Tarnauk Jehovai ir džiaukis tikra laisve

„Tai ir yra Dievo meilė, — kad laikomės jo įsakymų. Ir jo įsakymai nėra sunkūs“ (1 JN 5:3).

KAIP ATSAKYTUME?

Kaip Šėtonas mėgina įteigti, kad Dievo įstatymai tėra apsunkinimas?

Kodėl turime labai atidžiai rinktis, su kokiais žmonėmis bičiuliausimės?

Kas mums padėtų ištikimai tarnauti Dievui ir džiaugtis tikra laisve?

1. Kaip pats Jehova naudojasi laisve ir kokią laisvę jis suteikė Adomui ir Ievai?

JEHOVA vienintelis turi absoliučią laisvę. Bet laisve jis niekada nepiktnaudžiauja ir smulkmeniškai nekontroliuoja, ką daro jo tarnai. Ne, Dievas leidžia patiems daug ką nuspręsti. Prideramų, sveikų norų jis nevaržo. Adomui ir Ievai jis uždraudė tiktai vieną dalyką — valgyti nuo „gero bei pikto pažinimo medžio“ (Pr 2:17). Pirmieji žmonės, paklusdami Kūrėjo valiai, galėjo džiaugtis neapsakomai didele laisve.

2. Kodėl mūsų pirmieji protėviai Dievo suteiktą laisvę prarado?

² Kodėl aniems mūsų protėviams Dievas suteikė šitiek daug laisvės? Sukūręs juos „pagal savo paveikslą“ ir įdiegęs jiems sąžinę, Jehova pagrįstai tikėjosi, kad iš meilės Kūrėjui jie rinksis teisingą kelią (Pr 1:27; Rom 2:15). Adomas ir Ieva, deja, už laisvės dovaną dėkingumo Jehovai neparodė. Juodu susiviliojo Šėtono siūloma neteisėta laisve — moraline nepriklausomybe. Jeigu tikėjosi laimėsią daugiau laisvės, tai dabar viskas išėjo priešingai: save ir savo būsimus palikuonis jie pardavė nuodėmės vergijon ir užtraukė žmonijai kančias, mirtį (Rom 5:12).

3, 4. Kokį klaidingą požiūrį į Jehovos normas mums bando įpiršti Šėtonas?

³ Jei Šėtonui pavyko suvedžioti du tobulus žmones ir, negana to, patraukti paskui save daugybę dvasinių esybių, jisai ir mus gali paskatinti nuo Dievo nusigręžti. Šiandieną piktasis naudoja bemaž tokią pat strategiją kaip anuomet. Mėgina apgaule mums įteigti, kad Dievo normos atima gyvenimo džiaugsmą ir yra grynas apsunkinimas (1 Jn 5:3). Jeigu prie šitaip mąstančių žmonių vis gretinamės,  neteisinga mąstysena lengvai gali persiduoti ir mums. Viena sesuo, kuriai dabar 24 metai, sako: „Blogos draugijos mane labai paveikė — ypač todėl, kad bijojau turėti savo nuomonę, kitokią nei bendraamžių.“ Mergina net pasielgė amoraliai. Tu tikriausiai irgi žinai, kaip sunku būna eiti prieš srovę.

⁴ Deja, net krikščionių bendruomenėje pasitaiko asmenų, darančių blogą įtaką. „Pažinojau jaunuolių, kurie į porą sau rinkosi pasaulietę ar pasaulietį, — pasakoja vienas jaunas brolis. — Bet galiausiai man toptelėjo: kuo ilgiau tarp jų sukinėjuosi, tuo panašesnis į juos darausi. Nukentėjo mano dvasingumas. Sueigos nebeteikė džiaugsmo ir į tarnybą vos prisiversdavau išeiti. Tai buvo man ženklas, kad neturėčiau su jais toliau bendrauti. Tuos ryšius aš ir nutraukiau.“ O tu ar pagalvoji, kaip žmonės, su kuriais bičiuliaujiesi, gali tave paveikti? Aptarkime vieną pavyzdį iš Biblijos (Rom 15:4).

ŽMOGUS, KURIS „PAVOGĖ“ DAUGELIO ŠIRDIS

5, 6. Kaip Abšalomas kitus klaidino ir ar tai jam pavyko?

