1. a) Kokios Jehovos ypatybės tave labiausiai traukia? b) Kuo mums naudinga patyrinėti Dievo savybes?

TIKRIAUSIAI neretai mąstai, kokia nuostabi yra Jehovos asmenybė. Kurios Dievo ypatybės tau daro didžiausią įspūdį? Dažnas turbūt paminėtų meilę, teisingumą, išmintį, galią. Tačiau Jehova pasižymi ir daugeliu kitų gražių savybių. Mūsų leidiniuose jų aptarta net per keturiasdešimt. Tik įsivaizduok: jei kiekvieną patyrinėtum per asmenines ar šeimos studijas, koks žinių apie Jehovą lobynas tau atsivertų! Savo dangiškuoju Tėvu tada dar labiau gėrėtumeisi. O kuo patrauklesnė tau bus Jehovos esybė, tuo stipriau trokši prie jo glaustis, iš jo mokytis (Joz 23:8; Ps 73:28).

2. a) Kaip galime mokytis vis labiau branginti puikias Jehovos savybes? b) Ką aptarsime šiame ir tolesniuose straipsniuose?

² Koks nors dalykas mums tampa ypač pasigėrėtinas, kai suvokiame tikrąją jo vertę. Šitoks suvokimas ateina palaipsniui. Tarkim, tave vaišina visai nauju patiekalu. Pirmiausia pajunti gardų kvapą. Paragauji — koks delikatesas! Skoniesi kiekvienu kąsneliu. Paskui ir pats pasigamini. Panašiai mokomės vis labiau branginti puikias Jehovos savybes: įsižiūrime, kokios jos yra, apmąstome, kaip įvairiomis aplinkybėmis atsiskleidžia, ir galiausiai patys stengiamės Dievu sekti (Ef 5:1). Šiame ir tolesniuose dviejuose straipsniuose panagrinėsime keletą Jehovos ypatybių, apie kurias galbūt ne taip dažnai pagalvojame. Tyrinėdami kiekvieną, atsakysime į tris klausimus: kaip tą savybę galime apibūdinti? Kaip  Jehova ją rodo? Kaip galime imti iš jo pavyzdį? Toks aptarimas skatins mus dar labiau gėrėtis gražia Jehovos asmenybe.

3, 4. a) Kaip apibūdintum prieinamą žmogų? b) Kaip Biblijoje patikinama, kad Jehova yra prieinamas?

³ Kaip apibūdintum prieinamą žmogų? Ko gero, atsakysi: jis malonus, visada skiria laiko pokalbiui, su juo lengva bendrauti. Kad asmuo linkęs išklausyti ir ištiesti pagalbos ranką, liudija jo žodžiai, gestai, veido išraiška.

⁴ Iš ko matyti, kad Jehova prieinamas? Jis — beribės visatos Kūrėjas, neprilygstamas savo galia. Vis dėlto patikina, jog mielai mūsų klausosi ir yra pasiruošęs padėti. (Perskaityk Psalmyno 145:18; Izaijo 30:18, 19.) Jam galime melstis kada norime, kiek norime ir kur norime. Į Jehovą kreipiamės nesivaržydami, nes žinome, kad jis niekad dėl to nepriekaištaus (Ps 65:3 [65:2, Brb]; Jok 1:5). Biblijoje Jehova apibūdinamas žodžiais, kurie žmogui aiškiai byloja, koks jis maloningas, ir žadina troškimą prie jo artintis. Štai psalmininkas Dovydas rašė, kad „Viešpaties akys žvelgia“ į mus ir jo „dešinė [...] palaiko“ (Ps 34:16; 63:9 [34:15; 63:8, Brb]). Pranašas Izaijas prilygino Jehovą ganytojui, kuris „savo rankomis surinks ėriukus, nešios juos prie krūtinės“ (Iz 40:11). Tik įsivaizduok! Jehova nori, kad būtume taip arti jo, kaip ėriukas rūpestingo piemens antyje. Argi tai neskatina mūsų glaustis prie dangiškojo Tėvo? Dabar pakalbėsime, kaip patys galime būti prieinami.

5. Kodėl vyresniajam svarbu būti prieinamam?

⁵ Prieš kurį laiką liudytojų iš įvairių pasaulio kraštų buvo pasiteirauta,  koks vyresniojo bruožas, jų nuomone, labiausiai vertintinas. Anot daugumos, svarbu, kad jis būtų prieinamas. Žinoma, visi krikščionys turi stengtis būti prieinami, tačiau vyresniesiems ši ypatybė itin reikalinga (Iz 32:1, 2). Kodėl? Viena sesė argumentavo taip: „Tik tada, jei vyresnysis prieinamas, pasimato ir kitos gražios jo savybės, padedančios tarnauti bendratikiams.“ Išties taiklus pastebėjimas. O kaip ši ypatybė pasireiškia?

