1, 2. Kaip Jehova palaiko ryšį su savo tarnais?

VISAIS laikais Jehova savo tarnams rodė kelią. Jis tai darė įvairiopai. Kai kuriems kalbėdavo per angelus, apsireikšdavo per regėjimus bei sapnus atskleisdamas, kas bus ateityje. Šiems savo garbintojams Jehova taip pat skirdavo tam tikrų užduočių (Sk 7:89; Ez 1:1; Dan 2:19). Kitiems Dievas perduodavo nurodymus per savo atstovus, jo organizacijos žemiškojo padalinio narius. Kad ir kaip Jehovos žodis pasiekdavo jo tarnus, visi, kas duotų nurodymų paisė, buvo laiminami.

² Šiandien Jehova vadovauja mums per savo Bibliją, šventąją dvasią ir bendruomenę (Apd 9:31; 15:28; 2 Tim 3:16, 17). Nurodymai, kuriuos šitaip gauname, tokie aiškūs, tarsi girdėtume už nugaros balsą, sakantį: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ (Iz 30:21) Iš Jėzaus, prižiūrinčio bendruomenes per „ištikimą ir nuovokų vergą“, lūpų irgi girdime Dievo balsą (Mt 24:45). Turime atidžiai įsiklausyti, ką Jehova mums sako, ir kruopščiai laikytis jo nurodymų, nes nuo to priklauso mūsų išgelbėjimas (Hbr 5:9).

3. Kas gali mums kliudyti paklusti Jehovos balsui? (Žiūrėk nuotrauką puslapio viršuje.)

³ Šėtonas daro viską, kad žmogus nepaklustų Jehovos  balsui. Be to, mūsų vylinga širdis gali sukliudyti besąlygiškai vykdyti tai, kas Dievo prisakyta (Jer 17:9). Dabar ir pažiūrėkime, kaip įveikti tokias kliūtis. Taip pat aptarkime, kaip svarbu klausyti Jehovos ir jam melstis, kad ryšys su juo jokiomis aplinkybėmis nenutrūktų.

4. Kaip Šėtonas bando iškreipti žmonių mąstymą?

⁴ Norėdamas iškreipti žmonių mąstymą, Šėtonas naudojasi klaidinga informacija ir žalinga propaganda. (Perskaityk 1 Jono 5:19.) Šiais laikais informacija per laikraščius, žurnalus, knygas, radiją, televiziją ir internetą pasiekia tolimiausius žemės kampelius. Nors iš šių šaltinių sužinome naudingų dalykų, neretai per juos peršamas gyvenimo būdas, kuris kertasi su Jehovos normomis (Jer 2:13). Pavyzdžiui, tvirtinama, esą santuoka tarp tos pačios lyties asmenų visai priimtina. Todėl daugelis ima manyti, jog tai, kas Biblijoje rašoma apie homoseksualizmą, yra pernelyg griežta (1 Kor 6:9, 10).

5. Kas būtina, kad Šėtonas nesuvedžiotų mūsų savo propaganda?

⁵ Kaip tiems, kas brangina Dievo teisumą, nesusivedžioti Šėtono propaganda? Kaip jie gali atskirti gera nuo bloga? Ogi „laikydamiesi [Dievo] žodžių“ (Ps 119:9). Rašytinis Dievo žodis padeda mums įžvelgti, kur tiesa, o kur melas (Pat 23:23). Pats Jėzus citata iš Šventojo Rašto priminė, kad „žmogus bus gyvas [...] kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Jehovos lūpų“ (Mt 4:4). Būtina mokėti vadovautis Jehovos duotais principais. Štai gerokai anksčiau, nei buvo užrašytas įsakymas, draudžiantis svetimauti, jaunasis Juozapas suprato, jog tokiu elgesiu asmuo nusideda Dievui. Jaunuoliui nė minties nekilo nepaklusti Jehovai, kai Potifaro žmona gundė jį nusidėti. (Perskaityk Pradžios 39:7-9.) Nors ši moteris vis neatstojo, Juozapas klausė Dievo, o ne jos. Kad atskirtume gera nuo bloga, mums irgi svarbu klausyti Jehovos balso, o ne pasaulį užtvindžiusios Šėtono propagandos.