⁵ Biblijoje aprašyta nemažai atvejų, kai aplinkiniams kas nors darė blogą įtaką. Vienas tokių asmenų — karaliaus Dovydo sūnus Abšalomas, nepaprastai dailus vyras. Panašiai kaip Šėtonas, jis leido širdyje išsikeroti godumui, ambicingumui. Nors teisės į karaliaus sostą neturėjo, iš tėvo gviešėsi valdžios. * Ir veikė Abšalomas gudriai: apsimetė, kad jam labai rūpi tautiečių gerovė, o sykiu davė visiems suprasti, jog karalius ir jo pareigūnai izraelitais nesirūpina. Iš tikrųjų, visai kaip Šėtonas Edeno sode, Abšalomas dėjosi esąs geradarys ir savo tėvą negailestingai apšmeižė (2 Sam 15:1-5).

⁶ Ar suktas Abšalomo planas pavyko? Iš dalies taip. Biblijoje rašoma, kad jis „pavogė izraelitų širdis“ (2 Sam 15:6, Brb). Bet per savo pasipūtimą Abšalomas nieko nelaimėjo. Galiausiai jis žuvo, ir mūšyje dar krito tūkstančiai jo suklaidintų žmonių (2 Sam 18:7, 14-17).

7. Ko galime pasimokyti iš pasakojimo apie Abšalomą? (Prašom žiūrėti iliustraciją 14-ame puslapyje.)

⁷ Kodėl anie izraelitai taip greitai leidosi suvedžiojami? Galbūt troško to, ką Abšalomas žadėjo. Arba, galimas daiktas, įspūdį jiems padarė Abšalomo išvaizda. Kad ir kokia buvo priežastis, aišku viena: giliai širdyje tie žmonės nebuvo ištikimi nei Dievo paskirtam karaliui, nei pačiam Jehovai. Dabar Jehovos tarnų širdis „vogti“ Šėtonas kursto šiuolaikinius abšalomus. „Kokia našta tie Jehovos įstatymai! — sako šie. — Tik pažiūrėkit, kaip smagiai gyvena kiti, kurie Jehovai netarnauja!“ Ar, girdėdamas tokias šnekas, sugebėsi atskirti, kad tai niekingas melas, ir ar liksi Dievui ištikimas? Ar pripažinsi, kad į tikrąją laisvę tave vesti gali tiktai tobulasis įstatymas — Kristaus įstatymas? (Jok 1:25) Brangink tą įstatymą ir nepasiduok pagundai piktnaudžiauti krikščioniška laisve. (Perskaityk 1 Petro 2:16.)

8. Kokie realūs pavyzdžiai rodo, kad nepaisydamas Jehovos normų nebūsi laimingesnis?

⁸ Šėtonas ypač taikosi į jaunuolius. Brolis, kuriam dabar trisdešimt su trupučiu metų, apie savo paauglystę pasakoja: „Jehovos nustatytos moralės normos, mano akimis žiūrint, buvo ne apsauga, o kažkoks suvaržymas.“ Pasidavęs  tokiam mąstymui, jis pasielgė amoraliai, bet laimingesnis dėl to netapo. „Metai po metų mane kamavo didelis kaltės jausmas, sąžinės graužatis“, — prisipažįsta brolis. O štai ką apie savo paauglystę rašo viena sesuo: „Amoraliai pasielgus, širdyje lieka tik šaltis ir tuštuma. Praėjo devyniolika metų, bet iš pasąmonės vis iškyla blogi prisiminimai.“ Kita sesuo sako: „Savo elgesiu labai skaudinau artimus, brangius žmones, ir ta mintis sekino mane psichiškai, emociškai, dvasiškai. Baisu netekti Jehovos malonės.“ Šėtonas nenori, kad galvotum apie tokius nuodėmės padarinius.

9. a) Kokie klausimai padėtų ištirti, ką manome apie Jehovą, apie jo įstatymus ir principus? b) Kodėl svarbu Dievą gerai pažinti?

⁹ Už nuodėmingus malonumus tenka brangiai mokėti, ir kaip gaila, kad daug mūsų jaunuolių — o nemažai ir brandesnio amžiaus bendratikių — šito pasimoko tik iš karčios patirties (Gal 6:7, 8). Todėl pamėgink sau atsakyti į tolesnius klausimus. Ar atpažįstu Šėtono gudrybes, kurios tėra baisi apgaulė? Ar Jehova man yra artimiausias Draugas? Ar tvirtai tikiu, kad jis visada sako tiesą, kad linki man paties geriausio? Ar esu tikras, kad Jehova niekada nedraudžia man nieko, kas būtų išties gera ir kas padarytų mane laimingesnį? (Perskaityk Izaijo 48:17, 18.) Kad galėtum į šiuos klausimus nuoširdžiai atsakyti „taip“, Jehovą turi pažinti labai artimai, ne paviršutiniškai. Ir dar turi įsisąmoninti, jog Biblijos įstatymai bei principai yra Jehovos meilės išraiška ir anaiptol  ne pančiai, varžantys tavo laisvę (Ps 25:14).

