemę, šita patirtis jam, be abejo, labai pravertė (Jn 5:19).
8. Kodėl galima sakyti, kad Evangelijos mums padeda daug geriau pažinti Tėvo asmenybę?
8 Sūnus su Jehova tapo labai artimas, — štai todėl ir galėjo Tėvo asmenybę atskleisti aiškiau negu bet kas kitas. Ar ne geriausiai Tėvą ir pažįstame iš to, kokių tiesų viengimis Sūnus mokė, kokius darbus darė? Vaizdumo dėlei pagalvokime, kaip sunku būtų suvokti, ką reiškia žodis „meilė“, jei vadovautumės tiktai žodyno apibrėžimu. O dabar Evangelijų puslapiuose mums yra sudėti gyvi pasakojimai apie Jėzaus tarnystę, apie tai, kaip nuoširdžiai jis žmonėmis rūpinosi. Skaitydami ir apmąstydami tuos pasakojimus, išties daug geriau suprantame teiginį „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4:8, 16). Jėzus tarnaudamas žemėje, aišku, padėjo mokiniams permanyti ne vien Dievo meilę, bet ir kitas jo savybes.
KAIP JĖZUS APREIŠKĖ SAVO TĖVĄ
9. a) Kaip dvejopai Jėzus apreiškė savo Tėvą? b) Prašom pateikti pavyzdį, kaip Jėzaus mokymai padeda pažinti Tėvą.
9 Kaip Jėzus apreiškė Tėvą? Kaip savo mokiniams, o kartu ir būsimiems sekėjams padėjo jį pažinti? Iš esmės dvejopai. Viena — tai savo mokymais, antra — darbais. Pirmiausia pakalbėkime apie mokymus. Visa, ko Jėzus mokė, byloja, kaip puikiai jis perpranta Tėvo mintis, jausmus, Tėvo būdą. Štai kartą Jėzus palygino Tėvą su rūpestingu kaimenės šeimininku, išsiruošusiu ieškoti vienos nuklydusios avies. Jeigu avį surastų, anot Jėzaus, „jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios“. Ką šiuo palyginimu Jėzus norėjo pabrėžti? Toliau pats paaiškina: „Taip ir mano Tėvas, esantis danguje, nenori, kad pražūtų kuris nors iš šitų mažutėlių“ (Mt 18:12-14). O ką ši iliustracija apie Tėvą byloja tau? Net jeigu kartais jaustumeisi nieko vertas arba manytum esąs užmirštas, žinok, jog dangiškasis Tėvas tave globoja, tavimi labai rūpinasi. Jehovos akyse tu — vienas „iš šitų mažutėlių“.
10. Kaip Jėzus apreiškė Tėvą savo darbais?
10 Jėzus savo Tėvą mokiniams taip pat apreiškė darbais. Štai todėl į apaštalo Pilypo prašymą „parodyk mums Tėvą“ galėjo atsakyti: „Kas matė mane, matė ir Tėvą“ (Jn 14:8, 9). Kaip tad Jėzus atskleidė Tėvo esybę? Pažiūrėkime kelis pavyzdžius. Sykį vienas vyras, „visas raupsuotas“, ėmė Jėzų maldauti, kad išgydytų. Jėzus jį palietė ir tarė: „Noriu. Tapk švarus.“ Pagijęs nuo raupsų žmogus, be abejo, suprato, jog stebuklą Jėzus padarė ne pats iš savęs — tai buvo Jehovos ranka (Lk 5:12, 13). Arba štai kitas atvejis. Mirus Lozoriui, mokiniai matė, kaip Jėzus „širdyje sudejavo, susijaudino“, net apsiašarojo. Argi tai nepadėjo suvokti, koks Tėvas gailiaširdis, koks atjautus? Jėzus, nors žinojo Lozorių prikelsiąs, artimųjų ir draugų skausmui neliko abejingas (Jn 11:32-35, 40-43). Gal ir tau patinka mintimis vis grįžti prie kokio Evangelijų pasakojimo ir apmąstyti, kaip Jėzaus darbai liudija apie Tėvo gailestingumą?
