KAI 537 metais p. m. e. žydai išsiruošė iš Babilono atgal į Jeruzalę, Jehova lydėjo juos akimis. Dievas buvo pasakęs: „Parenkite kelią tautai! Tieskite, tieskite vieškelį, nurinkite nuo jo akmenis!“ (Iz 62:10) Ką, žinodami tokius žodžius, darė žydai? Kai kurie, palikę Babiloną pirmiau, matyt, ruošė kelią tautiečiams, einantiems iš paskos. Jie, galimas dalykas, išlygino kauburius, pasirūpino, kad nebūtų neperžengiamų griovių. Kelias į tėvynę jų broliams turėjo būti žymiai lengvesnis.

Mes šiandien žengiame krikščioniškos tarnystės keliu — siekiame dvasinių tikslų, vykdome pavestas teokratines užduotis. Jehova nori, kad šiame kelyje mums būtų kuo mažiau kliūčių. Jo Žodis mus ragina: „Apgalvok taką savo kojai, ir tegu tavo keliai būna įtvirtinti“ (Pat 4:26, Brb). Tiek jauniems broliams ir sesėms, tiek vyresniems verta gerai pamąstyti, kokių nelygumų kelyje gali pasitaikyti ir kaip juos pašalinti.

Turbūt esi girdėjęs apie kokį gabų paauglį sakant: „Jis toli eis“ arba: „Jam visos durys atviros“. Jauni žmonės paprastai yra energingi, geros sveikatos, aštraus proto, nori, kad gyvenimas jiems klotųsi kuo geriau. Biblijoje teisingai sakoma: „Jaunuolių papuošalas — jėga“ (Pat 20:29). Tikrą laimę jie atras tada, jei sieks dvasinių tikslų, jei savo jėgas ir talentus panaudos Jehovos tarnyboje.

Jaunų mūsų bendratikių gabumai vertinami ir pasaulyje. Štai Jehovos liudytoją, kuris gerai mokosi, karjeros konsultantai, mokytojai ir bendraklasiai, tikėtina, kalbins stoti į aukštąją  mokyklą argumentuodami, kad tik šitaip pavyks užsitikrinti ateitį. Tie, kam sekasi sportas, turbūt sulauks pasiūlymų siekti sportininko karjeros. Gal ir tu esi tokioje situacijoje, o gal kuris iš tavo pažįstamų? Kas padėtų krikščioniui apsispręsti teisingai?

Padėti gali principai, užrašyti Biblijoje. Jais vadovaudamasis gebėsi išsilaikyti geriausiame gyvenimo kelyje. Mokytojo 12:1 sakoma: „Atmink Kūrėją savo jaunystės dienomis.“ Šis principas aktualus tiek jaunuoliams, tiek suaugusiems krikščionims. Kaip tad gali savo Kūrėją atminti?

Apsvarstyk Eriko * iš Vakarų Afrikos pavyzdį. Jis labai mėgo žaisti futbolą. Kai Erikui buvo penkiolika, jį pakvietė į šalies rinktinę. Vaikinas žinojo, kokios galimybės jam gali atsiverti: mokslai elitinėse Europos sporto mokyklose, profesionalaus futbolininko karjera. Tačiau tuo metu Erikas pradėjo tyrinėti Bibliją su Jehovos liudytojais. Kaip jis parodys, kad atmena savo Kūrėją? Ar iš Eriko gali pasimokyti ir tu?

Studijuodamas Bibliją Erikas sužinojo, kad Dievas galiausiai išspręs visas žmonijos problemas. Jis suprato, kaip svarbu savo laiką ir jėgas skirti Dievo valios vykdymui, todėl nutarė sportininko karjeros atsisakyti. Erikas pasikrikštijo ir atsidėjo Jehovos tarnybai. Laikui bėgant jis tapo bendruomenės patarnautoju, o vėliau buvo pakviestas į Biblijos mokymo kursus nevedusiems broliams.

Jeigu Erikas būtų siekęs sporto aukštumų, gal būtų praturtėjęs ir išgarsėjęs. Bet jis suvokė, kokie teisingi yra šie Šventojo Rašto žodžiai: „Turtuolio lobis — jo įtvirtintas miestas; jo vaizduotėje tai tarsi aukšta siena“ (Pat 18:11). Turtų teikiama apsauga ir stabilumas tėra iliuzija. Tie, kas vaikosi materialinių vertybių, dažnai „patys save varsto daugybe skausmų“ (1 Tim 6:9, 10).