6. Kas rodo, kad asmuo prieinamas?

⁶ Viena, kas rodo, jog asmuo prieinamas, — jo nuoširdus domėjimasis kitais. Jei vyresnysis rūpinasi broliais ir sesėmis, yra pasirengęs jų labui aukotis, niekas, net ir patys mažiausieji, nesivaržys prie jo prieiti (Mk 10:13-16). Dvylikametis Karlosas sako: „Man patinka, kai vyresnieji salėje šypsosi ir yra malonūs.“ Taigi negana tik sakyti, kad tu prieinamas, — svarbu ir būti tokiam (1 Jn 3:18). Kaip vyresnysis gali parodyti esąs pasiruošęs išklausyti ir padėti?

7. Kodėl, segėdami atlapo kortelę, neretai sulaukiame klausimų ir ko tai mus pamoko?

⁷ Štai atsitikimas. Neseniai vienas mūsų brolis skrido namo iš kongreso, surengto kitoje šalyje. Kai lėktuvo palydovas pastebėjo jo atlape kortelę su žodžiais „Teateina Dievo Karalystė!“, tarė: „Sutinku, teateina! Norėčiau su jumis apie tai šnektelėti.“ Užsimezgė pokalbis ir vyriškis mielai priėmė žurnalus. Panašių atvejų yra buvę daugeliui skelbėjų. Kodėl, pamatę atlapo kortelę, žmonės neretai ryžtasi mūsų šio to pasiteirauti? Segėdami kortelę tarsi skatiname aplinkinius: „Klauskite nesivaržydami. Mielai papasakosiu, kas tai per renginys.“ Atlapo kortelė — aiškus ženklas, bylojantis, jog norime kalbėti apie savo įsitikinimus. O kokie ženklai liudys, kad vyresnieji yra pasiruošę išklausyti ir tarsi sako bendratikiams: „Prieikite, nesidrovėkite“?

8. Kaip vyresnieji gali parodyti kitiems nuoširdų dėmesį ir kaip tai atsiliepia visai bendruomenei?

⁸ Nors įvairių šalių kultūros skiriasi, nuoširdų dėmesį bendratikiui visada galime parodyti šiltai nusišypsoję, maloniai pasisveikinę ar draugiškai paspaudę ranką. Kas čia turėtų imtis iniciatyvos? Prisiminkime Jėzaus pavyzdį. Evangelistas Matas rašo, kad per vieną susitikimą su savo mokiniais Jėzus pats „priėjo prie jų ir prabilo“ (Mt 28:18). Vyresnieji šiandieną irgi imasi iniciatyvos prieiti prie brolių bei sesių ir juos užkalbinti. Kaip tai atsiliepia visai bendruomenei? Viena pionierė, kuriai 88-eri, sako: „Kai įžengusi į Karalystės salę pamatau besišypsančius vyresniuosius ir girdžiu šiltus jų žodžius, šiuos brolius branginu dar labiau.“ Kita sesė pridūrė: „Galbūt čia tik smulkmena, bet man daug reiškia, kai salėje vyresnysis pasitinka mane su šypsena.“

9, 10. a) Kokį pavyzdį rodo Jehova? b) Kaip vyresnieji gali sekti Dievu?

 ⁹ Žinoma, kiti galės su mumis bendrauti tik tada, jei mielai skirsime jiems laiko. Mokykimės iš Jehovos. Biblijoje sakoma, kad „jis yra netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apd 17:27). Kaip vyresnieji gali sekti Dievu? Pavyzdžiui,  prieš sueigą ir po jos prieiti prie brolių, sesių — tiek jaunų, tiek senų — ir pasišnekučiuoti. Vienas pionierius sako: „Kai vyresnysis, paklausęs, kaip laikausi, stabteli ir išklauso, jaučiu, kad mane vertina.“ Sesė, Jehovai tarnaujanti jau beveik penkiasdešimt metų, kalbėjo: „Kai vyresnieji po sueigos skiria truputėlį laiko su manimi pabendrauti, žinau, kad esu jiems brangi.“

¹⁰ Krikščionių ganytojai, suprantama, turi ir nemažai kitų pareigų. Vis dėlto jiems derėtų atminti, kad atvykus į sueigą pirmiausia būtina parodyti dėmesį kaimenei.

11, 12. a) Ką reiškia būti nešališkam? b) Kaip Biblija atskleidžia, kad Jehova yra nešališkas?

¹¹ Kita pasigėrėtina Jehovos ypatybė — nešališkumas (Apd 10:34). Kokį asmenį galima vadinti nešališku? Tokį, kuris su visais elgiasi teisingai, yra objektyvus, neiškelia vieno individo aukščiau už kitą. Tačiau elgtis nešališkai įmanu tik tada, jei vadovaujamasi derama nuostata. Kokia? Būtina suvokti, kad žmogų turime vertinti atsižvelgdami ne į jo išvaizdą ar padėtį, o į pačią asmenybę.

¹² Geriausią pavyzdį čia rodo Jehova. Biblijoje sakoma, kad jis „nėra šališkas“. (Perskaityk Apaštalų darbų 10:34, 35; Pakartoto Įstatymo 10:17.) Tai patvirtina vienas atvejis iš Mozės laikų.

13, 14. a) Koks rūpestis prislėgė penkias Celofhado dukteris? b) Kaip Jehova parodė esąs nešališkas?