MELSK IŠMINTINGOS IR KLUSNIOS ŠIRDIES

10. Kodėl jaunas karalius Saliamonas mums yra sektinas pavyzdys?

¹⁰ Saliamonas pačioje jaunystėje Dievui nuolankiai meldėsi: „Esu tik jaunas vaikinas. Dar nežinau nei kaip išeiti, nei kaip pareiti.“ Tada jis paprašė Jehovą išmintingos ir klusnios širdies (1 Kar 3:7-9, 12). Nuoširdžią Saliamono maldą Jehova išklausė. Išklausys ir tavąją. Išminties ir įžvalgos Jehova tau, aišku, nesuteiks akimirksniu. Bet jei uoliai gilinsiesi į jo Žodį, melsi šventosios dvasios ir vadovausiesi patarimais bei pamokymais, ateinančiais per krikščionių bendruomenę, tada, ar būtum jaunas ar jau garbaus amžiaus, tikrai tapsi išmintingas (Jok 1:5). Šitaip net savo jaunus tarnus Jehova padaro išmintingesnius už tuos, kas jo priesakų nepaiso, netgi už tariamus pasaulio „išmintinguosius ir protinguosius“ (Lk 10:21; perskaityk Psalmyno 119:98-100).

11—13. a) Ko svarbaus pasimokome iš Psalmyno 26:4, Patarlių 13:20 ir 1 Korintiečiams 15:33? b) Kaip šiuos Biblijos principus ketini taikyti pats?

¹¹ Kad Jehovą artimai pažintume, Biblijos eilutes turime ne tik akimis perbėgti, bet gerai į jas įsiskaityti ir, ką perskaitę, apmąstyti. Štai paimkime kelis sakinius apie tai, kokie žmonės mums į draugus tiktų, o kokie ne. „Nesėdžiu su klastingaisiais, nesilankau pas apsimetėlius“ (Ps 26:4, Brb). „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Pat 13:20). „Blogos draugijos gadina gerus įpročius“ (1 Kor 15:33).

¹² Ko svarbaus iš šių eilučių pasimokome? 1) Jehova nori, kad dėl draugijų būtume išrankūs. Jam rūpi apsaugoti mūsų moralę ir dvasingumą. 2) Žmonės, su kuriais bičiuliaujamės, daro mums arba gerą, arba blogą įtaką. Tokie jau yra gyvenimo dėsniai. Pati minčių raiška minėtose eilutėse rodo, kad Jehova stengiasi pasiekti mūsų širdį. Nė vienas iš pacituotų sakinių nenustato taisyklės, jog draudžiama tas ar anas. Čia tik išdėstomi faktai. Jehova, regis, kalba: „Yra štai šitaip. O ką nuspręsi daryti? Kur tave traukia širdis?“

¹³ Reikia dar pridurti, jog mūsų aptariamose trijose eilutėse pasakyta elementari tiesa — nesenstantys, plačiai taikytini principai. Tuo veikiai įsitikinsi apmąstydamas tolesnius klausimus. Kaip reikėtų šalintis „apsimetėlių“ draugijos? Kokiomis aplinkybėmis kyla pavojus sueiti su tokiais žmonėmis į kontaktą? (Pat 3:32; 6:12) Kas yra tie „išmintingi“, su kuriais Jehova nori, kad palaikytum glaudžius ryšius? Ir kas yra „kvailieji“, nuo kurių skatina laikytis atokiai? (Ps 111:10; 112:1; Pat 1:7) Kokius „gerus įpročius“ susigadintum, jei pasirinktum netinkamus draugus? Ar blogi draugai būtų tik tie, kurie nėra tavo bendratikiai? (2 Pt 2:1-3) Kaip į šiuos klausimus atsakysi?

14. Kuo galėtumėte praturtinti šeimos dvasinio ugdymo vakarą?

¹⁴ Kodėl gi panašiai kaip šičia nepanagrinėjus ir daugiau Biblijos eilučių? Kodėl neištyrus, kaip Dievas žiūri į vieną ar kitą dalyką? Pagalvok, kas būtų aktualu pačiam arba šeimos nariams. *  Tėvai galėtų keletą eilučių parinkti šeimos dvasinio ugdymo vakarui. Ir koks būtų tikslas? Padėti šeimai įžvelgti, kas slypi už Jehovos įstatymų ir principų, — būtent kad Dievas mus labai myli (Ps 119:72). Šitokios studijos, be abejonės, labai suartins su Jehova, stiprins šeimos tarpusavio ryšius.

