FERNANDAS * labai jaudinosi. Du vyresnieji pakvietė jį pasikalbėti. Pastaruoju metu, kaskart apsilankius rajono prižiūrėtojui, vyresnieji Fernandui vis pasakydavo, ką šis turi daryti, kad bendruomenėje galėtų eiti vyresniojo pareigas. Bėgant laikui jis ėmė abejoti, ar išvis kada nors juo taps. Bendruomenę neseniai vėl aplankė rajono prižiūrėtojas. Ką vyresnieji pasakys šįkart?

Vienas iš brolių priminė jam žodžius iš 1 Timotiejui 3:1 ir pranešė: bendruomenės vyresnieji sužinojo, kad Fernandas paskirtas vyresniuoju. „Ką?“ — apstulbęs pratarė Fernandas. Broliui pakartojus naujieną, Fernando veide sužibo šypsena. Kai žinia buvo paskelbta bendruomenei, visi labai džiaugėsi.

Ar norėti atsakingų pareigų bendruomenėje yra blogai? Tikrai ne. 1 Timotiejui 3:1 sakoma: „Kas siekia prižiūrėtojo pareigų, trokšta kilnaus darbo.“ Daugelis mūsų brolių įsiklauso į šiuos žodžius, stengiasi daryti dvasinę pažangą ir yra paskiriami bendruomenės vyresniaisiais ir patarnautojais. Tokių brolių mūsų organizacijoje šimtai tūkstančių. Tačiau bendruomenės sparčiai auga, tad reikia, kad kilnaus prižiūrėtojo darbo imtųsi dar daugiau brolių. Su kokia nuostata derėtų jo siekti? Ir kaip tada, jei norimų pareigų brolis vis negauna?

Žodžiu „siekti“ 1 Timotiejui 3:1 išverstas graikiškas veiksmažodis, reiškiantis „labai trokšti“ arba „tiestis“. Galbūt įsivaizduojame žmogų, kuris stiebiasi, kiek gali, tiesia ranką, kad nusiskintų prinokusį vaisių. Bet siekti prižiūrėtojo pareigų nereiškia godžiai jų stvertis. Juk tie, kas nori tarnauti vyresniaisiais, siekia „kilnaus darbo“, o ne skambaus titulo.

 Nemažai reikalavimų norintiems tarnauti bendruomenės prižiūrėtojais pateikta 1 Timotiejui 3:2-7 ir Titui 1:5-9. Ilgametis vyresnysis Reimondas apie tuos reikalavimus sako: „Mano manymu, svarbiausia tai, kokie iš tiesų esame. Iškalba ir gebėjimas mokyti, žinoma, praverčia, bet tikrai neatstoja svarbesnių dalykų. Brolis turi būti nepeiktinas, nuosaikus, sveikos nuovokos, tvarkingas, svetingas ir supratingas.“

Brolis, siekiantis prižiūrėtojo pareigų, vengia bet kokio nesąžiningumo ir netyrumo, taip pasirodydamas esąs nepeiktinas. Jis yra nuosaikus, sveikos nuovokos, tvarkingas ir supratingas, taigi broliai ir sesės neabejoja, kad jam pavyks gerai prižiūrėti bendruomenę, pasitiki juo ir prireikus kreipiasi į jį pagalbos. Būdamas svetingas, brolis puikiai geba padrąsinti jaunuolius ir naujus bendruomenės narius. Kadangi myli tai, kas gera, jis guodžia negaluojančius ir senyvus bendratikius, jiems pagelbėja. Tokią gražią asmenybę jis ugdosi pirmiausia todėl, kad pasitarnautų kitiems, o ne todėl, kad būtų kuo greičiau paskirtas į atsakingas pareigas. *

Vyresniųjų taryba, aišku, mielai broliui patars, ką šis turi daryti, kad atitiktų Biblijoje išdėstytus reikalavimus, paragins jį toliau stengtis. Tačiau visa kita yra jau nebe vyresniųjų, o paties brolio rankose. Patyręs vyresnysis Henris sako: „Jei sieki prižiūrėtojo pareigų, stenkis parodyti, kad esi joms pasirengęs.“ Jis cituoja Mokytojo 9:10: „Visa, ką tik tavo ranka imasi daryti, daryk visomis jėgomis“, tada tęsia: „Visa, ką vyresnieji tau paveda, daryk iš visos širdies. Kiekvienos užduoties imkis su džiaugsmu, net jei būtum paprašytas šluoti grindis. Per laiką tavo darbas ir pastangos tikrai bus įvertintos.“ Jei nori tarnauti vyresniuoju, dievatarnystę eik stropiai, būk patikimas. Nuolat tebūna akivaizdus tavo nuolankumas, saugokis būti išdidus ir ambicingas (Mt 23:8-12).