 ¹³ Prieš pat Izraelio tautai įžengiant į Pažadėtąją žemę, penkias netekėjusias seseris prislėgė rūpestis. Jų tėvui Celofhadui iš Manaso giminės, kaip ir visiems kitiems izraelitams, buvo paskirtas žemės sklypas (Sk 26:52-55). Deja, kelyje į tą kraštą žmogus mirė. Pagal Įstatymą teisė į žemės paveldą priklausė sūnums. Bet Celofhadas turėjo tik dukteris (Sk 26:33). Negi, susiklosčius tokioms aplinkybėms, šeimos nuosavybė bus perduota giminaičiams ir dukros liks be paveldo?

¹⁴ Seserys kreipėsi į Mozę: „Kodėl mūsų tėvo vardas turėtų dingti iš jo kilties dėl to, kad jis neturi sūnaus?“ Jos prašė: „Duokite mums nuosavybę tarp mūsų tėvo brolių.“ Ar Mozė ėmė teisintis, kad toks jau įstatymas, todėl niekuo negalįs joms padėti? Ne, jis „pateikė jų atvejį Viešpačiui“ (Sk 27:2-5). Ir ką Jehova atsakė? Štai jo žodžiai: „Celofhado dukterys teisingai  kalba. Tu tikrai turi duoti joms paveldimą nuosavybę tarp jų tėvo brolių. Pervesk joms jų tėvo paveldą.“ Negana to, remdamasis šiuo išimtiniu atveju, Jehova davė papildomą nurodymą, kurį Mozė turėjo įtraukti į Įstatymą: „Jei miršta vyras, neturėdamas sūnaus, jo paveldą pervesite jo dukteriai“ (Sk 27:6-8; Joz 17:1-6). Taigi nuo tada visoms Izraelio moterims, atsidūrusioms panašioje padėtyje, buvo garantuota teisė į tėvo palikimą.

15. a) Koks Jehova yra savo tarnams, ypač likusiems be paramos? b) Kokie dar Biblijos pasakojimai byloja apie Jehovos nešališkumą?

¹⁵ Koks maloningas ir nešališkas sprendimas! Matydamas, kad toms izraelitėms nėra, kas padėtų, Dievas pats jomis pasirūpino. Jehova į jas žiūrėjo su tokia pat pagarba kaip ir į visus kitus izraelitus (Ps 68:6 [68:5, Brb]). Tai tik vienas iš daugelio Biblijos pasakojimų, bylojančių brangią tiesą: Jehova nėra šališkas ir myli kiekvieną savo tarną (1 Sam 16:1-13; Apd 10:30-35, 44-48).

16. Kas padėtų mums ugdytis teisingą požiūrį į kitus?

¹⁶ Kaip galime sekti Jehovos nešališkumo pavyzdžiu? Atminkime: elgtis nešališkai pavyks tik tada, jei vadovausimės derama nuostata. Daugelis galbūt manome, jog mūsų nuostata kitų atžvilgiu yra teisinga. Tačiau tikriausiai sutiksime, kad objektyviai įvertinti savo paties požiūrį ne taip jau paprasta. Kaip tad galime išsiaiškinti, ar iš tiesų esame nešališki? Kai Jėzus norėjo sužinoti, ką kiti apie jį šneka, paklausė savo ištikimų draugų: „Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“ (Mt 16:13, 14) Puiki pamoka. Tu irgi galėtumei paprašyti gero draugo, kad atvirai tau pasakytų, ar iš tavo elgesio akivaizdu, jog esi nešališkas. O jeigu, jo nuomone, kartais dar pasimato didesnis tavo prielankumas tam tikros rasės ar socialinės padėties žmonėms? Tada karštai melsk Jehovą, kad padėtų tau taisyti požiūrį ir kuo tiksliau sekti jo nešališkumo pavyzdžiu (Mt 7:7; Kol 3:10, 11).

17. Kaip galime parodyti, kad esame nešališki?

 ¹⁷ Sekime Jehovos pavyzdžiu ir bendruomenėje — su visais broliais ir sesėmis elkimės maloningai, pagarbiai. Štai kada kviečiame ką į svečius, nepamirškime ir kukliau gyvenančių ar kitos kultūros bendratikių, taip pat našlio ar našlės, jaunuolio, kuris vienintelis savo šeimoje tarnauja Jehovai. (Perskaityk Galatams 2:10; Jokūbo 1:27.) Evangelizacijos tarnyboje žinia apie Karalystę dalijamės su visokiais žmonėmis, tarp jų ir su svetimšaliais. Kaip džiugu, kad mūsų krikščioniški leidiniai spausdinami maždaug 600 kalbų! Tai mums atveria puikią galimybę parodyti, jog esame nešališki.

18. Ką patys trokštame daryti, apmąstydami, koks prieinamas ir nešališkas yra Jehova?

¹⁸ Apmąstydami, koks Jehova prieinamas ir nešališkas, jo asmenybe žavimės dar labiau. O kuo mielesnė mums Jehovos asmenybė, tuo stipriau trokštame juo sekti — puoselėti gražias savybes ir rodyti jas bendruomenėje ir evangelizacijos tarnyboje.