Jehova atskleidžia paslaptis

„Iš tikrųjų jūsų Dievas yra dievų Dievas, karalių Viešpats, ir paslapčių apreiškėjas“ (DAN 2:47).

KAIP ATSAKYTUME?

Kokius būsimus įvykius Jehova mums apreiškė?

Ką vaizduoja pirmos šešios žvėries galvos?

Kas bendra yra tarp žvėries ir statulos, kurią sapne regėjo Nebukadnecaras?

1, 2. Ką Jehova mums atskleidė ir kodėl į tai verta pasigilinti?

KOKIOS politinės jėgos dominuos pasaulyje tuo metu, kai Dievo Karalystė pakils į kovą su žmonių valdžiomis? Atsakymas mums žinomas. Jehova, „paslapčių apreiškėjas“, viską išdėstydamas per pranašą Danielių ir apaštalą Joną, padeda tas politines jėgas atpažinti.

² Abiem minėtiems vyrams Jehova davė išvysti regėjimus, kuriuose vienas po kito pasirodė įvairūs žvėrys. Danieliui, be to, Dievas atskleidė, kokią pranašišką reikšmę turi didžiulė sapne regėta metalo statula. Kad į tuos dalykus dabar ir mes galėtume pasigilinti, Jehovos valia viskas buvo aprašyta Biblijoje (Rom 15:4). O pasigilinti išties verta. Šitaip dar sustiprės mūsų viltis, kad Dievo Karalystė greitai sunaikins visas žmonių valdžias (Dan 2:44).

3. Ką ir kodėl būtina suvokti, kad perprastume Biblijos pranašystes?

³ Danieliaus ir Jono raštai ne tik padeda atpažinti aštuonis karalius, arba žmonių valdžias, bet ir parodo, kokia seka jie vienas po kito įžengia į pasaulio sceną. Tačiau šias pranašystes perprasime tik jeigu suvoksime, ką reiškia pati pirmoji Biblijoje užrašyta pranašystė. Kodėl? Todėl, kad ta pranašystė — kaip per laiką ji pildėsi ir tebesipildo — yra bendra visos Biblijos tema. Tai lyg šerdis, apie kurią vejasi ir kitos Šventojo Rašto pranašystės.

GYVATĖS AINIJA IR ŽVĖRIS

4. Iš ko susideda „moters“ ainija ir ką ta ainija padarys?

⁴ Edeno sode įsižiebus maištui, Jehova tuojau  davė pažadą, kad iš „moters“ kils ainija. * (Perskaityk Pradžios 3:15.) Gyvatei, tai yra Šėtonui, toji ainija galiausiai sutrupins galvą. Vėliau Jehova dar atskleidė, kad svarbiausias Palikuonis rasis iš Abraomo linijos, priklausys prie Izraelio tautos, bus iš Judo giminės, iš karaliaus Dovydo namų (Pr 22:15-18; 49:10; Ps 89:4, 5 [89:3, 4, Brb]; Lk 1:30-33). Tas Palikuonis pasirodė esąs Kristus Jėzus (Gal 3:16). Kita žadėtosios ainijos dalis yra dvasia pateptųjų krikščionių bendruomenė (Gal 3:26-29). Jėzus sykiu su pateptaisiais sudaro Dievo Karalystę — įrankį, kuriuo Dievas ir sutriuškins Šėtoną (Lk 12:32; Rom 16:20).

5, 6. a) Kiek didžiųjų politinių jėgų priskaičiuojama Danieliaus ir Jono regėjimuose? b) Ką simbolizuoja žvėries galvos?

⁵ Edene paskelbta pirmoji pranašystė bylojo, kad Šėtonas irgi turės ainiją. Jo ainija neapkęs „moters“ ainijos, rodys jai priešiškumą. Kas ta „gyvatės“ ainija? Visi, kurie, kaip ir Šėtonas, nekenčia Dievo ir kovoja su jo tauta. Per visą žmonijos istoriją Šėtonas telkė savo ainiją į įvairias politines struktūras, arba karalystes (Lk 4:5, 6). Tačiau Dievo tautai — etniniam Izraeliui, o vėliau pateptųjų krikščionių bendruomenei — didžiausią spaudimą darė vos kelios tokios karalystės. Tai leidžia suprasti, kodėl Danieliaus ir Jono regėjimuose didžiųjų politinių jėgų priskaičiuojama tiktai aštuonetas.

