1, 2. Kokia pranašystė apie paskutines dienas turėjo itin dominti Jėzaus mokinius ir kodėl?

PAGALIAU Petras, Jokūbas, Jonas ir Andriejus lieka vieni su savo Mokytoju. Apaštalams vis neduoda ramybės Jėzaus pranašystė apie Jeruzalės šventyklos sugriovimą (Mk 13:1-4). Užtat jie klausia: „Pasakyk mums, kada tai bus ir koks ženklas liudys, kad tu esi čia ir kad ši santvarka baigiasi?“ (Mt 24:1-3) Jėzus tada ne vien nušviečia tai, kokia padėtis susiklostys prieš Jeruzalės sunaikinimą, bet ir nupasakoja ženklą, padėsiantį atpažinti paskutines Šėtono valdomo pasaulio dienas. Vienas to sudėtinio ženklo elementas mokinius turėjo itin dominti. Paminėjęs karus, maisto nepriteklių, vis didėjančią neteisybę bei kitus pabaigos meto vargus, Jėzus pasakė ir kai ką džiugaus: „Bus paskelbta ši geroji naujiena apie karalystę visoje gyvenamoje žemėje paliudyti visoms tautoms; ir tada ateis galas“ (Mt 24:7-14).

² Jėzaus mokiniai drauge su juo skelbė žinią apie Karalystę (Lk 8:1; 9:1, 2). Galimas dalykas, buvo įsidėmėję šiuos Jėzaus žodžius: „Pjūtis išties didelė, o darbininkų maža. Tad melskite pjūties Šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį“ (Lk 10:2). Tačiau kaip jiems paskelbti gerąją naujieną „visoje gyvenamoje žemėje“ ir „paliudyti visoms tautoms“? Kur atrasti tiek darbininkų? O kad apaštalai, tądien sėdėdami šalia Jėzaus, būtų galėję bent akies krašteliu žvilgtelėti į ateitį ir pamatyti, kaip nuostabiai išsipildys minėta pranašystė!

3. Kaip šiandieną pildosi žodžiai iš Luko 21:34 ir apie ką kiekvienam būtina pamąstyti?

³ Gyvename tokiu laikotarpiu, kai Jėzaus žodžiai, užrašyti Mato 24:14, tampa tikrove. Milijonai  žmonių gerąją naujieną skelbia iki tolimiausių žemės kampelių (Iz 60:22). Bet Jėzus numatė, kad kai kam bus nelengva į šį darbą sutelkti visą savo dėmesį. Mat jų širdis apsunks nuo įvairiausių savų reikalų ir problemų. (Perskaityk Luko 21:34.) Šiandien akivaizdu, kad Jėzus kalbėjo tiesą. Kai kuriems Dievo tarnams, kaip matyti iš jų sprendimų, labiau rūpi pašaliniai dalykai — darbas, aukštesnis išsilavinimas, materialinė gerovė, daug laiko jie eikvoja sportui, pramogoms. Kitų ryžtą uoliai tarnauti Jehovai atima kasdieniai rūpesčiai. Pagalvok: kaip yra su manimi? ar iš mano sprendimų akivaizdu, kad pirmenybę teikiu Dievui?

4. a) Ko Paulius meldė už pirmojo amžiaus krikščionis ir kodėl? b) Ką aptarsime šiame ir kitame studijų straipsnyje ir kuo mums tai naudinga?

⁴ Pirmojo amžiaus krikščionys turėjo labai stengtis, kad tarnystė Dievui jiems būtų pirmaeilė. Štai apaštalas Paulius meldėsi už filipiečius, idant jie gebėtų „atskirti, kas svarbiau“. (Perskaityk Filipiečiams 1:9-11.) Kaip ir apaštalas Paulius, dauguma krikščionių tuo laiku „vis drąsiau, be baimės [skelbė] Dievo žodį“ (Fil 1:12-14). Šiandieną dauguma mūsų irgi ryžtingai garsina tiesos žinią. Bet ar šiam ypatingos svarbos darbui negalėtume atsidėti dar labiau? Straipsnyje aptarsime, kaip Jehova veikia per savo organizaciją, kad jo valia, išreikšta Mato 24:14, būtų įvykdyta. Tai mus visus paskatins būti karštos dvasios. O kitame straipsnyje pakalbėsime, kas padės mums nepaliauti uoliai eiti dievatarnystę ir žengti koja kojon su Jehovos organizacija.

