1, 2. a) Kokių dovanų Jehova davė Adomui? b) Kodėl Dievas sukūrė Adomui žmoną? (Žiūrėk paveikslėlį straipsnio pradžioje.)

JEHOVA, kurdamas žemę, turėjo puikų tikslą. Ją „padarė gyvenamą“ (Iz 45:18). Pirmasis jo sukurtas žmogus Adomas buvo tobulas. Dievas apgyvendino jį gražiame Edeno sode. Čia ošė didingi medžiai, čiurleno upeliai, aplinkui matėsi visokiausių gyvūnų. Tačiau Adomui kai ko trūko. Jehova žinojo ko, todėl ir pasakė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką.“ Tada Dievas užmigdė vyrą giliu miegu, išėmė vieną šonkaulį ir iš jo „padarė moterį“. Kaip apsidžiaugė Adomas ją pamatęs! Jis prabilo eilėmis: „Štai pagaliau kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno. Ji bus vadinama moterimi, nes iš vyro buvo paimta“ (Pr 2:18-23).

² Ši Dievo dovana buvo ypatinga — vyras gavo tobulą padėjėją. Ji taip pat galėjo susilaukti vaikų. Adomas „pavadino savo žmoną Ieva, nes ji buvo visų gyvųjų motina“ (Pr 3:20, išnaša). Kokią nuostabią galimybę jiems suteikė Dievas! Iš jų turėjo kilti daugybė tobulų žmonių. Taip jie  būtų apgyvenę visą žemę, pavertę ją rojumi ir rūpinęsi kitomis gyvomis būtybėmis (Pr 1:27, 28).

3. a) Kas Adomui ir Ievai buvo privalu, kad galėtų džiaugtis gyvenimu, tačiau ką jie padarė? b) Kokius klausimus gvildensime?

³ Kad galėtų tokiu gyvenimu džiaugtis, Adomas su Ieva privalėjo paklusti Jehovai ir pripažinti jo viršenybę (Pr 2:15-17). Tik su tokia sąlyga pirmieji žmonės būtų galėję įgyvendinti visa, ką Dievas buvo numatęs jų labui. Deja, jie leidosi sugundomi „senosios gyvatės“, Šėtono, ir nusidėjo Dievui (Apr 12:9; Pr 3:1-6). Kokie buvo maišto padariniai moterims? Kokiais darbais pasižymėjo dievobaimingos moterys senovės laikais? Kodėl šiuolaikines krikščiones galima priskirti prie minėto „didžio būrio“? (Ps 68:12 [68:11, Brb])

4. Kas buvo atskaitingas už tai, kad pirmoji pora nusidėjo?

⁴ Paklaustas, kodėl nusikalto, Adomas nevykusiai teisinosi Jehovai: „Moteris, kurią man davei būti su manimi, davė man vaisių nuo to medžio, aš ir valgiau“ (Pr 3:12). Adomas ne tik neprisiėmė atsakomybės už savo nuodėmę, bet ir bandė visą kaltę suversti žmonai, kurią Jehova iš meilės davė jam. Taigi, iš esmės jis kaltino patį Dievą! Nors nusidėjo abu žmonės, už tą sprendimą atskaitingas buvo vyras. Todėl apaštalas Paulius vėliau parašė, kad „per vieną žmogų [Adomą] į pasaulį įėjo nuodėmė ir per nuodėmę — mirtis“ (Rom 5:12).

5. Kas buvo įrodyta, kai Dievas leido ilgus amžius žmonėms tvarkytis patiems?

⁵ Šėtonas įtikino Adomą ir Ievą, jog nėra reikalo laikyti Jehovą savo Valdovu. Taip buvo iškeltas klausimas dėl aukščiausios valdžios — kas turi teisę visa valdyti? Kad į jį būtų atsakyta kartą ir visiems laikams, Dievas leido savivaldai tęstis tam tikrą periodą. Jis žinojo, kad tokia nepriklausomybė žmonijai bus pragaištinga. Taip ir įvyko: amžiams bėgant žmonių valdymas užtraukdavo nelaimę po nelaimės. Vien per pastarąjį šimtmetį karuose žuvo apie šimtą milijonų žmonių, tarp jų ir milijonai nekaltų vyrų, moterų ir vaikų. Taigi gausybė įrodymų byloja, kad „žmogus negali nei pasirinkti gyvenimo kelio, nei savo žingsnius gyvenime pakreipti“ (Jer 10:23). Tai pripažindami, savo Valdovu mes renkamės Jehovą. (Perskaityk Patarlių 3:5, 6.)

