Ar tu atspindi Jehovos šlovę?
Ar tu atspindi Jehovos šlovę?
„Mes, [...] tarsi veidrodžiai atspindėdami Jehovos šlovę, esame pagal tą patį atvaizdą iš esmės keičiami“ (2 KOR 3:18).
KAIP ATSAKYTUME?
Kaip galime šlovinti Jehovą, nors ir esame nuodėmingi?
Kaip Dievo šlovę mums padeda atspindėti malda ir krikščionių sueigos?
Ko reikia, kad Jehovos šlovinti nenustotume?
1, 2. Kodėl žmogui įmanoma savo vidinėmis savybėmis būti panašiam į Jehovą?
VISI mes daugiau ar mažiau esame panašūs į tėvus. Todėl nieko nuostabaus, jei kas nors berniukui sako: „Tu — grynas tėtis.“ Arba mergaitei: „Tu visa į mamą.“ Ir ką vaikai mato tėvus darant, tą stengiasi atkartoti patys. O mes? Ar galime būti tokie kaip Jehova, mūsų dangiškasis Tėvas? Nors jis neregimas, apie jo nuostabią esybę daug sužinome stebėdami kūriniją, taip pat gilindamiesi į Šventąjį Raštą, ypač apmąstydami Jėzaus Kristaus, jo Sūnaus, mokymus ir darbus (Jn 1:18; Rom 1:20). Taigi mes galime vis labiau panėšėti į Jehovą ir šitaip atspindėti jo šlovę.
2 Nusprendęs sukurti žmones, Dievas jau iš anksto numatė, kad jie gebės vykdyti Kūrėjo valią, kad vidinėmis savybėmis bus į jį panašūs ir kad visu savo gyvenimu galės jį šlovinti. (Perskaityk Pradžios 1:26, 27.) Kiekvienam krikščioniui panėšėti į dangiškąjį Tėvą yra tiesiog privalu. Šlovingą Dievo asmenybę atspindėti, be to, mums didelė garbė. Tai dovana, prieinama visiems — nesvarbu, kokios būtume kultūros, kilmės ar išsilavinimo. Kodėl? Nes „Dievas nėra šališkas, — jam priimtinas bet kurios tautos žmogus, kuris jo bijo ir daro, kas teisu“ (Apd 10:34, 35).
3. Kaip mes, tarnaudami Jehovai, jaučiamės?
3 Jehovos šlovę aiškiai atspindi pateptieji krikščionys. Apaštalas Paulius, vienas iš jų, rašė: „Visi mes, atidengtais veidais tarsi veidrodžiai atspindėdami Jehovos šlovę, esame pagal tą patį atvaizdą iš esmės keičiami — iš šlovės į vis didesnę šlovę“ (2 Kor 3:18). Kai Dievo pranašas Mozė, nešinas plokštėmis su Dešimt įsakymų, nusileido nuo Sinajaus kalno, jo veidas švytėjo, mat buvo kalbėjęsis su Jehova (Iš 34:29, 30). Patys nieko panašaus, aišku, nesame patyrę ir mūsų veidai antgamtiška šviesa nespinduliuoja. Vis dėlto, kai pasakojame kitiems apie Jehovą, jo nepaprastą asmenybę ir ką gera jis yra žmonijai numatęs, mes švytime džiaugsmu. Tarsi senoviniai poliruoto metalo veidrodžiai, pateptieji krikščionys ir žemiškąją viltį puoselėjantys jų bendradarbiai Jehovos šlovę atspindi tiek savo kasdieniame gyvenime, tiek ir evangelizacijos darbe (2 Kor 4:1). O kaip tu? Ar stengiesi atspindėti Jehovos šlovę savo elgesiu ir uolia tarnyste?
JEHOVOS ŠLOVĘ ATSPINDĖTI LABAI TROKŠTAME
4, 5. a) Kokią kovą mes, kaip ir Paulius, kovojame? b) Kaip nuodėmė mus veikia?
4 Jehovos tarnai, be abejo, nori visu kuo šlovinti savo Kūrėją. Bet labai dažnai mūsų norai tiktai norais ir lieka. Net apaštalas Paulius dėl to turėjo su savimi kovoti. (Perskaityk Romiečiams 7:21-25.) Kodėl šitokia kova vyksta? „Visi yra nusidėję ir stokoja Dievo šlovės“, — paaiškino Paulius (Rom 3:23). Kadangi Adomas nusidėjo, jo palikuonys iš prigimties yra netobuli, ir nuodėmė viešpatauja pasaulyje it koks žiaurus tironas (Rom 5:12; 6:12).