15. Iš ko gali spręsti, ar tavo širdis darosi išmintinga ir klusni?

¹⁵ O kaip žinoti, ar tavo širdis iš tiesų darosi išmintinga ir klusni? Palygink, ar tavo vidinė nuostata tokia kaip senovėje gyvenusių ištikimų Dievo tarnų. Karalius Dovydas štai rašė: „Mano džiaugsmas — vykdyti tavo valią, mano Dieve, tavo Įstatymą turiu širdyje!“ (Ps 40:9 [40:8, Brb]) Panašius žodžius sudėjo ir 119-os psalmės rašytojas: „Kaip aš myliu Tavo įstatymą, mąstau apie jį ištisą dieną“ (Ps 119:97, Brb). Šitai meilei šaknytis ir augti reikia gilios dirvos — nuodugnių studijų, maldų, apmąstymų, asmeninės patirties. Reikia pačiam pajausti, kaip dosniai Dievas laimina už tai, kad laikaisi jo normų (Ps 34:9 [34:8, Brb]).

KOVOK UŽ SAVO KRIKŠČIONIŠKĄ LAISVĘ

16. Ką turime atminti, kad laimėtume kovą už tikrąją laisvę?

¹⁶ Kiek tik istorija mena, tautos kildavo į žūtbūtinę kovą už savo laisvę. Juo labiau turėtum stoti į dvasinę kovą — grumtis už savo krikščionišką laisvę! Atmink: tavo priešai yra ne vien Šėtonas ir šis sugedęs, nuodingą dvasią skleidžiantis pasaulis. Kovoti privalai ir su savo paties netobulumu, su savo klastinga širdimi (Jer 17:9; Ef 2:3). Bet Jehova padės tau laimėti. Ir dar atmink, jog kiekviena pergalė, didelė ar maža, bent dėl dviejų priežasčių yra didžiai sveikintina. Visų pirma, tavo laimėjimais džiaugiasi Jehova (Pat 27:11). Antra, pats matai, kaip tave kaskart vaduoja „tobulasis laisvės įstatymas“, ir įgauni dar daugiau ryžto laikytis „siaurame kelyje“, siekti amžinojo gyvenimo. Juk priešaky — tikroji laisvė, į kurią Jehova kviečia visus savo ištikimus tarnus (Jok 1:25; Mt 7:13, 14).

17. Kaip mums padeda Jehova ir kodėl neturėtume dėl savo klaidų pernelyg nusiminti?

¹⁷ Žinia, visi mes kartais suklystame (Mok 7:20). Kada taip nutinka, nemanyk esąs nieko vertas, nepulk į neviltį. Jei suklupai, vis tiek stokis ir eik pirmyn, — net jeigu tektų kviestis į pagalbą vyresniuosius. Jų „tikėjimo malda išgydys sergantį, ir Jehova jį pakels, — rašė Jokūbas. — O jeigu jis yra padaręs nuodėmių, jam bus atleista“ (Jok 5:15). Nepamiršk, kad Dievas yra labai gailestingas ir kad, matydamas tavyje gera, jis pats patraukė tave į bendruomenę. (Perskaityk Psalmyno 103:8, 9.) Tarnauk Jehovai visa širdimi ir jis niekada tavęs nepaliks (1 Met 28:9).

18. Ko reikia, kad turėtume Jehovos apsaugą?

¹⁸ Paskutinę naktį melsdamasis drauge su vienuolika ištikimų apaštalų, Jėzus savo Tėvui siuntė ir tokį įsimintiną prašymą: „Kad sergėtum juos nuo piktojo“ (Jn 17:15). Kaip Jėzui rūpėjo apaštalai, taip iki šiolei rūpi visi sekėjai. Neabejojame, kad Jehova į Jėzaus maldą atsakys ir kad šiais sunkiais laikais mus rūpestingai sergės. „Jis yra skydas tiems, kurie elgiasi be priekaišto, [...] gina savo ištikimųjų kelią“ (Pat 2:7, 8). Nors likti nepriekaištingiems kainuoja daug pastangų, tai tėra vienintelis kelias į amžiną gyvenimą ir tikrąją laisvę (Rom 8:21). Nuo šito kelio tavęs tegul niekas nenuvilioja.

[Išnašos]

[Studijų klausimai]

[Iliustracijos 14 puslapyje]

Ar moki atpažinti šiuolaikinius abšalomus? Ar nepasiduodi jų įtakai?