1—3. a) Kuo sektinas Jozuės pavyzdys? b) Ką svarbu turėti omenyje, kai prireikia dėl ko nors apsispręsti?

ŽMOGUS eina keliu ir prieina vietą, kur kelias išsišakoja. Katruo taku dabar jam žengti? Tikriausiai tik vienas iš jų nuves ten, kur reikia, o kitas nuo tikslo atitolins. Kiekvienam iš mūsų dažnai tenka apsispręsti, rinktis viena ar kita. Ir nuo pasirinkimo neretai priklauso, kokia kryptimi pasisuks mūsų gyvenimas.

² Kiek daug lemia žmogaus pasirinkimas, rodo ir Biblijoje užrašyti pavyzdžiai. Štai Kainas galėjo rinktis — arba eiti nuodėmės keliu ir įniršį išlieti, arba suimti save į rankas ir susivaldyti (Pr 4:6, 7). Jozuė irgi galėjo rinktis — tarnauti Jehovai arba kitų tautų dievams (Joz 24:15). Jis brangino draugystę su Jehova, tad pasirinko gyvenimo kelią, vedantį jo link. O Kainui santykiai su Jehova menkai terūpėjo, ir jis žengė taku, vedančiu tolyn nuo Dievo.

³ Kartais ir mes prieiname kryžkelę. Kadangi norime visu kuo šlovinti Jehovą, rinksimės tą kryptį, kuri veda prie jo, ir į klystkelį kojos nekelsime. (Perskaityk Hebrajams 3:12.) Šiame ir kitame straipsniuose aptarsime keletą gyvenimo sričių, kuriose yra pavojus pasiklysti ir atitolti nuo Jehovos.

4. Kodėl dirbti reikia?

⁴ Užsidirbti pragyvenimui ir išlaikyti savo šeimą, aišku, yra krikščionio pareiga. Biblijoje rašoma, jog tas, kas nesirūpina namiškiais, yra blogesnis už netikintį (2 Tes 3:10; 1 Tim 5:8). Taigi  darbuotis reikia. Bet čia irgi yra pavojus. Koks?

5. Ką derėtų apsvarstyti prieš priimant darbo pasiūlymą?

⁵ Tarkim, ieškai darbo. Jei gyveni šalyje, kur didelis nedarbas, gali kilti pagunda priimti pirmą pasitaikiusį pasiūlymą. Tačiau kaip, jei pasiūlytas darbas kertasi su Biblijos principais? O gal matai, kad darbo grafikas bus toks užimtas, jog nukentės tavo krikščioniška veikla arba reikės dažnai išvykti į komandiruotes ir mažiau laiko beliks šeimai? Ar sakysi, kad geriau toks darbas negu jokio, ir pasiūlymą priimsi? Atmink, kad neteisingas sprendimas gali būti žingsnis tolyn nuo Jehovos (Hbr 2:1). Jei kaip tik dabar ieškai darbo arba svarstai galimybę pakeisti turimą, tinkamai apsispręsti padės tolesni patarimai.

6, 7. a) Kokie siekiai gali lemti darbo pasirinkimą? b) Kaip nenutolti nuo Jehovos?

⁶ Pirmiausia primink sau, kas gyvenime svarbiausia. Tada sąžiningai pasvarstyk, kokią reikšmę teiki darbui. Jei užvis labiausiai vertini tarnybą Jehovai, o darbas tau tėra pragyvenimo šaltinis, jis tavo pastangas laimins (Mt 6:33). Jehova tau padės, net jei užgriūtų ekonominiai sunkumai ar darbo netektum (Iz 59:1). Juk jis „žino, kaip išgelbėti dievotus žmones iš mėginimo“ (2 Pt 2:9).

⁷ O jei sieki praturtėti? Gal ir pavyks. Tačiau tokia „sėkmė“ atsieis labai brangiai — kur kas daugiau nei manai. (Perskaityk 1 Timotiejui 6:9, 10.) Jeigu eisi paskui turtus, nutolsi nuo Jehovos.