11. a) Ką apie Tėvą byloja tas įvykis, kai Jėzus išvalė šventyklą? b) Kodėl pasakojimas, kaip Jėzus išvalė šventyklą, mus labai paguodžia?
11 O ką mums byloja tas įvykis, kai Jėzus išvalė šventyklą? Įsivaizduokime: Jėzus pasidaro iš virvelių rimbą ir išvaro lauk visus prekiaujančius galvijais bei avimis. Taip pat išbarsto pinigų keitėjų monetas, išvarto jų stalus (Jn 2:13-17). Mokiniams anas drąsus poelgis priminė pranašiškus karaliaus Dovydo žodžius: „Uolumas tavo Namams ryja mane lyg ugnis“ (Ps 69:10 [69:9, Brb]). Savo ryžtingais veiksmais Jėzus parodė didelį norą kovoti dėl Tėvo garbės. Ir ką gi iš šio atsitikimo sužinome apie Tėvą? Dievas ne tik turi galią pašalinti iš žemės blogį, bet ir labai trokšta tai padaryti. Jėzus negalėjo į nedorybes žiūrėti šaltai. Todėl pagalvokime, kaip jaučiasi Tėvas, regėdamas pasaulyje plačiai kerojantį blogį. Kada patiems tenka patirti neteisybę, ši mintis labai paguodžia.
12, 13. Ką apie Jehovą liudija tai, kaip Jėzus elgėsi su savo mokiniais?
12 Pažiūrėkime dar vieną pavyzdį — kaip Jėzus elgėsi su savo mokiniais. Jie vis ginčijosi, kuris iš jų viršesnis (Mk 9:33-35; 10:43; Lk 9:46). Jėzus, ilgiausius amžius buvęs sykiu su Tėvu, žinojo, kaip Jehova žiūri į išdiduolius (2 Sam 22:28; Ps 138:6). Matė ir kaip kadaise pasikėlė Šėtonas. Tam egoistui labai rūpėjo garbė, aukšta padėtis. Kaip tad Jėzus turėjo nuliūsti, kad mokiniai, jo paties ugdytiniai, niekaip neatsikrato ambicijų! Garbės troško netgi apaštalai. Iki paskutinės dienos, kol Jėzus gyveno žemėje, jie vis siekė vienas kitą pranokti (Lk 22:24-27). Bet Jėzus stengėsi paprotinti juos švelniai ir maloniai — niekad neprarado vilties, kad ilgainiui jie vis dėlto išsiugdys tokią kaip jo nuostatą ir pasidarys nuolankūs (Fil 2:5-8).
13 Ar Evangelijose skaitydamas, kaip kantriai Jėzus mėgino savo mokinius pataisyti, neįžvelgi, koks yra pats Jehova? Ar Jėzaus žodžiai ir elgesys nepadeda geriau suvokti, kad Tėvas nuo savųjų žmonių nenusigręžia, net jeigu jie vis suklysta? O kuo šitoks aiškesnis Dievo esybės pažinimas mums svarbus? Ar neskatina atgailauti už savo klaidas ir maldoje prašyti Jehovą atleidimo?
SŪNUS NORIAI APREIŠKĖ TĖVĄ
14. Iš ko galime spręsti, kad Jėzus savo Tėvą apreiškė noriai?
14 Daug diktatorių savo valdžią mėgina išsaugoti laikydami liaudį nežinioje, tam tikrą informaciją nuslėpdami. O Jėzus žiniomis dalijosi noriai, Tėvą apreiškė labai atvirai. (Perskaityk Mato 11:27.) Be to, jis suteikė savo mokiniams ‘įžvalgos, kad pažintų Tikrąjį’ — Jehovą Dievą (1 Jn 5:20). Ką tai reiškia? Jėzus atvėrė mokiniams protus, idant suprastų, ko jis moko apie Tėvą. Ir nebandė Tėvo apgaubti paslapties šydu, nesakė, kad jis yra kažkokios nesuvokiamos Trejybės dalis.