6, 7. Ką turime daryti, kad neimtume klausyti nedorų Šėtono siūlymų?

⁶ Pasaulyje pasklidę tiek įvairiausių vienas kitam prieštaraujančių mokymų bei dogmų, jog daugelis žmonių mano, esą ieškoti teisingos religijos yra tuščias reikalas. Vis dėlto Jehova tiems, kurie nusiteikę jo klausyti, nurodo aiškias tiesos gaires. Turime apsispręsti, ko klausysime. Juk klausyti dviejų balsų tuo pat metu beveik neįmanoma. Kaip avys klauso savo  piemens balso, taip mes privalome pažinti Jėzaus balsą ir jo klausyti. Jis yra mūsų Ganytojas, paskirtas paties Jehovos. (Perskaityk Jono 10:3-5.)

⁷ „Įsidėmėkite, ką girdite“, — ragino Jėzus (Mk 4:24). Jehovos nurodymai yra aiškūs ir teisingi. Bet kad galėtume jiems paklusti, mums reikia turėti tinkamą požiūrį. Jei nebūsime atidūs, galime pradėti klausyti nedorų Šėtono siūlymų, o ne meilingų Jehovos pamokymų. Neleisk, kad pasaulio muzika, filmai, televizijos laidos, knygos, draugai, pedagogai ar visokiausi žinovai kontroliuotų tavo gyvenimą (Kol 2:8).

8. a) Kaip reikia saugoti savo širdį nuo Šėtono vilionių? b) Kas atsitiktų, jei nepaisytume požymių, rodančių, kur krypstame?

⁸ Šėtonas žino mūsų nuodėmingus polinkius ir daro viską, kad tenkintume savo įgeidžius. Todėl gali būti labai sunku išsaugoti ištikimybę Dievui (Jn 8:44-47). Kaip piktajam pasipriešinti? Apsvarstykime tokią situaciją. Tarkim, žmogų patraukė malonumai ir jis ėmė blogai elgtis — daryti tai, ko manė nedarysiąs niekada (Rom 7:15). Kodėl asmuo taip nusirito? Todėl, kad pasidarė lėtas klausyti Jehovos balso. Taip pat nebekreipė dėmesio į požymius, rodančius, jog širdyje bręsta negeri polinkiai. Galbūt nustojo melstis, prarado norą eiti į tarnybą, ėmė praleidinėti sueigas. Galiausiai pasidavė savo troškimams. Kad mums taip nenutiktų, akylai stebėkime, ar nekrypstame netinkama linkme, ir, jeigu taip, iškart taisykime padėtį. Jei klausysime Jehovos balso, nepasigausime jokios bedieviškos minties (Pat 11:9).

9. Kodėl labai svarbu iš anksto įžvelgti savo nuodėmingus polinkius?

⁹ Laiku nustatyta diagnozė gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Mes irgi išvengsime dvasinių pavojų, jei laiku pastebėsime savo polinkius, vedančius į suklupimą, ir tuojau pat, kol dar nesame „paimti į nelaisvę vykdyti [Šėtono] valios“, ryžtingai veiksime (2 Tim 2:26). Ką privalu daryti, jei įžvelgiame, jog mūsų mąstymas ir troškimai kertasi su Jehovos reikalavimais? Nedelsdami gręžkimės prie Dievo, nuolankiai palenkime ausį jo patarimui ir iš visos širdies jam pakluskime (Iz 44:22). Atminkime, jog dėl kokio nors klaidingo žingsnio žmogus gali ilgą laiką, net jau ir grįžęs prie Jehovos, kęsti  sunkius padarinius. Tad daug geriau iš visų jėgų saugotis, kad nepasuktume į klystkelį.

10, 11. a) Kaip pasireiškia išdidumas? b) Ko mus pamoko Koracho, Datano ir Abiramo maišto istorija?

