Įtempti santykiai šeimoje — dar ne pralaimėjimas!

„Susituokusiems liepiu ne aš, bet Viešpats“ (1 KOR 7:10).

KAIP PAAIŠKINTUME?

Kokia prasme Dievas vyrą ir žmoną sujungė?

Kaip krikščionims, šeimoje turintiems problemų, gali padėti vyresnieji?

Kaip santuoką turėtume vertinti?

1. Kaip krikščionys žiūri į santuoką ir kodėl?

PER jungtuves krikščionys Dievo akivaizdoje duoda įžadą. Tai rimtas įsipareigojimas, į kurį nevalia tiesiog numoti ranka (Mok 5:3-5). Kadangi šeimos institucija Jehovos įkurta, galima sakyti, kad vyrą ir moterį vedybiniais saitais pats Jehova ir sujungia (Mk 10:9). Būna atvejų, kai šalies įstatymai santuokos nebelaiko galiojančia, tačiau Dievo požiūriu tuodu žmonės tebėra susaistyti. Ar santuoką sudarė dar prieš tapdami Jehovos garbintojais, ar jau tada, kai Dievui tarnavo, krikščionys turi pripažinti, kad šeiminė sąjunga nėra koks laikinas dalykas.

2. Kokius klausimus šiame straipsnyje aptarsime?

² Sėkminga santuoka abiem teikia daug laimės. Tačiau ko imtis, jeigu tarpusavio santykiai darosi įtempti? Ar įmanoma nusilpusį vedybinį ryšį sustiprinti? Kas padėtų sutuoktiniams, kuriems stinga darnos ir santarvės?

BUS DŽIAUGSMAS AR ŠIRDIES SKAUSMAS?

3, 4. Kiek gali kainuoti neprotingas sprendimas renkantis sutuoktinį?

³ Tvirta, patvari santuoka džiugina patį krikščionį ir teikia garbę Jehovai. O nenusisekusi santuoka — tai mažų mažiausiai širdies skausmas. Jei krikščionis dar tiktai galvoja apie šeimą, tegul vadovaujasi Dievo nustatytomis gairėmis. Naują gyvenimo etapą tada galės pradėti sėkmingai. Kita vertus, neprotingi sprendimai šioje srityje stumia žmogų į nusivylimą ir sielvartą. Kai kurie jaunuoliai, pavyzdžiui, pradeda draugauti, kai dar nėra pasiruošę imtis vedybinių įsipareigojimų. Arba pasitaiko, kad asmuo užmezga  su kuo nors ryšį per internetą ir, žiūrėk, skuba kelti vestuves, o paskui dėl to labai gailisi. Taip pat būna, jog draugaujanti pora padaro rimtą nuodėmę ir tuokiasi jau praradę tarpusavio pagarbą. Savo šeimą jie stato ant silpnų pamatų.

⁴ Kai kurie krikščionys nepaiso priesako tuoktis „tik Viešpatyje“ ir, kaip dažniausiai atsitinka, kenčia skaudžias pasekmes — jų šeima religiniu atžvilgiu nevieninga (1 Kor 7:39). Jeigu tokia yra ir tavo situacija, melsk Dievą atleidimo ir pagalbos. Neteisingo sprendimo padarinių Jehova stebuklingai neužglaisto, vis dėlto atgailaujančiam žmogui suteikia jėgų sunkumus ištverti (Ps 130:1-4). Būk pasiryžęs dangiškąjį Tėvą džiuginti dabar ir amžinai. Tada ‘Viešpaties džiaugsmas bus tavo stiprybė’ (Neh 8:10, Brb).

KAI VEDYBINIS RYŠYS SILPSTA

5. Kaip žmogui, kurio santuoka nelaiminga, nereikėtų mąstyti?

⁵ Kai pora nusivilia savo šeimyniniu gyvenimu, galbūt ateina minčių: „Ar beverta tokią nelaimingą santuoką gelbėti? Kaip gerai būtų atsukti laiką atgal ir viską pradėti iš naujo su kitu žmogumi!“ Kai kas jau norėtų tuos saitus nutraukti. „O, kad būčiau laisvas! — svajoja. — Ir kas čia tokio išsiskirti? Jei Biblijos principai išsituokti mudviem ir neleidžia, bent atsiskirsiu ir gyvensiu sau ramiai.“ Užuot šitaip samprotavęs ir mintyse piešęs, kaip gražiai gyvenimas būtų galėjęs klostytis, krikščionis turi sekti Dievo pamokymais ir daryti visa, kas įmanoma esamoje situacijoje.

