Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Darykite tai mano atminimui“

„Darykite tai mano atminimui“

„Jėzus paėmė duonos paplotį, padėkojęs laužė jį ir sakė: ‘Tai yra mano kūnas už jus. Darykite tai mano atminimui’“ (1 KOR 11:23, 24).

1, 2. Kur susiruošė Jėzus ir apaštalai, išgirdę, kad prasidėjo nisanas?

JERUZALĖS sargybiniai nužvelgia giedrėjantį vakaro dangų. Ir štai virš miesto pagaliau suspindi mėnulio pjautuvas. Sinedrionas tuoj pat paskelbia naujo mėnesio, nisano, pradžią. Apylinkėse vienas po kito įsižiebia signaliniai laužai, po kraštą pasklinda šaukliai. Apaštalai žino, kad netrukus į Jeruzalę patrauks ir Jėzus, juk artėja didi šventė.

2 Mokytojas ir apaštalai dabar kitapus Jordano, Perėjoje. Į Jeruzalę Jėzus išsiruošia jau paskutinįsyk (Mt 19:1; 20:17, 29; Mk 10:1, 32, 46). Nisano keturioliktąją po saulėlydžio, praėjus trylikai dienų nuo tada, kai buvo paskelbta mėnesio pradžia, visi švęs Paschą.

3. Kodėl krikščionims svarbu žinoti Paschos datą?

3 2014 metais Viešpaties vakarienę, kuri švenčiama tą pačią dieną, kaip anuomet Pascha, surengsime balandžio 14-ąją saulei nusileidus. Visiems tikriesiems krikščionims ir kitiems, kas tyrinėja Dievo Žodį, ši diena ypatinga. Kodėl? Atsakymą randame 1 Korintiečiams 11:23-25: „Tą naktį, kurią buvo išduodamas, Viešpats Jėzus paėmė duonos paplotį, padėkojęs laužė jį ir sakė: ‘Tai yra mano kūnas už jus. Darykite tai mano atminimui.’ Po vakarienės jis taip pat padarė ir su taure.“

4. a) Kokius klausimus, susijusius su Minėjimu, verta apsvarstyti? b) Kaip kasmet nustatoma Minėjimo data? (Skaityk skyrelį  „Minėjimas 2014-aisiais“.)

4 Viešpaties vakarienė yra vienintelė metinė šventė, kurią savo sekėjams Jėzus prisakė švęsti. Tu, be abejonės, irgi planuoji joje dalyvauti. Būtų pravartu iš anksto apsvarstyti štai ką: kaip Kristaus mirties minėjimas vyksta? Kodėl jis man toks  svarbus? Kaip tam vakarui galiu kuo geriau pasiruošti?

DUONA IR VYNAS

5. Kaip apaštalai, Jėzaus paliepti, turėjo pasiruošti paskutinei Paschos vakarienei?

5 Liepdamas apaštalams parengti kambarį Paschos vakarienei, Jėzus kažin ar norėjo kokių nors ištaigių papuošimų. Kambarys tiesiog turėjo būti švarus, tvarkingas ir pakankamai erdvus, kad visi tilptų. (Perskaityk Morkaus 14:12-16.) Taip pat reikėjo suruošti pačią vakarienę, parūpinti neraugintos duonos ir raudono vyno. Pavalgęs paschą, Jėzus su šia duona ir vynu padarė dar kai ką svarbaus.

6. a) Ką, pasibaigus Paschos vakarienei, Jėzus padarė su duona? b) Kokia duona tinkama Minėjimui?

6 Tą vakarą su Jėzumi buvo ir apaštalas Matas. Vėliau jis rašė: „Jėzus paėmė duonos paplotį ir, taręs palaiminimą, laužė jį ir davė mokiniams tardamas: ‘Imkite ir valgykite’“ (Mt 26:26). Tai buvo neraugintos duonos paplotis, kokį valgydavo per Paschą (Iš 12:8; Įst 16:3). Duoną užmaišydavo iš kvietinių miltų ir vandens, be raugo, todėl ji neiškildavo. Į tešlą nedėdavo jokių prieskonių nei druskos. Paplotis būdavo sausas, trapus, lengvai lūždavo. Šiandien prieš Minėjimą bendruomenės vyresnieji gali paprašyti kieno nors iškepti tokios duonos orkaitėje arba keptuvėje su trupučiu aliejaus. Ten, kur kvietinių miltų įsigyti sunku, galima naudoti ryžių, miežių, kukurūzų ar kitų grūdų miltus. Minėjimui tiktų ir tradicinė žydų Paschos duona maca, jei pagaminta be salyklo, kiaušinių, svogūnų, kitų pagardų.