¹⁰ Kad širdis gali mus atitraukti nuo Dievo, pripažinti būtina. Nuodėmingi širdies polinkiai, pavyzdžiui, išdidumas ir godulystė, yra labai pavojingi. Pasvarstykime, kaip šie bruožai gali trukdyti klausytis Jehovos balso ir įstumti mus į bėdą. Išdidus žmogus pernelyg aukštai save vertina. Jis mano, kad viską daro gerai ir kad niekas, net bendratikiai, vyresnieji ar Dievo organizacija, jam nepatarinės, kaip elgtis. Tokiam asmeniui Jehovos balsas yra kaip tolimas, duslus aidas.

¹¹ Štai anuomet, kai izraelitai keliavo per dykumą, Korachas, Datanas ir Abiramas ėmė maištauti prieš Mozę ir Aaroną. Kadangi buvo išdidūs, garbinti Jehovą jie norėjo savaip. Kaip į tai žiūrėjo Dievas? Tuos maištininkus jis nubaudė mirtimi (Sk 26:8-10). Kokia gera pamoka mums! Priešindamiesi Jehovai prisišauktume tik nelaimę. Niekada nepamirškime, kad „puikybė apima prieš žūtį“ (Pat 16:18; Iz 13:11).

12, 13. a) Kas gali nutikti žmogui, linkusiam į godumą? b) Prašom paaiškinti, kaip godumas, jei asmuo jo netramdo, gali augti.

¹² Per godumą irgi būna daug bėdų. Žmogus, linkęs į godulystę, gali manyti, jog Dievo reikalavimai jo neliečia. Apie tai byloja atsitikimas su Gehaziu. Kai Eliziejus išgydė nuo raupsų sirų kariuomenės vadą Naamaną, šis pasiūlė dovanų, bet pranašas jų neėmė. O jo tarnas Gehazis labai užsigeidė tų daiktų ir tarė sau: „Kaip gyvas Viešpats, bėgsiu [Naamanui] iš paskos ir šį tą paimsiu.“ Slapta nuo Eliziejaus jis pasivijo Naamaną ir primelavęs paprašė duoti „vieną sidabro talentą ir dvi drabužių pamainas“. Kas nutiko Gehaziui už godumą ir melagystę, pasakytą Jehovos pranašo vardu? Jam prilipo Naamano raupsai (2 Kar 5:20-27).

¹³ Godumas gali prasidėti nuo mažų norų, kurie, jei netramdomi, greitai didėja ir užkariauja žmogaus širdį. Kaip tai atsitinka, patvirtina Achano istorija. Jis pats sakė: „Pamatęs tarp grobio gražią skraistę iš Šinaro, du šimtus šekelių sidabro ir penkiasdešimt šekelių sveriantį aukso luitą, užsigeidžiau juos turėti ir pasiėmiau.“ Užuot metęs iš galvos blogą troškimą, Achanas, godumo skatinamas, pavogė brangenybes ir paslėpė savo palapinėje. Nusikaltimui išaiškėjus, Jozuė pasakė Achanui, jog dabar Jehova jam užtrauks nelaimę. Dar tą pačią dieną vagis su visa savo šeima buvo užmėtyti akmenimis (Joz 7:11, 21, 24, 25). Godumo dvasia gali bet kada užvaldyti ir mus. Todėl saugokimės „visokio gobšumo“ (Lk 12:15). Pavyzdžiui, viena iš godulystės apraiškų yra amoralumas. Jei kartais ateina į galvą bloga mintis ar koks geidulys, labai svarbu kontroliuoti savo mąstymą ir tvardyti geismus, kad neįpultume į nuodėmę. (Perskaityk Jokūbo 1:14, 15.)