Smagu matyti, kad daugelis jaunuolių atrado neblėstantį džiaugsmą ir prasmę visalaikėje krikščioniškoje tarnyboje. Erikas sako: „Stojau į didžiulę visalaikių Jehovos tarnų komandą. Geresnės už ją nėra. Dėkoju Jehovai, kad parodė tą vienintelį kelią į tikrą laimę ir sėkmę.“

O kaip tu? Ar sutinki, kad siekti to, ko siekia pasaulio žmonės, neverta? Ar stengiesi eiti krikščioniškos tarnystės keliu ir norėtum tapti pionieriumi? (Skaityk straipsnelį „ Ko nesuteiks joks universitetas“.)

Viena sutuoktinių pora, lankydamasi mūsų bendrijos filiale Jungtinėse Valstijose, pastebėjo, kokie laimingi čia dirbantys beteliečiai. Sesė vėliau rašė: „Buvome pernelyg pasinėrę į kasdienius reikalus.“ Todėl pora nutarė daugiau laiko ir jėgų skirti dievatarnystei.

Pakeisti gyvenimo būdą sutuoktiniams nebuvo taip lengva, vienu metu tai net atrodė neįveikiamas uždavinys. Bet sykį, sėdę aptarti dienos citatos, rado Jėzaus žodžius iš Jono 8:31: „Jei laikotės mano žodžio, iš tikro esate mano mokiniai.“ Pasigilinę į šią eilutę, jiedu priėjo prie išvados: „Kad ir ką turėtume paaukoti, norėdami gyventi paprasčiau, tai daryti tikrai verta.“ Taigi jie pardavė savo didelį namą, atsisakė įvairių nebūtinų daiktų ir persikėlė į bendruomenę, kuriai reikia pagalbos. Dabar sutuoktiniai tarnauja pionieriais, taip pat dalyvauja Karalystės salių statybose ir yra kviečiami prisidėti prie srities kongresų organizavimo. Ką abu mano apie tokius pokyčius? Jie sako: „Neįsivaizdavome, kad klausydami Jehovos organizacijos raginimų ir gyvendami paprasčiau patirsime šitiek džiaugsmo.“

Karalius Saliamonas rašė: „Tavo akys težiūri į priekį, tiesus tebūna tavo žvilgsnis“ (Pat 4:25). Kaip vairuotojas visą dėmesį sutelkia į kelią ir nesileidžia išblaškomas, taip ir mes turime susikoncentruoti į dvasinius tikslus: visų pirma juos nusistatyti, o tada ryžtingai jų siekti ir nesileisti pašalinių dalykų trikdomi.

Kokie galėtų būti tavo dvasiniai siekiai? Vienas iš jų — imtis visalaikės tarnybos. Arba gal  galėtum tarnauti bendruomenėje, kurioje skelbėjų nedaug, o teritorija didelė. Kitose bendruomenėse skelbėjų gal ir pakankamai, užtat trūksta vyresniųjų ar patarnautojų. Ar įžvelgi, kur būtum naudingas? Kodėl nepasikalbėjus apie tai su rajono prižiūrėtoju? Jei vietovė, į kurią norėtum persikelti, yra kitame teokratiniame rajone, informacijos mielai suteiks filialas. *

Prisiminkime žodžius iš Izaijo 62:10. Kai kurie žydai tikriausiai sunkiai triūsė lygindami ir rengdami kelią į tėvynę, kad Dievo tauta galėtų sėkmingai sugrįžti. Šiandien tu irgi turi stengtis, kad įvykdytum savo tikslus Jehovos tarnyboje. Vis judėk pirmyn ir nepasiduok. Dievas padės tau pasiekti, ką esi užsibrėžęs. Kai matai, kad priešais yra kokia kliūtis, melsk jį išminties ir stenkis tą kliūtį pašalinti. Gerai „apgalvok taką savo kojai“ ir matysi, kaip Jehova tau pagelbės jį išlyginti (Pat 4:26, Brb).