5 Kas yra nuodėmė? Ogi visa tai, kas priešinga Jehovos būdui, jo nuostatoms, jo valiai. Nuodėmė ardo žmogaus ryšį su Dievu. Kaip lankininko strėlė nepataiko į taikinį, taip ir mes dėl nuodėmės dažnai prašauname pro šalį. Kartais nusidedame sąmoningai, kartais netyčia (Sk 15:27-31). Žmoguje nuodėmė yra giliai įsišaknijusi. Tarp Dievo ir žmogaus ji stovi lyg koks užtvaras (Ps 51:7 [51:5, Brb]; Iz 59:2; Kol 1:21). Apskritai žmonija gyvena priešybėje su Dievu ir praranda nuostabią galimybę atspindėti jo šlovę. Kas galėtų paneigti, kad nuodėmė mums yra sunkiausia negalė?
6. Kaip, net ir būdami nuodėmingi, mes galime šlovinti Dievą?
6 Bet Jehova nuodėmingam žmogui yra „vilties Dievas“ (Rom 15:13). Kad nuodėmė būtų sunaikinta, jis parūpino išperkamąją auką — siuntė į žemę savo Sūnų. Jeigu šia išpirka tikime, nuodėmei nebevergaujame ir tada gebame atspindėti Jehovos šlovę (Rom 5:19; 6:6; Jn 3:16). Su Dievu mus susieja glaudus ryšys. Puoselėdami šitą draugystę, nuo Jehovos jau šiandien sulaukiame palaiminimo, o ateityje viliamės pasiekti tobulybę ir amžinąjį gyvenimą. Nuodėmė mūsų nariuose tebeglūdi, tačiau kaip džiugu, kad, Dievo požiūriu, mes tinkame būti jo šlovės atšvaitu!
KĄ TURIME DARYTI, KAD DIEVO ŠLOVĘ ATSPINDĖTUME
7. Ką turime pripažinti, kad gebėtume atspindėti Dievo šlovę?
7 Kad atspindėtume Jehovos šlovę, privalome būti sąžiningi sau ir suvokti, kokių turime nuodėmingų polinkių (2 Met 6:36). Tad pripažinkime, kur klumpame, ir stenkimės taisytis, kad Jehovos šlovę atspindėtume vis ryškiau. Pavyzdžiui, jeigu susigundėme žiūrėti pornografiją, esame įpuolę į gėdingą nuodėmę ir mums būtinai reikia dvasinės pagalbos, — tuomet nedelskime kreiptis į bendruomenės vyresniuosius (Jok 5:14, 15). Tai būtų pirmas žingsnis, kurį privalu žengti, jei savo gyvenimu norime teikti garbę Dievui. Mes, Jehovos tarnai, turime nuolat save tirti, ar atitinkame teisingas Dievo normas (Pat 28:18; 1 Kor 10:12). Kad ir kokie nuodėmingi polinkiai mus vargintų, jokiu būdu nenustokime su jais kovoti. Tik šitaip galėsime atspindėti Dievo šlovę.
8. Ką turime daryti, nors ir esame netobuli?
8 Jėzus buvo vienintelis žmogus, kuris visada, iki paskutinės gyvenimo akimirkos, darė, kas Dievui patinka, ir jo šlovę atspindėjo nepriekaištingai. Mes, nors ir netobuli, kiek galėdami stenkimės sekti jo pavyzdžiu (1 Pt 2:21). Jehova juk mato ne vien mūsų pažangą, bet ir nuoširdžias pastangas visa daryti jo šlovei. Tas pastangas jis tikrai palaimins.
9. Kaip Biblija padeda mums derinti savo gyvenseną su krikščioniškomis normomis?
9 Ką savo gyvenime turėtume pataisyti, be to, aiškiai nušviečia rašytinis Dievo Žodis. Svarbu jį nuodugniai studijuoti ir apmąstyti, ką perskaitome (Ps 1:1-3). Daryti pažangą bus daug lengviau, jei Bibliją skaitysime kasdien. (Perskaityk Jokūbo 1:22-25.) Žiniomis iš Biblijos ir savo tikėjimą grindžiame, ir stipriname ryžtą džiuginti Jehovą, laikytis atokiai nuo didelės nuodėmės (Ps 119:11, 47, 48).