8, 9. Kodėl tėvams vertėtų pamąstyti apie savo požiūrį į darbą?

⁸ Tėvai, pamąstykite, kokį pavyzdį rodote savo vaikams. Ar jie tikrai pasakytų, kad jums svarbiausia yra tarnystė Jehovai? O gal darbas? Jeigu jie mato, kad jums labiausiai rūpi statusas visuomenėje, prestižas ir turtas, ar nenuseks iš paskos šiuo klystkeliu? Ar neprarasite pagarbos jų akyse? Viena jauna krikščionė pasakoja: „Kiek atsimenu, tėtis visada buvo paskendęs darbuose. Iš pradžių man atrodė, kad taip sunkiai jis dirba norėdamas suteikti mums visa, kas būtina, kuo geriau aprūpinti. Bet pastaraisiais metais kažkas atsitiko. Jis vien dirba ir dirba. Perka jau nebūtinus, prabangius daiktus. Kitų akyse dabar mes esame tokia šeima, kuri turi daug pinigų, o ne tokia, kuri siekia dvasinių tikslų. Mielai visas materialines gėrybes iškeisčiau į dvasinę tėčio paramą.“

⁹ Taigi žiūrėkite, kad per darbus neatitoltumėte nuo Jehovos. Parodykite vaikams, kad iš tikrųjų tikite, jog didžiausias turtas yra dvasiniai dalykai, o ne materialiniai (Mt 5:3).

10. Apie ką jaunuolis turėtų pamąstyti rinkdamasis profesiją?

¹⁰ O tu, jaunuoli, gal svarstai, kokią profesiją pasirinkti? Kas užvestų ant teisingo kelio? Kaip jau kalbėjome, svarbu žinoti, ko apskritai gyvenime sieki. Ar mokslai ir darbas, apie kurį dabar svarstai, leis tau daugiau darbuotis dėl Karalystės, o gal priešingai — atitolins nuo Dievo? (2 Tim 4:10) Ar norėtum traukti paskui žmones, kurie savo laimę sieja su pinigais banko sąskaitoje? O gal kliausiesi  Jehova? Štai karalius Dovydas rašė: „Buvau jaunas ir pasenau, tačiau nemačiau nei Dievo palikto teisiojo, nei jo vaikų, prašančių duonos“ (Ps 37:25). Atmink, kad tavo pasirinktas kelias labai daug lemia, nes vienas veda tolyn nuo Jehovos, o kitas į tikrai prasmingą gyvenimą. (Perskaityk Patarlių 10:22; Malachijo 3:10.) Tad kurį pasirinksi? *

11. Kas apie pramogas sakoma Biblijoje ir ką vis dėlto derėtų atminti?

¹¹ Biblijoje nedraudžiama linksmintis, ir poilsis ar pramogos tikrai nėra laiko švaistymas. Net ir apaštalas Paulius sakydamas, kad „kūno lavinimas naudingas nedaug kam“, netvirtino, jog jis visai nenaudingas (1 Tim 4:8). Biblijoje rašoma, jog yra „laikas juoktis“ ir „laikas šokti“. Vadinasi, saikingai papoilsiauti reikia (Mok 3:4; 4:6). Tačiau jei nebūsime budrūs, laisvalaikio užsiėmimai irgi gali atitraukti nuo Jehovos. Čia svarbu atkreipti dėmesį į du dalykus: kokias pramogas pasirenkame ir kiek laiko joms skiriame.

12. Į ką reikėtų atsižvelgti renkantis pramogą?

