Jehova teveda tave į tikrąją laisvę

„Kuris įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, tasai [...] bus laimingas“ (JOK 1:25).

KAIP PAAIŠKINTUME?

Koks įstatymas veda į tikrąją laisvę ir kieno labui jis duotas?

Koks yra tikrosios laisvės raktas?

Kokia laisve galiausiai bus apdovanoti visi, kas ištvermingai žengia gyvenimo keliu?

1, 2. a) Kokia tendencija matoma pasaulyje ir kodėl? b) Kokia laisvė laukia Jehovos tarnų?

GYVENAME laiku, kai žmonės yra pasidavę godumui, savivalei, piktumui (2 Tim 3:1-5). Valdžia todėl priversta leisti dar daugiau įstatymų, stiprinti policijos pajėgas. Saugumo dėlei visur įrengiamos vaizdo kameros. Gyventojai savo namuose įsiveda signalizaciją, įsitaiso po kelias spynas, kai kurie netgi apsitveria kiemą elektrine tvora. Daug kam baugu vakare išeiti į gatvę, o savo vaikus vienus išleisti į kiemą jie prisibijo net vidury dienos. Tendencija akivaizdi — laisvės vis mažiau.

² Dar Edeno sode Šėtonas ėmė piršti mintį, esą tikrą laisvę žmogus pasieks tik jeigu visiškai atsiribos nuo Jehovos. Tačiau bėgant metams paaiškėjo, koks įžūlus ir niekingas tai buvo melas. Iš tikrųjų kuo mažiau žmonės bežiūri Dievo nubrėžtų dorovės ir dvasingumo ribų, tuo labiau visuomenė kenčia. Sunkėjančios gyvenimo sąlygos vargina ir mus, Jehovos tarnus. Į ateitį vis dėlto žvelgiame su viltimi. Žinome, kad žmonija galiausiai bus išvaduota iš nuodėmės ir gendamybės vergijos ir, Biblijos žodžiais tariant, „įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę“ (Rom 8:21). Savo tarnus į tokią laisvę Jehova veda jau dabar. Kaip?

3. Kokį įstatymą Jehova davė krikščionims ir kokius klausimus aptarsime?

³ Ruošdamas savo tarnus būsimam išlaisvinimui, Jehova, kaip rašo Jokūbas, davė „tobuląjį laisvės įstatymą“. (Perskaityk Jokūbo 1:25.) Žmonės įstatymą paprastai sieja ne su laisve, o atvirkščiai — su visokiais suvaržymais. Taigi kas yra „tobulasis laisvės įstatymas“ ir kaip jis mus išlaisvina?

 ĮSTATYMAS, KURIS IŠLAISVINA

4. Kas vadinama „tobuluoju laisvės įstatymu“ ir kieno labui jis duotas?

⁴ „Tobulasis laisvės įstatymas“ tikrai nėra Mozės surašytas teisynas. Aną Įstatymą Jehova izraelitams davė, kad taptų akivaizdūs jų nusižengimai, ir Kristus atėjęs jį įvykdė (Mt 5:17; Gal 3:19). Tad apie kokį įstatymą kalbėjo Jokūbas? Apie „Kristaus įstatymą“, dar vadinamą „tikėjimo įstatymu“ ir „laisvų žmonių įstatymu“ (Gal 6:2; Rom 3:27; Jok 2:12). Į tobuląjį įstatymą sudėta visa, ko Jehova iš mūsų reikalauja. Šis įstatymas duotas ir pateptųjų krikščionių, ir „kitų avių“ labui (Jn 10:16).

5. Kodėl laisvės įstatymas žmogaus neapsunkina?

⁵ Skirtingai nei daugelio šalių teisės kodeksai, tobulasis įstatymas nėra painus ir žmogaus neapsunkina. Jį sudaro paprasti nuostatai, esminiai principai (1 Jn 5:3). „Mano jungas malonus nešti, mano našta lengva“, — sakė Jėzus (Mt 11:29, 30). Tobulajame įstatyme, be to, nėra ilgo sankcijų, arba bausmių, sąrašo, mat šis įstatymas pagrįstas meile ir įrašytas ne akmens plokštėse, o protuose ir širdyse. (Perskaityk Hebrajams 8:6, 10.)

KAIP TOBULASIS ĮSTATYMAS MUS IŠLAISVINA

6, 7. Ką galima pasakyti apie Jehovos nustatytas normas ir kaip tobulasis įstatymas mus išlaisvina?