⁶ Pirmojo mūsų eros amžiaus pabaigoje Jėzus siuntė apaštalui Jonui įspūdingų regėjimų (Apr 1:1). Viename jų Jonas matė, kaip slibinas, tai yra Šėtonas, sustojo ant plačios jūros kranto. (Perskaityk Apreiškimo 13:1, 2.) Jonas taip pat regėjo iš jūros išnyrantį keistą septyngalvį žvėrį. Šėtonas šiam davė didelę valdžią. Paskui Jonas išvydo skaisčiai raudoną žvėrį, irgi su septyniomis galvomis. Tai buvo statula žvėries, apie kurį rašoma Apreiškimo 13:1. Angelas Jonui paaiškino, kad šito skaisčiai raudono žvėries septynios galvos simbolizuoja „septynis karalius“, arba politines jėgas (Apr 13:14, 15; 17:3, 9, 10). Tada, kai Jonas rašė Apreiškimo knygą, penki iš tų karalių jau buvo kritę, vienas tebeviešpatavo, o vienas dar nebuvo atėjęs. Kokie karaliai, arba politinės pasaulio jėgos, čia turimos omenyje? Dabar ir pakalbėkime apie kiekvieną žvėries galvą atskirai. Nemažai  faktų, kaip matysime, atskleidžia ir Danieliaus knyga — nors nuo tada, kai pranašas rašė, iki iškylant kai kurioms iš tų valdžių turėjo praeiti dar ištisi šimtmečiai.

PIRMOSIOS DVI GALVOS — EGIPTAS IR ASIRIJA

7. Ką vaizduoja pirmoji žvėries galva ir kodėl taip tvirtiname?

⁷ Pirmoji žvėries galva — Egiptas. Kodėl galime taip tvirtinti? Nes Egiptas buvo pirma didelė imperija, puolusi Dievo tautą. Pažadėtoji „moters“ ainija, kaip jau kalbėjome, turėjo kilti iš Abraomo, ir būtent šiame krašte jo palikuonių labai pagausėjo. Tada Egiptas ėmė engti Izraelio žmones. Šėtonas norėjo Dievo tautą sunaikinti, kol toji ainija dar nė nebuvo pasirodžiusi. Ir kaip jis veikė? Pakišo faraonui mintį, kad įsakytų nužudyti kiekvieną izraelitų naujagimį berniuką. Jehova tokias užmačias sugriovė ir savo tautą iš Egipto vergijos išvadavo (Iš 1:15-20; 14:13). Vėliau jis apgyvendino izraelitus Pažadėtojoje žemėje.

8. Ką vaizduoja antroji galva ir ką ta karalystė mėgino padaryti?

⁸ Antroji žvėries galva vaizduoja Asiriją. Ši galinga karalystė irgi mėgino Dievo tautą praryti. Jehova, aišku, pats siuntė asirų kariuomenę nubausti Izraelio dešimties giminių karalystės už stabų garbinimą ir maištavimą. Bet asirams buvo negana — paskui jie pakilo ir prieš Jeruzalę. Šėtonas galbūt vylėsi, kad pavyks nutraukti karališkąją giminės liniją, turinčią vesti iki pat Jėzaus. Tačiau šitas sumanymas jau buvo prieš Jehovos valią. Dievas stebuklinga galia sutriuškino užpuolikus ir apsaugojo ištikimus savo garbintojus (2 Kar 19:32-35; Iz 10:5, 6, 12-15).

TREČIOJI GALVA — BABILONIJA

9, 10. a) Ką Jehova babiloniečiams leido padaryti? b) Ko reikėjo, kad galėtų išsipildyti pranašystės?

⁹ Trečioji Jono regėto žvėries galva — tai karalystė, kurios sostinė buvo Babilonas. Jehova leido babiloniečiams paimti Jeruzalę ir išvesti jo tautą į nelaisvę. Bet dar prieš šitą pažeminimą Jehova maištinguosius izraelitus įspėjo, kad jų laukia didelė nelaimė (2 Kar 20:16-18). Ir per pranašus paskelbė, jog Jeruzalėje, „Viešpaties soste“, sėdinčių karalių dinastija nutrūks (1 Met 29:23). Sykiu Jehova pažadėjo, kad iš karaliaus Dovydo šeimos kils palikuonis, „turintis teisę valdyti“, ir sostas bus atiduotas jam (Ez 21:25-27, Brb).

¹⁰ Kita pranašystė bylojo, jog tada, kai žadėtasis Mesijas, arba Pateptasis, pasirodys, žydai tebegarbins Dievą ten pat, Jeruzalės šventykloje (Dan 9:24-27). Anksčiau, dar prieš izraelitams atsiduriant Babilonijos tremtyje, buvo išpranašauta, kad Mesijas gims Betliejuje (Mch 5:1 [5:2, Brb]). Žydai, vadinasi, turėjo atgauti laisvę, sugrįžti į tėvynę, atstatyti šventyklą, — tik šitaip galėjo išsipildyti minėtos pranašystės. Bet Babilonas savo belaisvių niekad nepaleisdavo. Kaipgi Dievo tauta išsivaduos? Jehova tai iš anksto atskleidė per pranašus (Am 3:7).