6. Kokių kančių patiria moterys daugelyje šalių?

⁶ Šėtono valdomame pasaulyje kenčia tiek vyrai, tiek moterys (Mok 8:9; 1 Jn 5:19). Vis dėlto žiaurių nusikaltimų aukomis moterys tampa dažniausiai. Pasaulyje kas trečia moteris patiria savo vyro ar draugo fizinį ir seksualinį smurtą. Kai kuriose šalyse labiau vertinami berniukai, nes manoma, kad užaugę jie pratęs giminę ir geriau pasirūpins savo pagyvenusiais tėvais bei seneliais. Tokioje visuomenėje mergaitės nėra laukiamas kūdikis, todėl jų gyvybė abortais nutraukiama dažniau nei berniukų.

7. Kokią pradžią Dievas davė tiek vyrams, tiek moterims?

⁷ Moterų diskriminacija Dievas bjaurisi. Jehova nėra šališkas ir į moteris žiūri su pagarba. Juk Ievą jis sukūrė ne Adomo verge — ji buvo tobula moteris, apdovanota daugeliu gražių savybių,  ir tiko savo vyrui į padėjėjas. Ne veltui šeštos kūrimo dienos pabaigoje „Dievas apžvelgė visa, ką buvo padaręs, ir iš tikrųjų matė, kad buvo labai gera“ (Pr 1:31). Išties, visa, ką Jehova sukūrė, „buvo labai gera“. Taigi ir vyrai, ir moterys turėjo puikią pradžią.

8. a) Kaip žmonės elgėsi per visą istoriją? b) Kam Dievas rodydavo savo palankumą?

⁸ Po maišto Edene žmonės ėmė elgtis vis blogiau ir blogiau. Per praėjusį šimtmetį visuomenės moralė smuko kaip niekad. Biblijoje išpranašauta, kokie bus žmonės „paskutinėmis dienomis“. Dabar išties užėjo „sunkūs laikai“, nes piktadarystės keroja labai plačiai (2 Tim 3:1-5). Tačiau per visą istoriją buvo žmonių, kurie pakluso Dievui, juo pasitikėjo ir laikėsi jo įsakymų. Jehova savo ruožtu šiuos vyrus ir moteris laimino. (Perskaityk Psalmyno 71:5.)

9. Kiek žmonių išliko per tvaną ir kodėl?

⁹ Kai Jehova užliejo senovės pasaulį tvano vandenimis ir taip nubaudė visus nedorėlius, išsisaugojo tik keletas. Jei tada tebegyveno Nojaus broliai ir seserys, jie irgi pražuvo (Pr 5:30). O tarp išlikusiųjų tiek vyrų, tiek moterų buvo po lygiai: Nojus su trimis savo sūnumis ir visų jų žmonos. Jie buvo išgelbėti, nes bijojo Dievo ir vykdė jo valią. Taigi milijardai šiandien gyvenančių žmonių yra to aštuoneto, pelniusio Jehovos malonę, palikuonys (Pr 7:7; 1 Pt 3:20).

10. Kodėl dievobaimingos ištikimų patriarchų žmonos pelnė Jehovos palankumą?

¹⁰ Po daugelio amžių Jehovos palankumą pelnė ir dievobaimingos ištikimų patriarchų žmonos. Jos niekada nesiskundė savo dalia (Jud 16). Viena iš jų buvo Abraomo žmona Sara. Nors šiai moteriai reikėjo palikti klestintį Ūrą ir gyventi klajoklišką gyvenimą svetimoje šalyje, ji nepriekaištavo savo vyrui, „klaũsė Abraomo ir vadino jį viešpačiu“ (1 Pt 3:6). Taip pat prisiminkime Rebeką — ji irgi buvo puiki žmona, tikra Jehovos dovana Izaokui. Tad nieko nuostabaus, kad „Izaokas mylėjo ją ir rado paguodos po savo motinos mirties“ (Pr 24:67). Kaip malonu šiandien matyti mūsų tarpe tokių dievobaimingų moterų kaip Sara ir Rebeka!