7. a) Kas buvo taurėje, kurią Jėzus paėmė po vakarienės? b) Koks vynas tinkamas Kristaus mirties minėjimui?

7 Matas tęsia: „[Jėzus] paėmė taurę ir padėkojęs davė jiems sakydamas: ‘Gerkite iš jos visi’“ (Mt 26:27, 28). Taurėje buvo raudonas vynas. (Tai negalėjo būti šviežios vynuogių sultys, nes vynuogių derliaus sezonas jau seniai buvo pasibaigęs.) Per pačią pirmąją Paschą Egipte izraelitai vyno negėrė.  Tačiau Jėzus neprieštaravo, kad ant stalo būtų šio gėrimo. Taurę vyno jis net panaudojo įsteigdamas Viešpaties vakarienę. Todėl ir šiandien, rengdami Jėzaus mirties minėjimą, krikščionys pasirūpina, kad čia būtų ir vyno. Kaip Kristaus kraujas jau savaime buvo visiškai tinkamas išpirkai, taip ir Minėjimui tinka visiškai natūralus raudonas vynas — be jokių priedų, nespirituotas. Jis gali būti ir naminis, ir pirktinis, pavyzdžiui, burgundiškas (Burgundy), božolė (Beaujolais) arba kjanti (Chianti).

KĄ DUONA IR VYNAS SIMBOLIZUOJA

8. Kodėl visiems krikščionims svarbu suprasti, ką reiškia Minėjimo duona ir vynas?

8 Iš Pauliaus žodžių aiškiai suprantame, kad švęsti Viešpaties vakarienę derėjo ne vien Jėzaus apaštalams, bet visiems krikščionims. Bendratikiams Korinte Paulius rašė: „Aš gavau iš Viešpaties ir perdaviau jums, kad tą naktį [...] Viešpats Jėzus paėmė duonos paplotį, padėkojęs laužė jį ir sakė: ‘Tai yra mano kūnas už jus. Darykite tai mano atminimui’“ (1 Kor 11:23, 24). Tad Jėzaus sekėjai šį ypatingą kasmetinį renginį organizuoja iki pat šiol. Kiekvienas iš mūsų norime gerai suprasti, ką Minėjimo duona ir vynas reiškia.

9. Kaip kai kurie supranta Jėzaus žodžius apie duoną?

9 Kai kurie tikintieji teigia, kad Jėzaus žodžius „tai yra mano kūnas“ reikia suprasti paraidžiui. Jų manymu, Jėzus padarė stebuklą ir pavertė duoną savo paties kūnu. Tačiau tai prieštarautų faktams. * Apaštalai savo akimis galėjo matyti ir Mokytojo kūną, ir  neraugintą duoną. Vadinasi, kaip daugelį kartų praeityje, taip ir šįsyk Jėzus kalbėjo perkeltine prasme (Jn 2:19-21; 4:13, 14; 10:7; 15:1).

10. Ką simbolizuoja Viešpaties vakarienės duona?

10 Duona, kurią apaštalai matė ant stalo ir netrukus valgė, buvo Jėzaus kūno simbolis. Vienu metu mūsų broliai samprotavo taip: kadangi Jėzus duoną sulaužė, bet nė vienas jo paties kaulas sulaužytas nebuvo, vadinasi, toji duona — pateptųjų krikščionių bendruomenė, vadinama „Kristaus kūnu“ (Ef 4:12; Rom 12:4, 5; 1 Kor 10:16, 17; 12:27). Vis dėlto laikui bėgant buvo suprasta, jog duona reiškia žmogiškąjį Jėzaus kūną. Biblijoje rašoma, kad jis „kentėjo kūnu“, net buvo prikaltas prie stulpo. Todėl Viešpaties vakarienės duona simbolizuoja Jėzaus kūną, kuriame jis „užnešė mūsų nuodėmes ant stulpo“ (1 Pt 2:21-24; 4:1; Jn 19:33-36; Hbr 10:5-7).