⁶ Intelektu apdovanotiems savo kūriniams Jehova tam tikras ribas nustato jų pačių gerovei ir apsaugai. Štai pagalvokime apie fizikos dėsnius, valdančius energiją ir materiją. Vargu ar kas imtų skųstis, kad privalo tiems dėsniams paklusti. Žmonės juk supranta — gamtos dėsniai veikia pačios gyvybės naudai. Panašiai yra su tobuluoju Kristaus įstatymu. Dorovinės ir dvasinės vertybės, kurias Jehova per šį įstatymą skiepija, žmogaus gyvenimą daro laimingą.

⁷ Laisvės įstatymas mums ne tik nužymi saugias ribas, bet ir leidžia įgyvendinti deramus norus — taip, kad nepakenktume patys sau ir nepažeistume kitų žmonių teisių bei laisvių. Koks tad yra tikrosios laisvės raktas? Turime taikytis prie Jehovos esybės, prie jo normų ir puoselėti teisingus troškimus, — štai tada galėsime daryti, ko trokštame. Kitaip tariant, turime išmokti branginti, kas Jehovai brangu, ir nekęsti, ko jis nekenčia. Laisvės įstatymas šito mus ir moko (Am 5:15).

8, 9. Ką laimi tie, kurie ištikimai laikosi laisvės įstatymo? Prašom pateikti pavyzdį.

⁸ Kadangi esame netobuli, pažaboti netinkamus troškimus ne visada pavyksta. Vis dėlto, jeigu laisvės įstatymo ištikimai laikomės, jo vaduojančią galią jaučiame jau dabar. Štai pavyzdys. Vienas Biblijos studijuotojas, vardu Džėjus, buvo užkietėjęs rūkalius. Kai sužinojo, kad toks įprotis Jehovai nepatinka, jis suvokė turįs apsispręsti: ar toliau pataikaus savo kūnui, ar paklus Jehovai. Nors atprasti nuo nikotino buvo labai sunku, Džėjus apsisprendė išmintingai — pasirinko tarnauti Dievui. Kaip jis, nugalėjęs žalingą įprotį, jautėsi? „Kiek buvo džiaugsmo ir koks pasijutau laisvas!“ — vėliau sakė jis.

⁹ Pasaulis siūlo nevaržomai „sutelkti mintis į tai, kas kūniška“. Tačiau tokia laisvė, kaip įsitikino Džėjus, paverčia žmogų nuodėmės vergu. O laisvė, į kurią kviečia Jehova, mus tikrai išvaduoja. Žmogus mokosi „sutelkti mintis  į tai, kas dvasiška“, ir gauna apdovanojimą — „gyvenimą ir ramybę“ (Rom 8:5, 6). Kaip Džėjui pavyko vergišką įprotį įveikti? Ne savo jėgomis, o Dievo galia. „Atsidėjęs studijavau Bibliją, nuolat meldžiau šventosios dvasios, mane nuoširdžiai palaikė bendruomenės broliai ir sesės“, — pasakojo jis. Kelyje į tikrąją laisvę visa tai padės ir mums. Pakalbėkime plačiau.

ĮSIŽIŪRĖKIME Į DIEVO ŽODĮ

10. Ką reiškia įsižiūrėti į Dievo įstatymą?

¹⁰ Jokūbo 1:25 skaitome: „Kuris įsižiūri į tobuląjį laisvės įstatymą ir jo laikosi, [...] bus laimingas tai darydamas.“ Graikų kalbos žodis, čia išverstas „įsižiūri“, paraidžiui reiškia „pasilenkia pažiūrėti“, o tai yra sąmoningas, pastangų reikalaujantis veiksmas. Jeigu norime, kad laisvės įstatymas būtų mūsų prote ir širdyje, negailėdami pastangų studijuokime Bibliją, su malda apmąstykime, ką perskaitėme (1 Tim 4:15).

11, 12. a) Kaip Jėzus pabrėžė, kad tiesa turi būti pati mūsų gyvenimo esmė? b) Kokio pavojaus jaunuoliai turi ypač saugotis? (Prašom žiūrėti iliustraciją puslapio viršuje.)