¹² Pirmiausia pakalbėkime apie tai, kokias pramogas renkamės. Be abejo, įmanoma rasti tokių užsiėmimų, kurie atgaivins ir prablaškys. Bet reikia pripažinti, jog daugelis pasaulio siūlomų pramogų persunktos smurto, okultizmo, seksualinio amoralumo — o šių dalykų Dievas nekenčia. Taigi reikėtų sąžiningai pergalvoti, ar laisvalaikį leidi tinkamai. Kokias mėgsti pramogas ir kaip jos tave veikia? Ar nežadina tavyje smurto, konkurencijos, patriotizmo dvasios? (Pat 3:31) Ar nesuryja daug pinigų? O gal tavo pasirinkimas ką nors suklupdys? (Rom 14:21) Su kokiomis draugijomis tave suveda mėgstama veikla? (Pat 13:20) Ar nesi gundomas pasielgti nedorovingai? (Jok 1:14, 15)

13, 14. Kokią vietą gyvenime turėtum skirti pramogoms?

 ¹³ Taip pat derėtų įvertinti, kiek poilsiui ir pramogoms skiriame laiko. Gal tiek daug, jog apleidžiame sueigas ir lauko tarnybą? Jeigu pernelyg ilgai atostogaujame ar pramogaujame, galiausiai tai nebeteikia tikro pasitenkinimo. Tie, kas laiko pramogoms skiria saikingai, labiau jomis ir džiaugiasi. Juk smagu ilsėtis, kai sąžinė rami ir kai atlikta tai, kas svarbiausia. (Perskaityk Filipiečiams 1:10, 11.)

¹⁴ Nors pramogauti ir malonu, pernelyg pasinėrę į laisvalaikio užsiėmimus galime atitolti nuo Jehovos. Taip mano ir dvidešimtmetė sesuo, vardu Kim: „Anksčiau nepraleisdavau nė vieno vakarėlio. Kiekvieną savaitgalį vis kas nors vykdavo. Penktadienį, šeštadienį, sekmadienį. Bet dabar matau, kad gyvenime yra daug svarbesnių dalykų. Kadangi pionieriauju, keliuosi šeštą valandą į tarnybą, taigi negaliu vakaroti iki pirmos antros nakties. Suprantu, kad draugų susiėjimai nėra blogai, bet jie gali tiesiog išmušti iš vėžių. Kaip ir daugeliui kitų užsiėmimų, jiems reikia skirti deramą vietą.“

15. Kaip tėvai gali padėti vaikams pasirinkti pramogas, teikiančias tikrą atgaivą?

¹⁵ Tėvai privalo pasirūpinti materialiniais, dvasiniais ir emociniais namiškių poreikiais. Vadinasi, jie turi suorganizuoti ir šeimos poilsį. Nereikėtų į pramogas žiūrėti kaip į priešą, tarsi tai būtų koks blogis. Tačiau sykiu reikia saugotis pramogų, galinčių padaryti dvasinę žalą (1 Kor 5:6). Jei iš anksto viską gerai apmąstysite, rasite tokių užsiėmimų savo šeimai, kurie padės atgauti jėgas. * Tada jūs su savo vaikais eisite teisingu keliu, vedančiu prie Jehovos.

16, 17. Koks sielvartas prislegia kai kuriuos tėvus ir iš kur žinome, kad Jehova jų skausmą supranta?

¹⁶ Ryšys tarp tėvų ir vaiko yra labai stiprus. Jehova ne veltui savo meilę Izraelio tautai palygino su motinos meile savo kūdikiui (Iz 49:15). Kai mylimas šeimos narys palieka Jehovą, nieko nuostabaus, jog gelia širdį. „Jaučiausi sugniuždyta, — pasakoja viena mūsų sesė, kurios dukra buvo atskirta nuo bendruomenės. — Vis svarsčiau, kodėl ji paliko Jehovą. Maniau, kad aš dėl to kalta. Nuolat sau prikaišiojau.“

¹⁷ Jehova gerai supranta, ką išgyvenate. Jam, aišku, buvo labai skaudu, kai nuo jo nusigręžė pirmoji žmonių pora, taip pat „gėlė širdį“, kai blogu keliu nuėjo dauguma žmonių Nojaus dienomis (Pr 6:5, 6). Tiems, kas tokios netekties nepatyrė, gali būti nelengva suprasti, kaip tai slegia. Kad ir kaip tokioje situacijoje būtų sunku, reikia saugotis, kad atskirtas nuo bendruomenės giminaitis nepatrauktų ir tavęs į klystkelį. Tad kaip ištverti skausmą, kai šeimos narys palieka tiesą?