14. Ką turėtume daryti, jei savo širdyje pastebime išdidumo ir godumo užuomazgas?

¹⁴ Tiek išdidumas, tiek godumas stumia į nelaimę. Tačiau jeigu apmąstysime, kur tokios ydos nuves, galėsime su jomis kovoti ir Jehovos balso  jos neužgoš (Įst 32:29). Per savo Žodį gyvasis Dievas ne tik pasako, kuris kelias teisingas, bet ir paaiškina, kodėl juo eiti geriausia ir kokios pasekmės laukia pasukus bloguoju. Jei širdis gundo mus ką nors daryti iš didžiavimosi ar godumo, išmintinga pagalvoti, kokie bus padariniai. Tad labai naudinga pamąstyti, kaip tas ar kitas poelgis atsilieps mums patiems, mūsų artimiesiems, o ypač — mūsų ryšiui su Jehova.

15. Ko pasimokome iš Jėzaus?

¹⁵ Jehova nori mums paties geriausio (Ps 1:1-3). Kai mums reikia, jis teikia visapusišką pagalbą. (Perskaityk Hebrajams 4:16.) Jėzus, nors ir tobulas žmogus, kliovėsi ne savo jėgomis, o Dievu. Jis nuolat skyrė laiko pabendrauti su dangiškuoju Tėvu, be paliovos meldėsi. O Jehova savo ruožtu Jėzų įstabiai rėmė ir jam vadovavo. Dievas siuntė angelus jam patarnauti, padėjo per savo šventąją dvasią, vadovavo, kai mylimasis Sūnus rinkosi dvylika apaštalų. Dievas net kalbėjo iš dangaus ir taip parodė pritariąs Jėzui ir jį remiąs (Mt 3:17; 17:5; Mk 1:12, 13; Lk 6:12, 13; Jn 12:28). Mums irgi reikia savo širdį išlieti Jehovai (Ps 62:8, 9 [62:7, 8, Brb]; Hbr 5:7). Jei nepaliausime melstis, ryšys su Jehova išliks glaudus ir tikrai neiškrypsime iš kelio, kuriuo žengdami teikiame jam garbę.

16. Kaip Jehova mums padeda klausytis jo balso?

¹⁶ Jehova, aišku, neverčia laikytis jo pamokymų. Tačiau mielai moko kiekvieną, kas tik to nori. Mums tereikia prašyti Dievą šventosios dvasios ir jis dosniai duos. (Perskaityk Luko 11:10-13.) Svarbiausia, turime žiūrėti, kaip jo klausomės (Lk 8:18). Pavyzdžiui, būtų veidmainiška prašyti Jehovą, kad padėtų įveikti polinkį į amoralumą, bet sykiu toliau žiūrėti pornografiją ar nepadoraus turinio filmus. Kad sulauktume Dievo pagalbos, taip pat reikia būti ten, kur veikia jo dvasia. Tokia aplinka yra bendruomenės sueigos. Lankydami jas ir klausydami Jehovos pamokymų, daugelis suvokė turį širdyje negerų troškimų ir pataisė savo mąstyseną. Taip jie išvengė įvairiausių bėdų (Ps 73:12-17; 143:10).

17. Kodėl pavojinga kliautis savimi?

¹⁷ Prisiminkime senovės Izraelio karalių Dovydą. Dar visai jaunas jis nugalėjo filistinų milžiną Galijotą. Dovydas buvo karžygys ir karalius, tautos gynėjas ir jos gerovės puoselėtojas. Bet tada, kai šis vyras ėmė kliautis tik savimi, širdis jį suvedžiojo. Karalius sunkiai nusidėjo su Batšeba, paskui net pražudė jos vyrą Ūriją. Sudrausmintas nuolankiai pripažino savo kaltę ir atnaujino ryšį su Jehova (Ps 51:6, 8, 12, 13 [51:4, 6, 10, 11, Brb]).

18. Kas padės mums klausytis Jehovos balso?

¹⁸ Niekada nepamirškime perspėjimo iš 1 Korintiečiams 10:12 ir savimi pernelyg nepasitikėkime. Kadangi ne mūsų valioje „savo žingsnius gyvenime pakreipti“, turime rinktis, ko klausysime — Dievo ar Šėtono (Jer 10:23). Tad nepaliaukime melstis, leiskimės šventosios dvasios vadovaujami ir visada atidžiai klausykimės Jehovos balso.