10. Kaip malda mums padeda daugiau nuveikti Jehovos šlovei?
10 Dievo šlovę taip pat bus lengviau atspindėti, jei ‘nepaliausime melstis’ (Rom 12:12). Prašykime Jehovos, kad padėtų mums būti gerais jo tarnais: melskime šventosios dvasios, stipresnio tikėjimo, jėgų atsispirti pagundoms, gebėjimo ‘teisingai pateikti tiesos žodį’ (2 Tim 2:15; Mt 6:13; Lk 11:13; 17:5). Kaip vaikas visiškai pasitiki tėčiu, taip ir mes pasitikėkime savo dangiškuoju Tėvu Jehova. Kai maldoje išsakome troškimą dar daugiau nuveikti jo šlovei, būkime tikri, kad jis mums padės. Niekada nemanykime esą jam tarsi kokia našta. Taigi savo maldomis Jehovą šlovinkime, jam dėkokime, prašykime jo vadovavimo, ypač sunkiais gyvenimo momentais, ir melskime, kad mūsų tarnystė pritiktų jo šventam vardui (Ps 86:12; Jok 1:5-7).
11. Kaip Dievo šlovę atspindėti mums padeda bendruomenės sueigos?
11 Savo brangias avis Dievas pavedė prižiūrėti „ištikimam ir nuovokiam vergui“ (Mt 24:45-47; Ps 100:3). Ištikimasis vergas labai stengiasi padėti bendratikiams atspindėti Jehovos šlovę. Kaip siuvėjas pataiso drabužį, kad dailiau atrodytume, taip sueigose padailinama mūsų krikščioniška asmenybė (Hbr 10:24, 25). Todėl į sueigas stenkimės visad atvykti laiku, neįpraskime vėluoti, kad kartais nepraleistume nė vieno „dygsnio“ ir mūsų, Jehovos tarnų, dvasinė išvaizda dėl to nenukentėtų.
SEKIME DIEVU
12. Kaip galime sekti Dievu?
12 Jehovos šlovę atspindėsime, jei ‘imsime pavyzdį iš Dievo’ (Ef 5:1). Viena, kaip Jehova galime sekti, — tai mokytis viską vertinti jo požiūriu. Jeigu vadovautumės savo išmone, o ne Dievo nuostatais, jam būtų nešlovė ir patys tiktai bėdos prisidarytume. Kadangi pasaulį savo gniaužtuose laiko piktasis, privalome ugdytis neapykantą tam, ko Jehova nekenčia, ir branginti tai, kas jam brangu (Ps 97:10; 1 Jn 5:19). Jei visa darome Dievo šlovei, neabejokime: tokia tarnystė jam tikrai patinka. (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:31.)
13. Kodėl turime neapkęsti nuodėmės ir ką tai mums reiškia praktiškai?
13 Jehova nuodėmės nekenčia — neapkęskime ir mes. Nuo visų negerų dalykų laikykimės kuo toliau ir nemėginkime ieškoti, kur yra ta riba, iki kurios galima saugiai, be nuodėmės prieiti. Saugotis antai privalome atskalūnybės, mat jeigu ja susiterštume, nebegalėtume Dievo šlovinti (Įst 13:7-10 [13:6-9, Brb]). Tad neturėkime nieko bendra su atskalūnais nei su tokiais žmonėmis, kurie sakosi esą broliai, tačiau užtraukia Dievui negarbę. Nepalaikykime su jais ryšių, net jeigu mus sietų artima giminystė (1 Kor 5:11). Mėginti nuginčyti atskalūnų argumentus ar leistis į diskusijas su asmenimis, kritiškai nusiteikusiais Jehovos organizacijos atžvilgiu, būtų tuščias reikalas. Tyrinėti jų informaciją, ar spausdintinę, ar skelbiamą internete, būtų dvasiškai pavojinga, taigi to daryti išvis nederėtų. (Perskaityk Izaijo 5:20; Mato 7:6.)
14. Iš ko turėtų ryškiausiai matytis, kad sekame Dievu, ir kodėl?
14 Jei sekame dangiškuoju Tėvu, labai svarbu yra rodyti tokią kaip jo meilę (1 Jn 4:16-19). Tiesą sakant, iš mūsų tarpusavio meilės ir turi būti akivaizdu, kad esame Jėzaus mokiniai ir Jehovos tarnai (Jn 13:34, 35). Nors kartais trukdo įgimtas netobulumas, neleiskime jam imti viršaus ir niekad meilės nepritrūkime. Meilė kartu su kitomis krikščioniškomis savybėmis mus sulaikys nuo nemalonių poelgių, nuodėmingų darbų (2 Pt 1:5-7).