11. Kaip dvi hebrajų pribuvėjos parodė drąsą?

¹¹ Izraelitams vergaujant Egipte, jų skaičius smarkiai išaugo. Todėl faraonas įsakė nužudyti kiekvieną gimusį hebrajų berniuką. Laimei, tenai buvo dvi drąsios moterys, Šifra ir Pūva, hebrajų pribuvėjos, matyt, turėjusios didžiausią patirtį šioje srityje. Jos bijojo Dievo labiau nei ano valdovo ir gimusius berniukus palikdavo gyvus. Todėl Jehova palaimino jas gausiomis šeimomis (Iš 1:15-21).

12. Ką galima pasakyti apie Deborą ir Jaelę?

¹² Izraelyje teisėjų laikais viena iš Dievo remiamų moterų buvo pranašė Debora. Ji padrąsino teisėją Baraką ir paskatino izraelitus atsikratyti engėjų jungo. Pranašė nusakė, jog garbė už pergalę prieš kanaaniečius atiteks ne Barakui — priešų kariuomenės vadą Siserą Dievas atiduos „į moters rankas“. Jos žodžiai išsipildė: Siserą nužudė Jaelė, neizraelitė moteris (Ts 4:4-9, 17-22).

13. Kas Biblijoje pasakojama apie Abigailę?

¹³ Verta paminėti ir Abigailę, gyvenusią  vienuoliktame amžiuje p. m. e. Ši moteris buvo protinga ir gera, o jos vyras Nabalas — nedoras, niekam tikęs storžievis (1 Sam 25:2, 3, 25). Dovydas su savo vyrais kurį laiką saugojo Nabalo nuosavybę, bet kai šie paprašė už gerą darbą kuo nors paremti, „jis juos labai įžeidė“ ir nieko nedavė. Dovydas smarkiai supyko ir jau norėjo atmokėti Nabalui ir jo žmonėms. Tačiau apie sutuoktinio poelgį išgirdusi Abigailė paėmė maisto bei vyno ir nugabeno Dovydui ir jo būriui. Taip ji išgelbėjo savo namus nuo žūties (1 Sam 25:8-18). Dovydas Abigailei pasakė: „Tebūna palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, atsiuntęs tave šiandien manęs pasitikti!“ (1 Sam 25:32) Po Nabalo mirties Dovydas ją vedė (1 Sam 25:37-42).

14. Kokio darbo ėmėsi Šalumo dukterys ir kur šiandien triūsia daug mūsų sesių?

¹⁴ Babiloniečiai 607 m. p. m. e. sugriovė Jeruzalę ir jos šventyklą, išžudė daugybę vyrų, moterų ir vaikų. Paskui, 455 m. p. m. e., Nehemijui vadovaujant miesto siena buvo atstatyta. Sykiu su kitais statytojais triūsė ir Šalumo, pusės Jeruzalės apylinkės valdytojo, dukterys (Neh 3:12). Jos noriai ėmėsi vyriško darbo. Šiandien irgi labai vertiname tikėjimo sesių, su džiaugsmu triūsiančių mūsų organizacijos vykdomose statybose, pastangas.

15. Kokia garbė teko Marijai?

¹⁵ Jėzaus laikais Jehova irgi skyrė svarbių užduočių savo garbintojoms. Viena iš jų buvo mergelė, vardu Marija. Ji turėjo sužadėtinį Juozapą. Tuo laiku Marija stebuklingai, šventosios dvasios veikimu, tapo nėščia. Kodėl Dievas išrinko būti ją savo sūnaus motina? Be abejo, todėl, kad Marija buvo atsidavusi Jehovai ir galėjo tinkamai auklėti tobulą jo sūnų, kol šis užaugs. Kokia garbė jai buvo tapti paties žymiausio žmogaus motina! (Mt 1:18-25)

16. Prašom pateikti pavyzdį, atskleidžiantį Jėzaus požiūrį į moteris.

¹⁶ Jėzus su moterimis elgėsi labai kilniai. Pavyzdžiui, kai viena izraelitė, dvylika metų serganti kraujoplūdžiu, prasispraudė pro minią prie Jėzaus ir jam iš už nugaros palietė drabužį, šis tos vargšės nebarė. Jėzus tik maloniai tarė: „Dukterie, tavo tikėjimas tave išgydė. Eik rami ir būk pasveikusi nuo savo sunkios ligos“ (Mk 5:25-34).