6. Ką reiškia Jėzaus žodžiai, užrašyti Mato 19:9?

⁶ Jeigu krikščionis vis dėlto nuspręstų išsiskirti, tai dar nereiškia, kad Šventojo Rašto principai leis jam kurti naują šeimą. Jėzus sakė: „Tas, kuris išsiskiria su žmona ne dėl ištvirkavimo ir veda kitą, svetimauja“ (Mt 19:9). Į „ištvirkavimo“ sąvoką įeina svetimavimas ir kiti dideli lytinio pobūdžio nusižengimai. Todėl jei kada kyla minčių santuoką nutraukti, — nors nei vienas, nei antras nebūtumėte nusidėję svetimavimu, — privalu kuo rimčiausiai visą reikalą apsvarstyti su malda.

7. Ką aplinkiniai manys, jei krikščionio santuoka ỹra?

⁷ Jei santuokinio ryšio žmogus nesistengtų išsaugoti, ar neatrodytų, kad jo dvasingumas nusilpęs? Susimąstyti čia skatina taiklūs apaštalo Pauliaus žodžiai: „Jeigu [vyras] nesugeba vadovauti savo paties šeimynai, kaipgi pasirūpins Dievo bendruomene?“ (1 Tim 3:5) Juk jei abu — ir vyras, ir žmona — sakosi esą krikščionys, tačiau jų santuoka ỹra, aplinkiniai  turbūt suabejos, ar juodu patys gyvena taip, kaip moko kitus (Rom 2:21-24).

8. Kur galbūt slypi problema, jei krikščionys nusprendžia savo šeimą išardyti?

⁸ Jei krikštyti sutuoktiniai ketina atsiskirti arba net išsituokti, kada Šventasis Raštas neduoda tam jokio pagrindo, su jų dvasingumu tikrai kažkas yra negerai. Gal vienas kuris arba net abudu nebetaiko Biblijos principų. Jeigu jie ‘visa širdimi pasitikėtų Viešpačiu’, vargu ar manytų, kad skyrybos yra vienintelė išeitis. (Perskaityk Patarlių 3:5, 6.)

9. Ką laimi krikščionis, kuris kantriai stengiasi išsaugoti šeimą?

⁹ Būna daug atvejų, kai šeima, rodos, tuojau iširs, bet laikui bėgant sutuoktiniams pavyksta šiltus tarpusavio santykius atkurti. Jei krikščionis, šeimoje turintis problemų, neskuba nuleisti rankų ir pasiduoti, dažniausiai viskas pasisuka į gera. Situacija gali pasikeisti netgi tokiuose namuose, kur sutuoktiniai yra ne vieno tikėjimo. Apaštalas Petras rašė: „Jūs, žmonos, klausykite savo vyrų, kad jeigu kurie nepaklūsta žodžiui, būtų laimėti be žodžio, žmonų elgesiu, matydami, jog elgiatės tyrai ir su didžia pagarba“ (1 Pt 3:1, 2). Tik pagalvok, geru elgesiu jis arba ji gali padėti savo žmogui pamilti tiesą! Išsaugota santuoka — tikra šlovė Dievui ir laimė visai šeimai: tiek vyrui su žmona, tiek ir vaikams.

10, 11. Kokių problemų šeimoje kartais netikėtai atsiranda ir dėl ko krikščioniui nereikia abejoti?

¹⁰ Dauguma krikščionių stengiasi visada džiuginti Jehovą, todėl, jeigu nusprendžia kurti šeimą, renkasi tiktai krikštytą bendratikį. Bet ir tokioje šeimoje reikalai gali pakrypti netikėta linkme. Pavyzdžiui, retkarčiais pasitaiko, kad sutuoktiniui ima reikštis emociniai sutrikimai. Arba, praėjus kuriam laikui nuo jungtuvių, žmogus evangelizacijos tarnyboje pasidaro nebeveiklus. Štai vienas konkretus atvejis. Linda, * uoli krikščionė ir rūpestinga mama, nieko negalėjo padaryti, tik bejėgiškai stebėjo, kaip jos krikštytas vyras nebepaiso Šventojo Rašto principų. Sutuoktinis neatgailavo ir nuo bendruomenės buvo atskirtas. Kaip tad krikščioniui elgtis, jeigu dėl panašios priežasties vedybiniai saitai, regis, jau trūkinėja?