15. Kodėl Jėzus apie Tėvą ne viską išpasakojo?
15 Ar Jėzus apie Tėvą išpasakojo viską, ką žinojo? Ne, jis pasielgė tikrai išmintingai: nusprendė palikti kai ką vėlesniam laikui. (Perskaityk Jono 16:12.) Kodėl? Kadangi mokiniai visų žinių tuomet dar ‘negalėjo pakelti’. Daug kas jiems atsiskleidė paskui, kai atėjo Jėzaus žadėtas „padėjėjas“, šventoji dvasia, vedanti „į tiesos pilnatvę“ (Jn 16:7, 13). Išmintingi tėvai tam tikrus dalykus vaikui juk pasako ne iš karto, o tik tada, kai šis ūgteli ir jau geba suprasti. Panašiai Jėzus laukė, kol mokiniai įgaus daugiau brandos ir bus pasirengę Tėvą geriau pažinti. Jis maloningai atsižvelgė į tai, kad jie dar nepajėgūs visko aprėpti.
KAIP IR JĖZUS, PADĖKIME ŽMONĖMS PAŽINTI JEHOVĄ
16, 17. Kodėl ir mes galime kitiems apreikšti, koks yra Tėvas?
16 Jeigu ką nors gerai pažįsti ir matai, koks tas asmuo malonus, argi nesinori kitiems apie jį pasakoti? Tarnaudamas žemėje Jėzus vis pasakojo žmonėms apie Tėvą (Jn 17:25, 26). O mes? Sekdami Jėzaus pavyzdžiu, irgi galime kitiems apreikšti, koks yra Jehova.
17 Kaip jau minėjome, Jėzus pažinojo Tėvą užvis geriausiai ir tų žinių nepasilaikė sau — mielai dalijosi su kitais. Mokiniams net suteikė įžvalgos, kad Dievo asmenybę permanytų giliau, ne paviršutiniškai. Argi Jėzus nepadėjo ir mums Tėvo pažinti ypač artimai, kaip dauguma žmonių dabar nė iš tolo nepažįsta? Kokie esame dėkingi, kad Jėzus savo mokymais ir savo pavyzdžiu Tėvą mums noriai apreiškė! Iš tikrųjų galime netgi didžiuotis, kad Tėvą pažįstame (Jer 9:23 [9:24, Brb]; 1 Kor 1:31). O kadangi stengiamės prie Jehovos artintis, jis irgi prie mūsų artinasi (Jok 4:8). Štai todėl turime ką apie Jehovą pasakyti kitiems. Kaip tad savo žiniomis dalysimės?
18, 19. Kaip galėtum kitiems apreikšti Tėvą? Prašom paaiškinti.
18 Darykime kaip Jėzus — apreikškime žmonėms dangiškąjį Tėvą savo žodžiais ir elgesiu. Tarnyboje reikia nepamiršti, jog daugelis mūsų pašnekovų Dievo nepažįsta. Jų supratimas apie Dievą galbūt yra iškreiptas klaidingų mokymų. Atsivertę Bibliją parodykime jiems, koks Dievo vardas, paaiškinkime, kokia tai Asmenybė, ką gera jis yra žmonijai numatęs. Ir jeigu iš Biblijos pasakojimų sužinome apie Jehovą ką nors nauja, šiais atradimais pasidalykime su bendratikiais. Jiems tai irgi bus labai naudinga.
19 O kaip, sekdami Jėzumi, galėtume Tėvą apreikšti savo elgesiu? Jei mūsų darbai byloja apie tokią kaip Kristaus meilę, tai žmones ir prie jo, ir prie Tėvo tikrai trauks (Ef 5:1, 2). Apaštalas Paulius skatino mus ‘sekti jo pavyzdžiu, kaip jis sekė Kristaus’ (1 Kor 11:1). Kokia garbė savo elgesiu padėti žmonėms pažinti Jehovą! Tad būkime kaip Jėzus — stenkimės kitiems apreikšti, koks yra Tėvas.
[Studijų klausimai]
