EINA 1923-ieji. San Paulo dramos ir muzikos konservatorijos koncertų salė sausakimša. Į auditoriją tvirtu balsu prabyla Džordžas Jangas. Kiekvienas jo sakinys verčiamas į portugalų kalbą. Visi 585 susirinkusieji įdėmiai klausosi. Biblijos eilutės ekrane rodomos portugalų kalba. Renginio pabaigoje visų nuostabai išdalijama šimtai knygelių Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs. Paruošta ir angliškų, vokiškų bei itališkų egzempliorių. Paskaita susilaukia plataus atgarsio ir jau už poros dienų salė vėl pilnut pilnutėlė. Kaip susidomėjimas Biblijos žinia šiame krašte palaipsniui augo?

1867 metais iš Jungtinių Valstijų į Braziliją kartu su šeima atsikraustė Sara Belona Ferguson. 1899-aisiais ji gavo krikščioniškos literatūros, kurią iš Jungtinių Valstijų atvežė jaunesnis jos brolis. Su įdomumu viską perskaičiusi, Sara suprato, kad čia tiesa, ir užsiprenumeravo anglišką Sargybos bokštą. Biblijos žinios sujaudinta, broliui Raselui ji rašė esanti „gyvas įrodymas, kad pasiekti įmanu visus žmones, nė vienas nėra per toli“.

Tai, ką sužinojusi, Sara Ferguson uoliai pasakojo kitiems. Bet neretai pagalvodavo, ar ji su šeima ir visi doraširdžiai Brazilijos žmonės sulauks kokios nors pagalbos. 1912 metais Bruklino Betelis jai pranešė, kad į San Paulą ketinama siųsti atstovą su tūkstančiais brošiūrėlės „Kur yra mirusieji“? egzempliorių portugalų kalba. Sara vis stebėdavosi, kad daug Biblijos tyrinėtojų tikisi greitai būti paimti į dangų. 1915 metais ji rašė: „O kaip Brazilija ir visa Pietų Amerika? [...] Juk Pietų Amerika yra labai didelė pasaulio dalis. Akivaizdu, kad pjūties darbo dar daug.“ Išties, laukė didžiulė pjūtis.

Apie 1920-uosius aštuoni jauni jūreiviai iš Brazilijos apsilankė keliose Biblijos tyrinėtojų  sueigose Niujorke, kol buvo remontuojamas jų laivas. Sugrįžę į Rio de Žaneirą, vyrai pasakojo apie viltingus Biblijos pažadus kitiems. Netrukus, 1923 metų kovą, į Rio de Žaneirą atvyko piligrimas Džordžas Jangas. (Piligrimais anuomet vadino keliaujančiuosius prižiūrėtojus.) Pamatęs, jog žmonės domisi jo skelbiama žinia, jis pasirūpino, kad į portugalų kalbą būtų išversta keletas leidinių. Brolis Jangas vėliau nuvyko į San Paulą, kur tada gyveno apie 600 tūkstančių žmonių. Kaip minėta straipsnio pradžioje, čia jis skaitė paskaitą ir išplatino knygeles Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs. Brolis rašė: „Buvau visiškai vienas, todėl reklamuoti savo paskaitas galėjau tik per laikraščius.“ Dar pridūrė, kad jo paskaitos buvo pačios pirmosios Brazilijoje, skaitytos Tarptautinio Biblijos tyrinėtojų susivienijimo įgaliojimu.

1923 metų gruodžio 15 dienos Sargybos bokšte pateiktoje ataskaitoje apie mūsų organizacijos veiklą Brazilijoje rašoma: „Žinant, kad darbas čia prasidėjo tik birželio 1-ąją ir kad tuo metu čia nebuvo jokios literatūros, tiesiog nuostabu matyti, kaip Viešpats darbą palaimino.“ Ataskaitoje dar sakoma, kad nuo birželio 1-osios iki rugsėjo 30-osios brolis Jangas iš viso perskaitė 21 paskaitą. Jo pasiklausyti buvo susirinkę 3600 žmonių. San Paule brolis perskaitė dvi paskaitas. Žinia apie Karalystę palaipsniui sklido ir Rio de Žaneire. Vos per keletą mėnesių Brazilijoje buvo išplatinta per 7000 leidinių portugalų kalba. Taip pat šia kalba pradėtas leisti žurnalas Sargybos bokštas. 1923 metų lapkričio—gruodžio numeris buvo pirmasis.

Brolis Jangas susitiko ir su Sara Ferguson. Sargybos bokšte rašoma: „Atėjusi į svetainę, sesė kurį laiką buvo lyg žado netekusi. Galiausiai ji paėmė brolį Jangą už rankos, įdėmiai pažvelgė jam į akis ir pratarė: „Ar jūs iš tiesų gyvas piligrimas?“ Ji ir keletas jos vaikų netrukus buvo pakrikštyti. Sara šito laukė net 25 metus! 1924 metų rugpjūčio 1 dienos Sargybos bokšto numeryje sakoma, kad Brazilijoje buvo pakrikštyta 50 asmenų, daugiausia Rio de Žaneire.

Dabar, po daugiau nei devynių dešimtmečių, jau nebereikia klausti: „O kaip Brazilija ir visa Pietų Amerika?“ Brazilijoje gerąją naujieną skelbia per 760 tūkstančių Jehovos liudytojų. Pietų Amerikoje žinia apie Karalystę skamba ne tik ispaniškai ir portugališkai, bet ir daugybe mažesnių vietinių kalbų. Kadaise Sara Ferguson tikrai nesuklydo sakydama: „Pjūties darbo dar daug.“ (Iš mūsų archyvų Brazilijoje.)