¹¹ Galbūt paklausi: „Ar tikrai savo santuoką turiu gelbėti bet kokia kaina?“ Niekas kitas už tave nenuspręs. Vis dėlto yra svarių priežasčių silpstančio santuokos ryšio nenutraukti. Dievobaimingas žmogus, kuris šeimoje kantriai pakelia visokius sunkumus ir kuriam sąžinė neleidžia sutuoktinio palikti, Jehovos akyse yra išties brangus. (Perskaityk 1 Petro 2:19, 20.) Jei krikščionis nuoširdžiai stengiasi pašlijusius santykius taisyti, Dievas per savo Žodį ir šventąją dvasią, be abejo, jį palaikys ir stiprins.

JIE PASIRENGĘ PADĖTI

12. Ką vyresnieji apie mus manys, jeigu kreipsimės į juos pagalbos?

¹² Jei santuokoje kyla kokių problemų, pagalbos visada galite kreiptis į brandžius krikščionis. Vyresnieji tarnauja kaimenės  ganytojais ir yra pasiruošę nurodyti aktualius pamokymus, Biblijoje užrašytus šventosios dvasios įkvėpimu (Apd 20:28; Jok 5:14, 15). Nemanykite, jog, pasipasakoję apie šeimos problemas ir paprašę dvasinės pagalbos, prarasite vyresniųjų pagarbą. Atvirkščiai: matydami, kad tikrai norite Dievui patikti, broliai jus dar labiau už tai gerbs ir mylės.

13. Koks pamokymas užrašytas 1 Korintiečiams 7:10-16?

¹³ Kai patarimo prašyti ateina krikščionis, kurio šeima religiniu atžvilgiu nėra vieninga, vyresnieji neretai nurodo šiuos apaštalo Pauliaus žodžius: „Susituokusiems liepiu ne aš, bet Viešpats: žmona teneatsiskiria nuo vyro, o jeigu jau atsiskirtų, tegul lieka netekėjusi arba tegul susitaiko su vyru. Vyras irgi tegul nepalieka žmonos. [...] Mat iš kur tu žinai, žmona, kad išgelbėsi vyrą? Arba iš kur tu žinai, vyre, kad išgelbėsi žmoną?“ (1 Kor 7:10-16) Kiek būna džiaugsmo, kai sutuoktinis tampa Jehovos tarnu!

14, 15. Kokiomis aplinkybėmis krikščionis galbūt nuspręstų nuo sutuoktinio atsiskirti ir kodėl šį reikalą svarbu sąžiningai, su malda apsvarstyti?

¹⁴ O kokiomis aplinkybėmis krikščionė galbūt nutartų atsiskirti? Būna atvejų, kai žmona atskirai gyventi nusprendžia dėl to, kad vyras piktybiškai nesirūpina šeimos materialiniais poreikiais. Arba pasitaiko, kad sutuoktinis žiauriai smurtauja, savo elgesiu kelia kraštutinį pavojų antrosios pusės dvasingumui.

¹⁵ Atsiskirti ar ne, asmuo sprendžia pats. Šitą reikalą krikštytas sutuoktinis turi apsvarstyti sąžiningai, su malda. Svarbu, pavyzdžiui, pamąstyti: ar dvasingumas tikrai nukenčia dėl kito žmogaus kaltės? O gal pats krikščionis nesilaiko asmeninių studijų tvarkaraščio, praleidinėja sueigas, nereguliariai eina į tarnybą?

16. Kodėl krikščionis neturėtų skubotai nuspręsti išsituokti?

¹⁶ Jei branginame ryšį su Jehova ir už santuokos dovaną jam esame dėkingi, tikrai nesielgsime neapgalvotai ir neskubėsime šeimos ardyti. Mes, Jehovos tarnai, juk norime visu kuo pašlovinti jo šventą vardą. O savo sutuoktinį palikti vien tam, kad paskui galėtume kurti šeimą su kitu asmeniu, — tokios net minties neprisileiskime! (Jer 17:9; Mal 2:13-16)

17. Kokiomis aplinkybėmis galima sakyti, kad „Dievas yra pašaukęs jus ramybei“?

¹⁷ Jeigu vyras nėra tikėjimo brolis arba jeigu žmona nėra tikėjimo sesė, vis tiek reikia labai stengtis santuokos ryšį išlaikyti tvirtą. Tačiau jei nuoširdžios pastangos neduoda vaisių ir antroji pusė galiausiai nutaria kartu nebegyventi, krikščionis  neturėtų dėl to jaustis kaltas. „Jeigu netikintysis nusprendžia atsiskirti, tegul atsiskiria, — rašė Paulius. — Tokiomis aplinkybėmis brolis ar sesuo nėra įpareigoti. Dievas yra pašaukęs jus ramybei“ (1 Kor 7:15). *