5, 6. a) Kodėl Jehova leido kai kuriems savo tarnams pamatyti, kas vyksta aukštybėse? b) Ką regėjime matė Ezechielis?

⁵ Yra daug dalykų, kurių Jehova Biblijoje nepaminėjo. Pavyzdžiui, nerandame išsamaus aprašymo, kaip funkcionuoja mūsų smegenys arba kokie dėsniai valdo Visatą, nors žmogui tai būtų labai įdomu. Tačiau Dievas suteikė apsčiai žinių, padedančių mums suvokti jo tikslus ir prisiderinti prie jo valios (2 Tim 3:16, 17). Kaip nuostabu, kad Biblijoje šiek tiek užsimenama ir apie nematomą, dangiškąją, Jehovos organizacijos dalį! Izaijui, Ezechieliui, Danieliui ir Jonui buvo leista pažvelgti į tai, kas aukštybėse, ir jų aprašymai išties įspūdingi (Iz 6:1-4; Ez 1:4-14, 22-24; Dan 7:9-14; Apr 4:1-11). Kai skaitome tas Biblijos ištraukas, Jehova tarsi praskleidžia mums užuolaidą ir leidžia pasidairyti po dangiškąją sritį. Bet kodėl?

⁶ Jehova nori, kad visada turėtume omenyje, kas esame — jo visuotinės organizacijos nariai. Sunku net įsivaizduoti mastą to didžiulio darbo, kurį atlieka dangiškieji Dievo tarnai. Pavyzdžiui, Ezechielio regėjime nematomoji Jehovos organizacijos dalis atrodė tarsi milžiniškas vežimas, judantis didžiuliu greičiu ir galintis akimirksniu keisti kryptį (Ez 1:15-21). Kiekvienu ratų apsisukimu vežimas gali nuskrieti didžiulį atstumą. Regėjime Ezechielis įžiūrėjo ir patį vežimo Šeimininką. Pranašas sakė: „Aukščiau to, kas atrodė kaip jo juosmuo, regėjau spindesį kaip gintaro, kaip žėrinčios ugnies. [...] Tai buvo  Viešpaties šlovės panašumo reginys“ (Ez 1:25-28). Kokią pagarbą ir baimę turėjo pajusti Ezechielis! Jis matė, kaip tobulai Jehova valdo savo organizaciją ir per šventąją dvasią kreipia ją ten, kur reikia. Tas skriejantis vežimas puikiai pailiustruoja, kaip darniai veikia Jehovos dangiškosios pajėgos.

7. Kaip Danieliaus regėjimas įkvepia mums pasitikėjimo Jehova ir Jėzumi?

⁷ Regėjimas, kurį išvydo Danielius, mus irgi labai įkvepia. Pranašui buvo leista pamatyti Jehovą, Ilgaamžį, sėdintį ugnies liepsnų soste. Sostas turėjo ratus (Dan 7:9). Šitaip Jehova apreiškė Danieliui, kad Dievo tarnų organizacija nepaliaujamai juda priekin, vykdo jo valią. Pranašas dar matė „tarsi žmogaus sūnų“, tai yra Jėzų, regėjo, kaip jis buvo paskirtas vadovauti žemėje gyvenantiems Jehovos garbintojams. Jėzus — ne koks trumpalaikis žmonijos valdovas. Pasakyta, kad tobula „jo valdžia yra amžina valdžia, tverianti amžinai, o jo karalystė niekada nebus sunaikinta“ (Dan 7:13, 14). Šis aprašytas regėjimas skatina mus kliautis Jehova, atskleidžia, kaip jis įgyvendina savo sumanymus. „Garbę ir karalystę“ jis skyrė savo Sūnui Jėzui, ištikimybę įrodžiusiam didžiausiuose išbandymuose. Dievas juo visiškai pasitiki. Tad ir mes savo viltis sudedame į šį paskirtąjį Vadovą.