18. Kodėl tėvai neturėtų kaltinti savęs, jei vaikai palieka Jehovą?

¹⁸ Dėl to, kas atsitiko, savęs nekaltink. Jehova davė žmogui pasirinkimo laisvę. Kiekvienas jam pasiaukojęs  ir krikštytas jūsų šeimos narys „neš savo paties naštą“, kitaip tariant, pats bus atsakingas Dievui už savo sprendimą (Gal 6:5; Ez 18:20). Taip pat nederėtų kaltinti kitų. Gerbkime tvarką, kurią Jehova yra nustatęs nusikaltusiam žmogui sudrausminti. Atminkime, kad mūsų priešas yra Šėtonas, o ne ganytojai. Jie juk paskirti saugoti krikščionių bendruomenę (1 Pt 5:8, 9).

19, 20. a) Kas atskirto vaiko tėvams padės ištverti skausmą? b) Kuo tėvai gali guostis?

¹⁹ O kas būtų, jei iš apmaudo pamintum Jehovos nustatytą tvarką? Kiltų didelis pavojus nuo Dievo atitolti. Labiausiai savo artimui padėsi, jeigu parodysi, kad ryšys su Jehova tau yra svarbiausias — svarbesnis net už šeimos saitus. Kad ištvertum šį išbandymą, stiprinkis dvasiškai. Neatsiskirk nuo bendratikių, brolių ir sesių (Pat 18:1). Išliek širdį Jehovai (Ps 62:8, 9 [62:7, 8, Brb]). Neieškok dingsties su atskirtu šeimos nariu pabendrauti, kad ir elektroniniu paštu (1 Kor 5:11). Atsidėk krikščioniškai veiklai (1 Kor 15:58). Anksčiau minėta sesė sako: „Suprantu, jog turiu aktyviai darbuotis lauko tarnyboje, likti dvasiškai stipri, kad dukrai sugrįžus atgal pas Jehovą galėčiau jai padėti.“

²⁰ Meilė „viskuo viliasi“, — rašoma Biblijoje (1 Kor 13:4, 7). Nieko bloga tikėtis, kad vieną dieną artimas šeimos narys sugrįš į tiesos kelią. Juk kasmet daugybė atskirtųjų atgailauja ir pareina į Jehovos organizaciją. Ir Jehova atgailaujančio neatstumia. Jis pasiruošęs atleisti (Ps 86:5).

21, 22. Kaip tu laisva valia apsispręsi?

²¹ Jehova mus apdovanojo valios laisve. (Perskaityk Pakartoto Įstatymo 30:19, 20.) O ta laisvė neatsiejama nuo atsakomybės už savo pasirinkimą. Tad kiekvienas krikščionis turėtų pasvarstyti: kokia kryptimi einu? ar darbas, pramogos neatitolina manęs nuo Jehovos? ar lieku teisingame kelyje, net jeigu jį paliko artimas man žmogus?

²² Dievas myli savo tautą ir jo meilė niekad neišblės. Niekas neatskirs mūsų nuo Jehovos, nebent patys pasirinktume kelią, vedantį tolyn nuo jo (Rom 8:38, 39). Tad neleiskime, kad kas nors atitolintų mus nuo mūsų Dievo. Kitame straipsnyje aptarsime, kas dar gali išmėginti mūsų ryžtą likti arti Jehovos.