11. Kokie skirtingi simboliai vaizduoja Babilonijos imperiją? (Prašom žiūrėti išnašą.)

¹¹ Tarp tremtinių, išvestų į Babiloną, buvo ir pranašas Danielius (Dan 1:1-6). Jehova jam atskleidė, kokios karalystės paeiliui dominuos politinėje scenoje po Babilonijos. Tas paslaptis Dievas apreiškė įvairiais simboliais. Štai Babilono karaliui Nebukadnecarui jis leido sapne išvysti didžiulę statulą, nuliedintą  iš skirtingų metalų. (Perskaityk Danieliaus 2:1, 19, 31-38.) Paskui Jehova per pranašą Danielių išaiškino, kad auksinė statulos galva simbolizuoja Babilonijos imperiją. * Kitą politinę pasaulio jėgą, turėjusią pakeisti Babiloniją, vaizdavo sidabro krūtinė ir rankos. Kokia tai bus valdžia ir kaip ji elgsis su Dievo tauta?

KETVIRTOJI GALVA — MEDIJA IR PERSIJA

12, 13. a) Ką apie Babilono užkariavimą nusakė Jehova? b) Kodėl ketvirtoji žvėries galva yra tinkamas Medijos ir Persijos simbolis?

¹² Apie politinę jėgą, kuri įveiks ir užvaldys Babiloniją, Jehova per Izaiją pranašavo dar šimtas suvirš metų iki Danieliui pakliūvant į tremtį. Pranašystėse Dievas nusakė strategiją, kaip Babilono miestas bus užkariautas, ir net paminėjo karvedžio vardą. Tai būsiąs persas Kyras (Iz 44:28—45:2). Medijos ir Persijos imperija Danieliui buvo simboliškai parodyta dviejuose regėjimuose. Viename ją vaizdavo šonu pasikėlęs lokys. Jam buvo pasakyta: „Ėsk daug mėsos!“ (Dan 7:5, Brb) Kitame regėjime šią dvilypę karalystę įkūnijo dviragis avinas (Dan 8:3, 20).

¹³ Jehova pasitelkė Medijos ir Persijos imperiją svarbiam tikslui: Babilonas buvo užimtas, izraelitai sugrįžo į savo kraštą, taigi išsipildė, kas kitados išpranašauta (2 Met 36:22, 23). Bet vėliau ši imperija tik per plauką nepražudė Dievo tautos. Biblijoje, Esteros knygoje, pasakojama, kaip vienas aukštas Persijos pareigūnas, vardu Hamanas, surezgė piktą planą — išnaikinti visus žydus, gyvenančius plačiose imperijos valdose. Net nustatė dieną, kada tautžudystė bus pradėta. Jehova savo žmones ir vėl turėjo gelbėti nuo Šėtono ainijos įniršio (Est 1:1-3; 3:8, 9; 8:3, 9-14). Ne be reikalo Apreiškimo knygoje Mediją ir Persiją simbolizuoja ketvirtoji žvėries galva.

PENKTOJI GALVA — GRAIKIJA

14, 15. Ką Jehova jau iš anksto atskleidė apie Graikijos imperiją?

¹⁴ Penktoji Apreiškimo knygoje minimo žvėries galva simbolizuoja Graikiją. Nebukadnecaro sapne, kaip Danielius išaiškino, tą pačią imperiją vaizdavo varinis statulos pilvas ir šlaunys. Kuo pagarsės ši imperija ir žymiausias jos valdovas, Danieliui, be to, buvo parodyta dviejuose įspūdinguose regėjimuose.

¹⁵ Viename regėjime Danielius išvydo leopardą su keturiais sparnais. Šitas įvaizdis reiškė, kad aplinkinius kraštus Graikijos imperija užkariaus itin sparčiai (Dan 7:6). Kitame regėjime pranašas matė, kaip ožys, turintis iškilų ragą, vikriai parbloškė ir nugalabijo dviragį aviną — Mediją ir Persiją. Jehova pasakė Danieliui, kad ožys vaizduoja Graikiją, o didelis ragas — vieną jos karalių. Danielius savo knygoje dar paminėjo, kad didysis ragas turįs nulūžti, o jo vietoje išdygsią keturi mažesni ragai. Nors ši pranašystė buvo užrašyta pora šimtų metų iki Graikijai tampant dominuojančia pasaulio jėga, išsipildė viskas iki smulkmenų. Aleksandras Didysis, žymiausias senovės Graikijos valdovas, Mediją ir Persiją puolė skubiai, veržliai. Bet netrukus šis ragas nulūžo: pačioje šlovės viršūnėje, sulaukęs vos 32 metų, garsusis Aleksandras mirė. Karalystę  galiausiai pasidalijo keturi jo karo vadai. (Perskaityk Danieliaus 8:20-22.)