8. Kaip Ezechielį ir Izaiją paveikė Jehovos siųsti regėjimai ir ką mes pajuntame skaitydami tų regėjimų aprašymus?

⁸ Kokius jausmus mums sukelia šių nežemiškų regėjimų aprašymai? Kaip  ir Ezechielis, nuolankia, pagarbios baimės kupina širdimi žavimės Jehovos darbais (Ez 1:28). Kai mąstome apie jo visuotinę organizaciją, užsidegame noru darbuotis. Antai Izaijas, sužinojęs, kad Jehova ieško pasiuntinio, nedvejodamas pasisiūlė. (Perskaityk Izaijo 6:5, 8.) Izaijas buvo tikras: Jehovos padedamas jis įveiks visus sunkumus ir nenustos ėjęs pranašo tarnystės. Žvilgtelėję į neregimąją Jehovos organizacijos dalį mes irgi pajuntame didžią pagarbą ir paskatą tarnauti dar uoliau. Dangiškieji Dievo garbintojai, be perstojo vykdantys jo valią, mums yra puikus pavyzdys.

9, 10. Kodėl reikia žemiškojo Jehovos organizacijos padalinio?

⁹ Jehova įgaliojo savo Sūnų įkurti žemiškąjį organizacijos padalinį, kuris darbuotųsi išvien su dangiškaisiais Dievo garbintojais. Šito reikėjo, kad būtų įgyvendinta Mato 24:14 užrašyta pranašystė. Kodėl? Paminėtinos trys priežastys.

¹⁰ Pirma, Jėzus pasakė, kad jo mokiniai turės paliudyti labai plačiai, net „iki žemės pakraščių“ (Apd 1:8). Antra, šiais liudytojais reikia visapusiškai rūpintis: tiekti jiems dvasinį peną, juos drąsinti (Jn 21:15-17). Trečia, gerosios naujienos skelbėjams būtina rinktis draugėn — šlovinti Jehovą, mokytis atlikti paskirtą darbą (Hbr 10:24, 25). Kad Kristaus sekėjai darbuotųsi našiai, juk neprotinga būtų viską palikti savieigai — jų veikla turi būti gerai organizuota.

11. Kaip galime remti Jehovos organizaciją?

¹¹ Kaip mes galime remti Jehovos organizaciją ir palaikyti čia įvestą tvarką? Viena, labai svarbu pasitikėti broliais, kuriuos Jehova ir Jėzus paskyrė vadovauti evangelizacijos darbui. Šie vyrai galėtų atsidėti visokiausiems pasaulio reikalams, bet savo laiką ir jėgas jie skiria mums. Dabar pažiūrėkime, į ką žemiškieji Jehovos tarnai visais laikais buvo sutelkę savo dėmesį.

12, 13. Kaip krikščionių vyresnieji vykdo jiems pavestas užduotis ir ko tu gali iš jų pasimokyti?

¹² Patyrę krikščionių vyresnieji visame pasaulyje paskiriami organizuoti evangelizacijos darbą savo krašte ir rūpintis to darbo plėtra. Priimdami sprendimus jie visada ieško nurodymų Šventajame Rašte, kuris yra tarsi žibintas jų žingsniams ir šviesa jų takui. Šie broliai karštai meldžia Dievą, kad jiems vadovautų (Ps 119:105; Mt 7:7, 8).

¹³ Kaip ir atsakingi broliai pirmajame amžiuje, krikščionių vyresnieji, koordinuojantys gerosios naujienos skelbimo darbą, yra atsidėję „žodžio tarnystei“ (Apd 6:4). Jiems labai džiugu matyti, kad skelbėjų triūsas tiek jų pačių šalyje, tiek visoje žemėje neina veltui (Apd 21:19, 20). Šie broliai nenustatinėja daugybės smulkmeniškų taisyklių. Laikydamiesi Biblijos patarimų ir paklusdami Dievo šventajai dvasiai, jie viską tvarko taip, kad žinia apie Karalystę pasklistų kuo plačiau. (Perskaityk Apaštalų darbų 15:28.) Šitaip jie rodo gerą pavyzdį  visiems vietinių bendruomenių nariams (Ef 4:11, 12).