¹¹ Dar pasakyta, kad Dievo Žodžio turime laikytis, tai yra visados jo mokymais vadovautis. Tiesa turi būti pati mūsų gyvenimo esmė. Panašiai Jėzus kalbėjo jį įtikėjusiems žmonėms: „Jei laikotės mano žodžio, iš tikro esate mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą ir tiesa jus išlaisvins“ (Jn 8:31, 32). „Pažinti“, kaip apibrėžiama viename žodyne,  šiuo atveju taip pat reiškia „įsisąmoninti, suprasti“, tai yra permanyti dalyko vertę ir svarbą. Tiesą gerai pažįstame tik tada, kai į ją įsigyvename. Tuomet galime pagrįstai teigti, kad Dievo žodis mumyse veikia, formuoja mūsų asmenybę, daro mus vis panašesnius į dangiškąjį Tėvą (1 Tes 2:13).

¹² Kiekvienas imkime ir pasvarstykime: ar tiesą jau tikrai esu pažinęs? ar ji tapo mano gyvenimo ašimi? o gal dar geidžiu pasaulio siūlomos „laisvės“? Viena sesuo, nuo mažens auklėta krikščioniškai, rašė: „Kai augi tiesoje, Jehova visada yra kažkur netoliese. Bet aš pati jo nepažinau. Neišmokau bjaurėtis tuo, kuo jis bjaurisi. Nemaniau, kad jam rūpi, kaip elgiuosi. Pagalbos į jį niekada nesikreipdavau net kai papuldavau į bėdą. Rėmiausi savo pačios įžvalga, bet dabar suprantu, kaip tai buvo kvaila. Aš juk nieko neišmaniau.“ Laimei, mergina vėliau atsitokėjo ir daug ką savo gyvenime pakeitė, netgi ėmėsi tarnauti reguliariąja pioniere.

IŠSILAISVINTI PADEDA ŠVENTOJI DVASIA

13. Kaip mums padeda išsilaisvinti Dievo dvasia?

¹³ Antrajame laiške korintiečiams, 3-io skyriaus 17-oje eilutėje, rašoma: „Kur Jehovos dvasia, ten laisvė.“ Kaip šventoji dvasia mums padeda išsilaisvinti? Ji augina mumyse „meilę, džiaugsmą, ramybę, kantrybę, maloningumą, gerumą, tikėjimą, romumą, susivaldymą“ (Gal 5:22, 23). Be šitų dorybių, ypač be meilės, tikroji laisvė žmonėms nepasiekiama. Tuo galime nesunkiai įsitikinti pažiūrėję į šiuolaikinę visuomenę. Verti dėmesio ir tolesni apaštalo Pauliaus žodžiai. Išvardijęs dvasios vaisiaus daleles, jis pridūrė: „Prieš tokius dalykus nėra įstatymo.“ Ką apaštalas turėjo omenyje? Dievo dvasios vaisius nėra įspraustas į teisės rėmus — jo neriboja joks įstatymas (Gal 5:18). Juk argi būtų prasmės nustatyti kokius apribojimus? Jehova nori, kad mūsų gražiosios vidinės savybės vis labiau atsiskleistų ir kad galėtume puoselėti jas visą amžinybę.

14. Kaip pasaulio dvasiai pasidavę žmonės tampa vergais?

¹⁴ Pasaulio dvasiai pasidavę ir savo kūno geismus tenkinantys žmonės galbūt mano esą laisvi. (Perskaityk 2 Petro 2:18, 19.) Bet iš tikrųjų yra priešingai. Kad jų nesveikus įnorius ir pragaištingą elgesį pažabotų, valdžios institucijoms tenka prikurti daugybę nuostatų bei taisyklių. „Įstatymas skirtas ne teisiajam, o savavaliautojams ir maištautojams“, — sako Paulius (1 Tim 1:9, 10). Tokie žmonės yra nuodėmės vergai, vykdantys žiauraus pono — savo nuodėmingo kūno valią (Ef 2:1-3). Kaip vabzdžiai, susivilioję dubeniu medaus, suskrenda pasmaguriauti ir tuojau įklimpsta, taip ir jie, neatsispirdami pagundai, patys lenda į spąstus (Jok 1:14, 15).

LAISVĖ KRIKŠČIONIŲ BENDRUOMENĖJE

15, 16. Kiek svarbūs mums yra ryšiai su bendruomene ir kokią laisvę patiriame?