11, 12. a) Ką Jėzus sakė apie vyną? b) Ką simbolizuoja Viešpaties vakarienės vynas?

11 Žinodami, ką reiškia duona, lengviau suprasime ir Jėzaus žodžius apie vyną. Paulius rašė: „Po vakarienės jis taip pat padarė ir su taure, sakydamas: ‘Ši taurė yra naujoji sandora mano kraujyje’“ (1 Kor 11:25). Ar kalbėdamas apie naująją sandorą Jėzus turėjo omenyje pačią taurę? Ne. Žodis „taurė“ reiškia tai, kas joje, — vyną. O ką, anot Jėzaus, vynas simbolizuoja? Jo kraują, kuris bus pralietas.

12 Evangelijoje pagal Morkų randame tokius Jėzaus žodžius: „Tai yra manasis ‘sandoros kraujas’, išliejamas už daugelį“ (Mk 14:24). Evangelijoje pagal Matą priduriama, kad Jėzaus kraujas išliejamas už daugelį „nuodėmėms atleisti“ (Mt 26:28). Taigi raudonas vynas deramai simbolizuoja Kristaus kraują. Tuo krauju „turime išpirkimą, prasikaltimų atleidimą“. (Perskaityk Efeziečiams 1:7.)

Vynas, kurį apaštalai gėrė, simbolizavo Jėzaus „sandoros kraują“ (žiūrėk 11 ir 12 pastraipas)

KAIP KRISTAUS MIRTIES MINĖJIMAS VYKSTA?

13. Kaip vyksta kasmetinis Jėzaus mirties minėjimas?

13 Jeigu Jehovos liudytojų rengiamame Jėzaus mirties minėjime planuojate apsilankyti pirmąkart, jums, ko gero, įdomu, kaip viskas vyks. Patalpa, kurioje rinksimės, bus tvarkinga, švari, visi galėsime patogiai susėsti. Dėmesio neblaškys visokiausios puošmenos ar vakarėlio atributai, akį pamalonins gal tik kukli gėlių kompozicija. Patyręs oratorius, vienas iš bendruomenės vyresniųjų, aiškiai, su derama pagarba išdėstys, kas apie šią šventę sakoma Biblijoje. Kalboje bus aptarta, kiek daug mūsų labui padarė Kristus. Jis paaukojo savo gyvybę kaip išpirką, kad gyventume. (Perskaityk Romiečiams 5:8-10.)

14. Apie kokią dvejopą viltį bus aiškinama Minėjimo kalboje?

14 Remdamasis Biblija, kalbėtojas dar paaiškins, kokia dvejopa viltis krikščionims suteikta. Palyginti nedidelis skaičius Kristaus sekėjų valdys su juo danguje. Šią viltį, pavyzdžiui, puoselėjo ištikimi Jėzaus apaštalai (Lk 12:32; 22:19, 20; Apr 14:1). O dauguma krikščionių, su atsidavimu tarnaujančių Dievui mūsų laikais, viliasi amžinai gyventi žemėje, kur bus atkurtas rojus. Biblijoje vaizdžiai aprašyta, koks nuostabus metas tada stos (Iz 11:6-9; 35:5, 6; 65:21-23). Tikrove taps tai, ko krikščionys jau seniai meldžia, —  Dievo valia bus vykdoma kaip danguje, taip ir žemėje (Mt 6:10).

15, 16. Kas per Minėjimą bus daroma su nerauginta duona?

15 Kalbai artėjant prie pabaigos, bus pranešta, jog atėjo laikas paprastai ceremonijai, kurią kadaise per Viešpaties vakarienę atliko Jėzus. Ant stalo šalia kalbėtojo bus padėta neraugintos duonos ir vyno. Oratorius perskaitys iš Biblijos, ką Jėzus darė su duona. Štai Evangelijoje pagal Matą rašoma: „Jėzus paėmė duonos paplotį ir, taręs palaiminimą, laužė jį ir davė mokiniams tardamas: ‘Imkite ir valgykite. Tai yra mano kūnas’“ (Mt 26:26). Paplotį Jėzus sulaužė norėdamas pasiųsti duonos abipus jo įsitaisiusiems apaštalams. Per Minėjimą balandžio 14-ąją neraugintos duonos laužyti nereikės. Ji bus patiekta lėkštelėse nedideliais gabalėliais.