15. Kaip elgsimės su kitais, jeigu juos mylime?
15 Meilė mus skatina visiems daryti gera (Rom 13:8-10). Pavyzdžiui, jei sutuoktiniai tikrai myli vienas kitą, nesuterš savo santuokos patalo. Mylėdami bendruomenės vyresniuosius ir vertindami jų triūsą, mielai paklusime jų vadovavimui. Iš meilės vaikai bus klusnūs, pagarbūs savo tėvams, nešnekės apie juos netinkamai. Meilė neleis mums kitą žmogų laikyti menkesniu ar kalbėti su juo užgauliai (Jok 3:9). O mylintys Dievo kaimenę vyresnieji ganys ją švelniai (Apd 20:28, 29).
16. Kaip meilė padeda mums tarnyboje?
16 Mūsų meilė taip pat turi akivaizdžiai pasireikšti tarnyboje. Kadangi Jehovą labai mylime, žmonių abejingumas ar nenoras kalbėtis dvasinėmis temomis nenumuš mums ūpo. Gerąją naujieną ir toliau skelbsime su užsidegimu. Meilė skatins mus kruopščiai pasiruošti tarnybai ir kuo geriau perteikti Šventojo Rašto mokymus. Jei iš tiesų mylime Dievą ir artimą, evangelizacijos darbas mums nebus nuobodi prievolė. Skelbti kitiems apie Karalystę juk yra garbinga, džiugi užduotis (Mt 10:7).
NEPALIAUKIME ŠLOVINTI JEHOVOS
17. Ką darysime pripažindami, kad stokojame Dievo šlovės?
17 Diduma pasaulio žmonių nesuvokia, koks pragaištingas dalykas yra nuodėmė. Bet mes tai gerai suprantame. Todėl ir stengiamės su nuodėmingais polinkiais kovoti. Kadangi pripažįstame esą netobuli, žinome, kaip svarbu yra lavinti savo sąžinę. Širdyje ar mintyse kilus pagundai nusidėti, ji neleis pasielgti nederamai (Rom 7:22, 23). Tiesa, galbūt esame silpni, bet Dievas suteiks mums stiprybės visuomet daryti tai, kas jo akyse teisu (2 Kor 12:10).
18, 19. a) Ką turime daryti, kad laimėtume kovą su dvasinėmis blogio jėgomis? b) Kam esame pasiryžę?
18 Kad šlovintume Jehovą, dar turime kovoti su dvasinėmis blogio jėgomis. Tą kovą laimėsime, jei apsiginkluosime visa Dievo ginkluote (Ef 6:11-13). Šėtonas be paliovos stengiasi atimti iš Jehovos šlovę, kurios tik vienas Dievas yra vertas. Taip pat mėgina suardyti mūsų draugystę su Jehova. Tačiau milijonai netobulų žmonių, jaunų ir senų, lieka Dievo akivaizdoje nepriekaištingi ir nenustoja jo šlovinti. Koks pažeminimas piktajam! Tad savo gyriumi visados pritarkime balsams, danguje skelbiantiems: „Vertas esi, Jehova, mūsų Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galią, nes tu visa sukūrei, tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta“ (Apr 4:11).
19 Pasiryžkime Jehovą šlovinti, kad ir kas nutiktų. Kaip Dievas džiaugiasi, kai didžiulis būrys ištikimų tarnų nuoširdžiai stengiasi imti iš jo pavyzdį ir atspindėti jo šlovę! (Pat 27:11) Būkime nusiteikę taip kaip Dovydas, kadaise giedojęs: „Dėkosiu tau visa širdimi, Viešpatie, mano Dieve, ir šlovinsiu tavo vardą per amžius“ (Ps 86:12). Labai laukiame dienos, kai Jehovos šlovę galėsime atspindėti tobulai ir kai jo garbintojams priešaky atsivers visa amžinybė. Dievui klusnūs žmonės matys, kaip ši viltis tampa tikrove. Ar Jehovos šlovė tavyje atsispindi jau šiandieną? Ar ruošiesi tąja šlove spindėti amžiais?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 27 puslapyje]
Ar Jehovos šlovė šitaip atsispindi ir tavyje?