¹⁵ Krikščionių bendruomenė nėra koks klubas, į kurį gali bet kas įsirašyti. Į bendruomenę atėjai todėl, kad tave čia patraukė Jehova (Jn 6:44). O kodėl patraukė? Galbūt matė tave esant teisų, dievobaimingą žmogų? „Nieko panašaus!“ — turbūt atsakysi. Tai ką gi  Dievas matė? Jis įžvelgė, kad tavo širdis laisvės įstatymui bus imli, kad mielai leisiesi teisinga linkme nukreipiamas. Jehova išvadavo tave iš religinių apgaulių bei prietarų ir dabar bendruomenėje rūpinasi tavo dvasiniais poreikiais, padeda ugdytis tokią kaip Kristaus asmenybę. (Perskaityk Efeziečiams 4:22-24.) Ir kaip dabar tau gera būti tarp tų, kurie vieninteliai pasaulyje gali pagrįstai vadintis „laisvais žmonėmis“! (Jok 2:12)

¹⁶ Pagalvok: ar būdamas su bendratikiais, visa širdimi mylinčiais Jehovą, ko nors bijai? Gal nuolat išgąstingai dirsčioji per petį? Gal, šnekučiuodamasis su broliu ar sese Karalystės salėje, laikai savo daiktus tvirtai sugniaužęs, kad nedingtų? Aišku, ne! Čia jautiesi laisvas, atsipalaidavęs. Ar šitaip jaustumeisi ir kokiame kitame renginyje, tarp pasaulio žmonių? Vargu. O laisvė, kurią tarp Dievo garbintojų šiandieną patiri, tėra maža kruopelytė tos nuostabios laisvės, kuri dar atsivers ateityje.

„ŠLOVINGA DIEVO VAIKŲ LAISVĖ“

17. Kaip žmonėms padės išsilaisvinti „Dievo sūnų“ apreiškimas?

¹⁷ Į kokią laisvę Jehova savo žemiškuosius tarnus veda, rašė apaštalas Paulius. „Kūrinija su ilgesiu laukia, kada bus apreikšti Dievo sūnūs, — tvirtino jis ir toliau tęsė: — pati kūrinija irgi bus išlaisvinta iš gendamybės vergijos ir įgis šlovingą Dievo vaikų laisvę“ (Rom 8:19-21). „Kūrinija“ čia vadinami žmonės, puoselėjantys viltį amžinai gyventi žemėje. Dvasia pateptieji „Dievo sūnūs“ tokių žmonių labui ir bus apreikšti. O apreiškimas prasidės tada, kai tie „sūnūs“, prikelti dvasiniais kūnais, drauge su Kristumi imsis didelių darbų — stos valyti žemę nuo blogio ir saugiai palydės „milžinišką minią“ į naująjį pasaulį (Apr 7:9, 14).

18. Kaip Dievui ištikimi žmonės įgis vis daugiau laisvės ir kokia laisve galiausiai bus apdovanoti?

¹⁸ Žmonės, ištrūkę iš Šėtono ir demonų įtakos, pajus ypatingą laisvę (Apr 20:1-3). Su kokiu palengvėjimu visi atsikvėps! Tada 144000 karalių ir kunigų, pasitelkdami išperkamosios aukos galią, drauge su Kristumi toliau vaduos žmoniją iš paveldėtos nuodėmės ir netobulybės, kol žemės gyventojai šių pančių galutinai atsikratys (Apr 5:9, 10). Atlaikę išbandymus ir įrodę esą Jehovai ištikimi, žmonės pasieks „šlovingą Dievo vaikų laisvę“ — tikrų tikriausią laisvę, kokią Kūrėjas iš pradžių ir numatė. Įsivaizduok: daryti, kas Dievo akyse teisu, nebebus joks sunkumas, nes tavo protas, širdis, visas tavo kūnas bus tobulas, ir tavyje jau ryškiai matysis Dievo esybės paveikslas.

19. Ką, siekdami tikrosios laisvės, dabar turime daryti?

¹⁹ Jei tikrai trokšti „šlovingos Dievo vaikų laisvės“, mintyse ir širdyje nuolatos turėk „tobuląjį laisvės įstatymą“. Stropiai studijuok Šventąjį Raštą. Tiesa tegul būna tavo gyvenimo ašis. Melsk šventosios dvasios. Glauskis prie krikščionių bendruomenės, priimk visą Jehovos tiekiamą dvasinį peną. Ir nesiduok, kaip kad Ieva, Šėtono apgaunamas — nemanyk, jog Dievo reikalavimai pernelyg griežti, varžantys. Piktasis, aišku, veikia labai gudriai, tačiau „mums jo kėslai juk nėra nežinomi“. Daugiau apie tai dar pakalbėsime kitame straipsnyje (2 Kor 2:11).

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Gal vis dar geidžiu pasaulio siūlomos „laisvės“?

[Iliustracijos 9 puslapyje]

Ar tiesa jau tapo mano gyvenimo ašimi?