Jie noriai atsiliepė į kvietimą tarnauti Ekvadore

Brunas, jaunas liudytojas iš Italijos, patyrė nemenką spaudimą. Mokyklą jis baigė geriausiais pažymiais iš visos klasės, todėl artimieji ir mokytojai ragino jį siekti aukštojo išsilavinimo. Tačiau jaunuolis jau prieš keletą metų buvo pasiaukojęs Jehovai ir davęs žodį, kad Dievo valia jam bus svarbiausia gyvenime. Kaip tad jis apsisprendė? Mūsų brolis pasakoja: „Maldoje Jehovai tariau, kad savo įžado laikysiuosi ir atsidėsiu jo tarnystei. Bet taip pat paprašiau, kad mano gyvenimas būtų ne koks pilkas ar monotoniškas, o įdomus ir kupinas įvairiausios veiklos.“

 Po kelerių metų Brunas išvyko į Pietų Ameriką ir ėmė tarnauti Ekvadore. Jis džiaugiasi: „Į mano maldą Jehova atsakė taip, kaip nė nesvajojau.“ Brunas nustebo sutikęs daugybę jaunų bendratikių, kurie persikėlė į Ekvadorą, kad galėtų labiau atsidėti Jehovos tarnybai.

JAUNUOLIAI IŠMĖGINA JEHOVĄ

Jehova mus skatina: „Mane išmėginkite.“ Ir iškart patikina: „Aš tikrai atidarysiu jums dangaus langus ir pilte apipilsiu jus visokeriopa palaima“ (Mal 3:10). Brunas, kaip ir tūkstančiai jaunų brolių ir sesių visame pasaulyje, nusprendė Jehovą išbandyti. Iš meilės Dievui jie noriai aukoja savo laiką, jėgas ir išteklius darbuodamiesi ten, kur itin reikia Karalystės žinios skelbėjų.

Atvykę į Ekvadorą, šie savanoriai savo akimis galėjo pamatyti, kad „pjūtis didelė, o darbininkų maža“ (Mt 9:37). Žaklina į šią šalį atvyko iš Vokietijos. Ekvadoro filialui sesė parašė džiugų laišką: „Čia tarnauju tik porą suvirš metų, o jau vedu 13 Biblijos studijų. Keturi studijuotojai reguliariai lanko sueigas. Argi tai ne puiku!“ Šantalė iš Kanados pasakoja: „2008-aisiais pradėjau tarnauti Ekvadore, tokiame pakrantės regione, kur buvo tik viena bendruomenė. Dabar šioje vietovėje jau yra trys bendruomenės ir daugiau nei  trisdešimt pionierių. Kokia laimė matyti, kaip daugybė žmonių priima tiesą ir daro dvasinę pažangą!“ Ji priduria: „Neseniai persikėliau į kitą miestą, įsikūrusį 2743 metrų aukštyje, Andų kalnuose. Gyventojų čia daugiau kaip 75000, o bendruomenė tik viena. Kokia puiki čia teritorija! Tarnyba labai džiaugiuosi.“

KOKIŲ BŪNA SUNKUMŲ

Svečioje šalyje, aišku, būna ir nemažai sunkumų. Bet, tiesą sakant, kai kurie jaunuoliai su kliūtimis susidūrė dar prieš persikeldami. Keila, atvykusi iš Jungtinių Valstijų, prisimena: „Kai kurie bendruomenės nariai mano planais visai nesidžiaugė. Žinojau, kad jie linki tik gero, bet jų žodžiai mane liūdino. Jie nesuprato, kodėl tarnauti pioniere turiu būtinai užsienyje. Kartais net pati imdavau abejoti, ar mano sprendimas tikrai teisingas.“ Vis dėlto sesė nutarė persikelti. Ji paaiškina kodėl: „Daug meldžiausi, daug kalbėjausi su dvasiškai brandžiais broliais ir sesėmis. Tai padėjo man suprasti, kad Jehova laimina kiekvieną, kuris noriai jam tarnauja.“

Daug kam nelengva buvo išmokti naują kalbą. Šeibon į Ekvadorą persikėlė iš Airijos. Sesė pasakoja: „Kai savo minčių nepavykdavo išreikšti žodžiais, jausdavausi prislėgta. Reikėjo ugdytis kantrybę, stropiai mokytis kalbos ir nebijoti juoktis iš savo klaidų.“ Ana iš Estijos priduria: „Pakelti atogrąžų karštį, debesis dulkių, apsieiti be šilto dušo buvo niekis palyginti su ispanų kalba. Kartais jau norėdavau nuleisti rankas. Turėjau prisiversti galvoti ne apie savo klaidas, o apie pažangą.“

Ne vieną kamuoja namų ilgesys. Iš Jungtinių Valstijų atvykęs Džonatanas atvirauja: „Labai greit apėmė nostalgija, ėmiau ilgėtis savo šeimos ir draugų. Bet stengiausi susitelkti į Biblijos studijavimą, į tarnybą ir tokius jausmus įveikiau. Tarnyboje patyriau begales nuostabių akimirkų. Taip pat radau naujų draugų bendruomenėje. Todėl neilgai trukus džiaugsmą atgavau.“