16. Ką padarė Antiochas IV?

¹⁶ Graikija, įveikusi Persiją, užviešpatavo taip pat ir Dievo garbintojų kraštą. Žydai, vėl įsikūrę Pažadėtojoje žemėje ir atstatę Jeruzalės šventyklą, tebebuvo Dievo tauta. Ir šventykla, pakilusi iš griuvėsių, tebebuvo Jehovos garbinimo centras. Bet štai antrajame amžiuje prieš mūsų erą Graikija, penktoji žvėries galva, Dievo tautą aršiai užsipuolė. Antiochas IV, vienas iš suskilusios Aleksandro Didžiojo imperijos paveldėtojų, Jeruzalės šventyklos kieme pastatė pagonių aukurą ir paskelbė, kad judaizmo išpažinimas nuo šiol bus laikomas nusikaltimu, užtraukiančiu mirties bausmę. Kaip akivaizdžiai pasireiškė Šėtono ainijos neapykanta! Tačiau neilgai trukus Graikija turėjo užleisti vietą kitai imperijai. Kas bus šeštoji žvėries galva?

ŠEŠTOJI GALVA — ROMA, ‘KELIANTI SIAUBĄ, BAISI’

17. Kokį ypatingą vaidmenį, pildantis žodžiams iš Pradžios 3:15, atliko šeštoji galva?

¹⁷ Tuo laiku, kai apaštalas Jonas regėjime matė septyngalvį žvėrį, politinėje pasaulio scenoje dominavo Roma (Apr 17:10). Pildantis pranašystei, užrašytai Pradžios 3:15, šita žvėries galva, būtent šeštoji, atliko ypatingą vaidmenį. Per romėnų valdytojus Šėtonas sudavė „moters“ ainijai itin stiprų smūgį — ‘kirto į kulną’ ir laikinai net suluošino. Kaip tai įvyko? Jėzų, melagingai apkaltintą maištavimu prieš valdžią, romėnai savo teisme pasmerkė mirti (Mt 27:26). Toji žaizda vis dėlto greitai užgijo, nes Jehova prikėlė Jėzų iš mirusių.

18. a) Kokią naują tautą Jehova išsirinko ir kodėl? b) Kaip „gyvatės“ ainija ir toliau rodė priešiškumą „moters“ ainijai?

¹⁸ Su Romos įgaliotiniais prieš Jėzų susimokė Izraelio religiniai vadovai, diduma tautos jį irgi atstūmė. Todėl Jehova paliko etninį Izraelį, sava tauta jo nebelaikė (Mt 23:38; Apd 2:22, 23). Dabar jis išsirinko naują tautą — „Dievo Izraelį“ (Gal 3:26-29; 6:16). Tai buvo pateptųjų krikščionių bendruomenė, susidedanti ir iš žydų, ir iš kitataučių (Ef 2:11-18). Po Jėzaus mirties ir prisikėlimo „gyvatės“ ainija pulti ir engti „moters“ ainijos nesiliovė. Su ta krikščionių bendruomene, antrine ainijos dalimi, Roma ne sykį mėgino susidoroti. *

19. a) Kaip Danielius apibūdina šeštąją politinę pasaulio jėgą? b) Apie ką bus kitas studijų straipsnis?

¹⁹ Danieliaus išaiškintame Nebukadnecaro sapne Romą vaizdavo geležies blauzdos (Dan 2:33). Danielius, be to, ir pats matė regėjimą, kuriame taikliais simboliais buvo pavaizduota ne tik Romos imperija, bet ir kita politinė pasaulio jėga, turėsianti išaugti iš Romos. (Perskaityk Danieliaus 7:7, 8.) Savo priešams Roma ištisus amžius atrodė ‘kelianti siaubą, baisi, be galo stipri’. Pranašystėje taip pat pasakyta, kad ši imperija turės „dešimt ragų“ ir kad tarp jų išdygsiantis dar vienas, mažesnis, ragas taps ypač pastebimas, reikšmingas. Kas tie dešimt ragų ir kas yra mažasis ragas? Kokią Nebukadnecaro regėtos milžiniškos statulos dalį mažasis ragas atitinka? Atsakymą rasime skaitydami studijų straipsnį 14-ame puslapyje.

[Išnašos]

[Studijų klausimai]