PASIKLIAUK JEHOVA

18. Kas laimima stengiantis išsaugoti santuoką, net jeigu pora galiausiai ir išsiskiria?

¹⁸ Kad ir kokių problemų šeimoje turėtume, stiprybės semkimės iš Jehovos, juo kliaukimės. (Perskaityk Psalmyno 27:14.) Prisiminkime Lindą, kurią straipsnyje jau minėjome. Nors daugelį metų ji stengėsi savo santuoką išgelbėti, galiausiai vis tiek su vyru išsiskyrė. Gal jai atrodo, kad šitiek laiko iššvaistė veltui? „Jokiu būdu, — sako ji. — Mano pastangos buvo geras liudijimas aplinkiniams. Išlaikiau švarią sąžinę. O džiugiausia, kad visi tie metai padėjo mano dukrai įsitvirtinti tiesoje. Ji užaugo uolia Jehovos liudytoja.“

19. Kokių vaisių kartais duoda pastangos išsaugoti santuoką?

¹⁹ Viena sesė, vardu Merilin, irgi džiaugiasi, kad pasitikėjo Dievu ir negailėjo pastangų gelbėti savo santuoką. Ji pasakoja: „Jaučiau didelę pagundą nuo vyro atsiskirti. Rodėsi, jis manimi nebesirūpina finansiškai ir dėl jo net kenčia mano dvasingumas. Anksčiau jis tarnavo vyresniuoju, bet paskui įsivėlė į nuostolingus verslo sandorius, ėmė praleidinėti sueigas, ir mes tiesiog nustojome šnekėtis. Mūsų mieste buvo įvykdytas teroro išpuolis ir aš taip išsigandau, kad visai užsidariau savo kiaute. Tada supratau, kad čia yra ir mano kaltės. Vėl pradėjome su vyru bendrauti, atnaujinome šeimos studijas, ėmėme vėl lankyti sueigas. Vyresnieji buvo labai malonūs ir pasiruošę padėti. Mūsų santuoka iš naujo sužydo. Laikui bėgant, vyras bendruomenėje vėl gavo pareigų. Nors pamoka buvo skaudi, galų gale viskas baigėsi laimingai.“

20, 21. Ką dėl santuokos esame tvirtai pasiryžę daryti?

²⁰ Ar būtume patys vieni, ar sukūrę šeimą, niekad nestokokime ryžto ir pasitikėkime Jehova. Jeigu santuokoje randasi kokių problemų, kiek galėdami stenkimės jas spręsti. Ir nepamirškime: vyras su žmona yra „nebe du, o vienas kūnas“ (Mt 19:6). Net jei šeima religiniu atžvilgiu tebėra pasidalijusi, nereikia nuleisti rankų. Kas žino, galbūt sutuoktinį pavyks laimėti ir, dideliam mūsų džiaugsmui, jis taps Jehovos garbintoju.

²¹ Jeigu gyvenimas ir nelepintų, gerai apgalvokime kiekvieną žingsnį. Kiti žmonės, ne bendratikiai, matydami, kokie esame ir kaip elgiamės, tegul neturės ko prikišti. Tad jei šeimoje kyla didelių problemų ir sutuoktinį norisi palikti, karštai melskimės Jehovai, sąžiningai ištirkime savo motyvus, gerai apmąstykime Šventojo Rašto principus, dvasinės pagalbos kreipkimės į vyresniuosius. Svarbiausia, pasiryžkime Jehovą viskuo džiuginti ir nuostabią jo dovaną, santuoką, didžiai branginkime.

[Išnašos]

[Studijų klausimai]

[Anotacija 10 puslapyje]

Jei krikščionis, šeimoje turintis problemų, neskuba nuleisti rankų ir pasiduoti, dažniausiai viskas pasisuka į gera

[Anotacija 12 puslapyje]

Visada pasikliaukime Jehova, iš jo semkimės stiprybės

[Iliustracija 9 puslapyje]

Krikščionį, kuris nuoširdžiai stengiasi šeimoje taisyti tarpusavio santykius, Jehova laimina

[Iliustracija 11 puslapyje]

Paguoda ir dvasinė parama mūsų laukia bendruomenėje