Dar vienas sunkumas — gyvenimo sąlygos. Buitis persikėlus, tikėtina, bus visai kitokia nei  gimtojoje šalyje. Bo, atvykęs iš Kanados, pasakoja: „Elektra ir vandentiekis mano krašte laikomi savaime suprantamu dalyku. Bet čia ne visur ir ne visada tokių patogumų gali tikėtis.“ Daugelyje besivystančių šalių žmonės gyvena skurdžiai, susisiekimas prastas, paplitęs neraštingumas. Inesa iš Austrijos teigiamą požiūrį išlaiko gėrėdamasi tenykščiais žmonėmis. „Jie tokie svetingi, malonūs, paslaugūs, nuolankūs, — sako ji. — O svarbiausia, kad jie tiesiog trokšta daugiau sužinoti apie Dievą.“

„VISOKERIOPA PALAIMA“

Kad atvyktų tarnauti į Ekvadorą, mūsų jauni bendratikiai turėjo daug ką palikti, daug ko atsisakyti. Vis dėlto Jehova jiems suteikė „neapsakomai daugiau“, nei jie tikėjosi (Ef 3:20). Tie broliai ir sesės išties sulaukė „visokeriopos palaimos“ (Mal 3:10). Pažiūrėkime, kaip jiems einasi tarnyba.

Brunas: „Atvykęs į Ekvadorą pradėjau darbuotis labai įdomioje vietovėje prie Amazonės upės. Paskui pagelbėjau plečiant šalies filialą. Dabar pats ten tarnauju. Dar būdamas Italijoje nutariau atsidėti Jehovos darbui. Norėjau, kad mano gyvenimas būtų įdomus, kupinas įvairiausios veiklos, ir Jehova šią svajonę išpildė.“

Bo: „Kadangi Ekvadore visą savo laiką galiu skirti dvasinei veiklai, mano ryšys su Jehova dar sustiprėjo. Taip pat smagu lankytis nuostabaus grožio vietose, į kurias mane seniai traukė.“

Ana: „Niekad nemaniau, kad aš, netekėjusi sesė, galėsiu tarnauti kitoje šalyje, panašiai kaip misionierė. Bet dabar žinau, kad tai įmanoma. Jehova mane dosniai laimina. Labai džiaugiuosi, kad galiu ruošti naujus Jėzaus mokinius, dirbti Karalystės salių statybose, susirasti daug naujų draugų.“

Elkė: „Kai gyvenau Austrijoje, vis melsdavau Jehovą, kad rasčiau bent vieną žmogų, kuris norėtų studijuoti Bibliją. Šičia tokių studijų vedu penkiolika! Matydama, kaip mano studijuotojai daro pažangą ir kokie jie laimingi, jaučiu didžiulį pasitenkinimą.“

Džoelis: „Atvykęs į nežinomą vietą tarnauti Jehovai, įgyji didelę patirtį. Išmoksti dar labiau pasitikėti Dievu, džiaugiesi matydamas, kaip jis laimina tavo pastangas. Jau per pirmus metus, kai čia persikėliau iš Jungtinių Valstijų, grupė, kurioje tarnauju, išaugo nuo šešių skelbėjų iki dvidešimt vieno. Į Minėjimą susirinko 110 žmonių.“

O KAIP TU?

Brangūs mūsų jaunuoliai, gal ir jums aplinkybės leidžia išvykti tarnauti į tokią šalį, kur ypač reikia gerosios naujienos skelbėjų? Toks sprendimas ne iš lengvųjų, todėl viską reikia kruopščiai apgalvoti. Stipriausia paskata turėtų būti meilė Jehovai ir artimui. Jeigu išsiugdei tokią meilę ir esi visapusiškai pasirengęs, maldoje Dievui nuoširdžiai išsakyk savo ketinimus darbuotis svetur. Taip pat pasikalbėk apie tai su tėvais, bendruomenės vyresniaisiais. Galbūt pamatysi, kad ir pats gali prisidėti prie šios įdomios, prasmingos tarnystės.

[Anotacija 3 puslapyje]

„Daug meldžiausi, daug kalbėjausi su dvasiškai brandžiais broliais ir sesėmis. Tai padėjo man suprasti, kad Jehova laimina kiekvieną, kuris noriai jam tarnauja.“ Keila iš Jungtinių Valstijų

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Kaip pasiruošti tarnybai svečioje šalyje

• Išsiugdyk gerus asmeninio studijavimo įpročius

• Perskaityk straipsnį iš 2011 m. rugpjūčio mėnesio Mūsų Karalystės tarnybos numerio, p. 4—6

• Pasišnekėk su tais, kurie yra tarnavę užsienyje

• Pasidomėk šalies, į kurią ruošiesi vykti, kultūra ir istorija

• Pasimokyk kalbos pagrindų

[Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Kaip tarnaujantieji užsienyje išsilaiko

• Kasmet keliems mėnesiams grįžta dirbti į savo šalį

• Nuomoja savo namą ar butą, perleidžia savo verslą

• Dirba internetu

[Iliustracijos 4, 5 puslapiuose]

1 Žaklina iš Vokietijos

2 Brunas iš Italijos

3 Bo iš Kanados

4 Šeibon iš Airijos

5 Džoelis iš Jungtinių Valstijų

6 Džonatanas iš Jungtinių Valstijų

7 Ana iš Estijos

8 Elkė iš Austrijos

9 Šantalė iš Kanados

10 Inesa iš Austrijos