16 Vienas iš brolių tada pasakys trumpą maldą. Iškart po to duona bus leidžiama per rankas visiems susirinkusiems — paprastai, be jokios pompastikos. Lėkštelių bus tiek, kad ceremonija vyktų tvarkingai ir pernelyg neužsitęstų. 2013-aisiais daugelyje bendruomenių gabalėlį duonos atsilaužė ir suvalgė vos vienas kitas asmuo, o kai kur tokių išvis neatsirado. Panašiai bus ir per ateinantį Minėjimą.

17. Kas per Minėjimą bus daroma su vynu?

17 Tada susitelksime į tai, ką apaštalas Matas aprašė toliau: „[Jėzus] paėmė taurę ir padėkojęs davė jiems sakydamas: ‘Gerkite iš jos visi, nes tai yra manasis „sandoros kraujas“, išliejamas už daugelį nuodėmėms atleisti’“ (Mt 26:27, 28). Sekant Jėzaus paliktu pavyzdžiu, bus pasakyta dar viena malda ir per rankas bus paleistos taurės su raudonu vynu.

18. Kodėl net ir tiems, kas per Minėjimą nevalgys duonos ir negers vyno, svarbu šioje šventėje dalyvauti?

18 Daugelis susirinkusiųjų duonos nevalgys ir vyno negers. Kodėl? Jėzus sakė, kad tai gali daryti tik tie, kas valdys su juo dangaus Karalystėje. (Perskaityk Luko 22:28-30; 2 Tim 4:18.) Visi kiti tėra pagarbūs stebėtojai. Vis dėlto dalyvauti Viešpaties vakarienėje svarbu ir jiems — šitaip parodo, kad Jėzaus auką didžiai brangina. Per Minėjimą jie apmąsto, kiek daug gera jiems suteikia Kristaus išpirka. Jie, pavyzdžiui, viliasi, kad priklausys prie „milžiniškos minios“, pergyvensiančios artėjantį „didįjį suspaudimą“. Kadangi „išplovė savo rūbus ir išbalino juos Avinėlio kraujyje“, Jehovos akyse gali būti teisūs (Apr 7:9, 14-17).

19. a) Kaip galime jau iš anksto ruoštis Viešpaties vakarienei? b) Ko svarbu nepamiršti per patį Minėjimą, kad vakaras mums būtų iš tiesų prasmingas?

19 Kaip Jehovos liudytojai visame pasaulyje ruošiasi šiam ypatingam vakarui? Kelias savaites iki Minėjimo kviesime į jį kuo daugiau žmonių. O skaičiuodami paskutines likusias dienas, pasigilinsime į Evangelijų pasakojimus, bylojančius, kas tuo pat laiku 33 mūsų eros metais vyko Jėzaus gyvenime. Savo reikalus iš anksto sutvarkysime taip, kad Minėjime dalyvautume. Stengsimės atvykti į renginį dar prieš įžanginę giesmę ir maldą, kad galėtume pasitikti svečius ir nusiteikti programai. Visiems — ir bendruomenės nariams, ir svečiams — bus labai pravartu turėti Bibliją rankose ir atsiversti kalboje aptariamas eilutes. Svarbiausia, dalyvaudami Minėjime parodysime, kad esame iš širdies dėkingi už Jėzaus auką ir klusniai laikomės jo priesako: „Darykite tai mano atminimui“ (1 Kor 11:24).

^ pstr. 9 Vokiečių mokslininkas Heinrichas Mejeris sako: „Matydami, kad Jėzaus kūnas dar nesulaužytas (gyvas) ir kad jo kraujas dar nepralietas, nė vienas iš svečių [apaštalų] negalėjo manyti [...], kad iš tiesų valgo Viešpaties kūną ir geria jo kraują; [...] Jėzus tikrai nenorėjo, kad paprasti ir aiškūs jo žodžiai jų sąmonėje įgytų kažkokią sunkiai suprantamą prasmę.“