17. Koks stebuklas įvyko per 33 m. e. m. Sekmines?

¹⁷ Moterų buvo ir tarp Jėzaus sekėjų. Kai kurios jam ir apaštalams patarnaudavo (Lk 8:1-3). Per 33 m. e. m. Sekmines įvyko kai kas nepaprasta: maždaug ant 120 mokinių — vyrų ir moterų Dievas išliejo savo šventąją dvasią. (Perskaityk Apaštalų darbų 2:1-4.) Apie tą įvykį buvo išpranašauta: „Išliesiu savo Dvasią ant visos žmonijos; jūsų sūnūs ir dukterys pranašaus. [...] Net ant vergų — vyrų ir moterų — tomis dienomis išliesiu savo Dvasią“ (Jl 3:1, 2 [2:28, 29, Brb]). Šis stebuklas aiškiai bylojo, kad Jehova nuo šiol remia nebe atskalūnišką Izraelį, o „Dievo Izraelį“, kurį sudaro tiek vyrai, tiek moterys (Gal 3:28; 6:15, 16). Išties, pirmajame amžiuje gerąją žinią skelbė daug moterų, tarp jų ir visos keturios evangelizuotojo Pilypo dukterys (Apd 21:8, 9).

18, 19. a) Kokį darbą atlikti Dievas suteikia galimybę tiek vyrams, tiek moterims? b) Ką psalmininkas išpranašavo apie moteris?

¹⁸ Devyniolikto amžiaus pabaigoje viena grupelė vyrų ir moterų ėmė uoliai tyrinėti Bibliją. Šie krikščionys pradėjo garsinti gerąją naujieną. Mes tęsiame jų pradėtą darbą ir taip prisidedame prie pranašiškų Jėzaus žodžių išsipildymo: „Bus paskelbta ši geroji naujiena apie karalystę visoje gyvenamoje žemėje paliudyti visoms tautoms; ir tada ateis galas“ (Mt 24:14).

¹⁹ Anas mažas Biblijos tyrinėtojų būrelis išaugo į didžiulę Jehovos liudytojų minią, kurioje šiandien yra apie 8 milijonus narių. Be jų, 11 milijonų suvirš žmonių, įsiklausę į mūsų skelbiamą žinią, 2013 metais apsilankė Jėzaus mirties minėjime. Didžiąją dalį tiek liudytojų, tiek susidomėjusiųjų sudaro moterys. Tarp daugiau nei milijono krikščionių, atsidėjusių visalaikei tarnybai, dauguma taip pat yra mūsų sesės. Tikrai, Jehovos dėka ištikimoms jo garbintojoms išsipildo psalmininko žodžiai: „Viešpats ištaria žodį, ir didis būrys moterų neša gerą žinią“ (Ps 68:12 [68:11, Brb]).

20. Apie ką galime studijuoti asmeniškai ir su šeima?

²⁰ Straipsnyje neįmanoma apsakyti visų Biblijoje paminėtų dievobaimingų moterų darbus. Bet apie jas galime skaityti Šventajame Rašte ir mūsų leidiniuose. Pavyzdžiui, kodėl neapmąsčius ištikimosios Rūtos istorijos? (Rūt 1:16, 17) Savo tikėjimą sustiprinsime taip pat skaitydami Biblijos knygą, pavadintą karalienės Esteros vardu. Tokias temas verta įtraukti į asmeninių bei šeimos studijų programą.

21. Kaip dievobaimingos moterys sunkiais laikais parodė savo atsidavimą Jehovai?

²¹ Jehova, be jokios abejonės, laimina mūsų sesių triūsą evangelizacijos veikloje ir palaiko jas per išbandymus. Štai nacių ir komunistų režimo laikais Dievas padėjo krikščionėms likti jam ištikimoms. Daugelis jų dėl savo klusnumo Jehovai kentėjo, kai kurios net prarado gyvybę (Apd 5:29). Kaip dievobaimingos moterys anuomet, taip mūsų sesės šiandien sykiu su kitais savo bendratikiais paklūsta Jehovos viešpatystei. Ir galima sakyti, kad Dievas jas, nelyginant senovės izraelitus, laiko už dešinės ir drąsina žodžiais: „Nebijok. [...] Padėsiu tau“ (Iz 41:10-13).

22. Ko laukiame ateityje?

²² Ateityje dievobaimingi vyrai ir moterys pavers žemę rojumi ir padės milijonams prikeltųjų įgyti žinių apie Jehovą ir jo didingus tikslus. Laukdami to meto, visi — vyrai ir moterys — branginkime garbę tarnauti Dievui sutartinai (Sof 3:9).