14, 15. a) Kas daroma, kad žemėje kuo plačiau būtų skelbiama geroji naujiena? b) Ką tau pačiam reiškia galimybė prisidėti prie evangelizacijos darbo?

¹⁴ O kiek pastangų reikia įdėti ruošiant dvasinį maistą! Daugybė brolių kasdien darbuojasi, kad parengtų leidinius, sueigų ir kongresų programas. Tūkstančiai vertėjų nenuilstamai triūsia, kad ši informacija būtų prieinama 600 suvirš kalbų ir kad kuo daugiau žmonių galėtų sužinoti „apie didingus Dievo darbus“ savo gimtąja kalba (Apd 2:7-11). Jauni mūsų broliai ir sesės uoliai pluša spaustuvėse ir knygrišyklose. Galiausiai literatūra išsiunčiama į Jehovos liudytojų bendruomenes tolimiausiuose pasaulio kampeliuose.

¹⁵ Kad kartu su savo bendruomene galėtume atsidėti evangelizacijos veiklai, daroma labai daug. Tūkstančiai savanorių imasi įvairiausių darbų. Vieni, pavyzdžiui, stato Karalystės ir suvažiavimų sales, kiti padeda tiems, kas nukentėjo nuo stichinių nelaimių ir kam reikia skubios medicininės pagalbos, dar kiti organizuoja mūsų didžiuosius sambūrius, moko teokratinėse mokyklose ir kursuose. Ir tai tik nedidelė dalis to, kas, vaizdžiai sakant, dedasi užkulisiuose. Kam visas šis darbas? Kad galėtume netrukdomai skelbti gerąją naujieną, stiprėti dvasiškai ir padėti kitiems tapti tikrojo Dievo garbintojais. Taigi galima drąsiai teigti — žemiškasis Jehovos tarnų padalinys visą dėmesį yra sutelkęs į tai, kas svarbiau.

16. Kokią temą būtų pravartu aptarti per asmenines arba šeimos studijas?

¹⁶ Ar skiriame laiko vis apžvelgti Jehovos organizacijos veiklą? Kai kurie tokią temą yra įtraukę į šeimos ar asmeninių studijų programą — paieško medžiagos, aptaria, apmąsto. Pavyzdžiui, ar nebūtų įdomu per tokius užsiėmimus pasigilinti, ką regėjimuose matė Ezechielis, Danielius, Jonas? Įdomių dalykų apie Dievo organizaciją sužinosime ir skaitydami knygą „Jehovos liudytojai — Dievo Karalystės skelbėjai“, kitus leidinius, taip pat žiūrėdami mūsų bendrijos filmus.

17, 18. a) Kuo tau naudingas šis straipsnis? b) Apie ką kiekvienam vertėtų pamąstyti?

¹⁷ Tikrai naudinga apmąstyti, kaip Jehova suburia savo tarnus į organizaciją ir pasitelkia juos skleisti žinią apie Karalystę. Laikykimės išvien su šia organizacija ir būkime susitelkę į tai, kas svarbiau. Tada stiprės mūsų ryžtas laikytis tokios kaip apaštalo Pauliaus nuostatos: „Turėdami šią tarnystę dėl mums parodyto gailestingumo, nepasiduodame“ (2 Kor 4:1). Apaštalas bendratikius skatino: „Nepaliaukime daryti gera, nes jei nepailsime, metui atėjus pjausime derlių“ (Gal 6:9).

¹⁸ Tad verta pamąstyti, ar tavo paties arba visos jūsų šeimos gyvenime nereikia kai ką pertvarkyti, kad kasdien galėtumėte atsidėti tam, kas svarbiau. Gal įmanoma tenkintis kuklesne buitimi ir daugiau laiko skirti evangelizacijos veiklai? Tolesniame straipsnyje aptarsime penkis dalykus, padėsiančius mums neatsilikti nuo Jehovos organizacijos.