„PAAIŠKĖJUS rinkimų rezultatams kilo tokios riaušės, jog tūkstančiai Jehovos liudytojų turėjo palikti namus, — pasakoja Fransua, bendruomenės vyresnysis iš vienos besivystančios šalies. — Labai stigo maisto, medikamentų, o tai, ką dar galėjai gauti, kainavo nepaprastai brangiai. Bankai buvo uždaryti, bankomatai tušti arba nebeveikė.“

Vietinis Jehovos liudytojų filialas skubiai ėmė siųsti bendratikiams lėšų, būtiniausių dalykų. Visa tai broliai skirstė tiems, kas buvo išblaškyti po visą kraštą ir glaudėsi Karalystės salėse. Abi dėl valdžios kovojančios politinės grupuotės užtvėrė kelius, bet tiek viena, tiek kita žinojo, jog liudytojai tvirtai laikosi neutralios pozicijos, todėl paprastai mūsų bendrijos mašinas praleisdavo.

„Sykį, kai važiavome į vieną Karalystės salę, pasipylė snaiperių šūviai, — tęsia Fransua. — Laimei, kulkos prazvimbė pro šalį. Pamatę kareivį, bėgantį link mūsų su ginklu rankoje, tuojau apsisukome ir visu greičiu parlėkėme atgal į filialą. Kokie buvome dėkingi Jehovai, kad likome gyvi! Kitą dieną iš tos Karalystės salės 130 brolių ir sesių persikėlė į saugesnę vietą. Kai kurie jų atvyko į filialą ir čia buvo rūpinamasi jų dvasiniais bei materialiniais poreikiais tol, kol neramumai baigėsi.“

Fransua prisimena: „Vėliau į filialą iš visos šalies ėmė plaukti laiškai su nuoširdžia padėka. Liudytojai, patyrę, kaip jiems padėjo bendratikiai iš kitur, ėmė dar tvirčiau pasitikėti Jehova.“

Kai užgriūva stichinė ar kokia žmonių sukelta nelaimė, neturėtume tik palinkėti stokojantiems broliams ir sesėms sušilti, pasisotinti (Jok 2:15, 16). Reikia jais ir pasirūpinti. Antai pirmajame amžiuje išsipildžius pranašystei apie didelį badą „mokiniai nusprendė nusiųsti Judėjoje gyvenantiems broliams paramą, kiekvienas pagal savo išgales“ (Apd 11:28-30).

Kadangi esame Jehovos tarnai, mielu noru remiame kitus. Tačiau žmonėms reikia ne vien materialinės, bet ir dvasinės pagalbos (Mt 5:3). Turime padėti kitiems suvokti savo dvasinius poreikius ir skatinti juos tenkinti. Šitaip paklūstame Jėzaus priesakui daryti žmones jo mokiniais (Mt 28:19, 20). Tai užduočiai nė vienas negailime laiko, jėgų ir išteklių. Dalis mūsų suaukotų lėšų skiriama labdarai, bet diduma jų eina Karalystės reikalams, evangelizacijos darbui. Taip rodome meilę Dievui ir artimui (Mt 22:37-39).

Visi, kas remia Jehovos liudytojų organizacijos pasaulinę veiklą, gali neabejoti, kad lėšos naudojamos tikslingai, racionaliai. Gal ir pats galėtum pagelbėti stokojantiems bendratikiams? Arba savo ištekliais prisidėti prie veiklos, skirtos Jėzaus mokiniams ruošti? Jei taip, „neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos, kai turi jėgų tai padaryti“ (Pat 3:27).