Kai kurie broliai, tikėdamiesi prižiūrėtojo pareigas gauti greičiau, duoda vyresniesiems visokių užuominų, bando paveikti jų nuomonę. Kiti, išgirdę kokį vyresniųjų patarimą, akivaizdžiai rodo nepasitenkinimą. Tokie turėtų pamąstyti: „Ko iš tiesų siekiu? Nuolankiai rūpintis Jehovos avimis? O gal ieškau savo naudos?“

Broliams, siekiantiems vyresniojo pareigų, dera nepamiršti ir dar vieno reikalavimo: jie turi būti bendruomenei pavyzdys (1 Pt 5:1-3). Jiems būtina saugotis suktų minčių ir darbų. Ar būtų paskirti į atsakingas pareigas ar ne, broliai turi būti kantrūs ir ištvermingi. Svarbu atminti, kad vyresniojo pareigos stebuklingai neapsaugo nuo visokių netobulumo apraiškų, tad visuomet reikės save kontroliuoti ir budėti (Sk 12:3; Ps 106:32, 33). Brolis gali nesijausti „esąs dėl ko nors kaltas“, bet kiti galbūt turi šį tą prieš jį (1 Kor 4:4). Todėl jei vyresnieji duoda tau nuoširdų, Biblija pagrįstą patarimą, nesusierzink ir įsiklausyk. Tada stenkis jų žodžius pritaikyti.

Neretam broliui, norinčiam tarnauti vyresniuoju, atrodo, kad laukti tenka gana ilgai. Galbūt ir tu prižiūrėtojo pareigų sieki jau nemažai metų. Jei taip, ar neimi pernelyg nekantrauti? Atmink šiuos Biblijos žodžius: „Atidėta viltis susargdina širdį, o įgyvendintas troškimas yra gyvybės medis“ (Pat 13:12).

Kai trokštamas siekis atrodo neįgyvendinamas, žmogus gali jaustis prislėgtas. Panašiai buvo Abraomui. Jehova pažadėjo padaryti iš jo didelę tautą. Tačiau bėgo metai ir jiedu su Sara nesusilaukė nė vieno sūnaus (Pr 12:1-3, 7). Senyvame amžiuje Abraomas guodėsi Jehovai: „Viešpatie Dieve, kas man iš tavo dovanų, nes aš lieku bevaikis [...]. Palikuonio man nedavei.“ Jehova vyrą patikino, kad savo pažadą ištesės. Bet sūnus Abraomui gimė praėjus dar bent keturiolikai metų (Pr 15:2-4; 16:16; 21:5).

Ar laukdamas Jehovos pažado išsipildymo Abraomas prarado džiaugsmą? Ne. Dievu jis nesuabejojo ir žvelgė į tai, kas gera ateityje turėjo įvykti. Apaštalas Paulius rašė: „Kantriai laukęs, Abraomas gavo pažadą“ (Hbr 6:15). Galiausiai Visagalis palaimino savo tarną daug labiau, nei šis tikėjosi. Ko iš Abraomo gali pasimokyti tu?

Jei nori būti vyresniuoju, bet šių pareigų ilgokai negauni, neprarask pasitikėjimo Jehova. Toliau su džiaugsmu jam tarnauk. Vorenas, daugeliui brolių padėjęs dvasiškai augti, aiškina: „Iš to, kaip brolis elgiasi ir atlieka pavestas užduotis, per laiką pamažu pasimato, ką jis sugeba, koks jo požiūris, ar jam jau galima paskirti tas ar kitas pareigas. Kai kurie mano, kad Jehovos tarnyboje galės nuveikti ką nors gera tik tada, jei gaus trokštamas pareigas ar užduotį. Tačiau  toks mąstymas klaidingas ir ilgainiui gali apakinti protą. Kad ir kur būtum, kad ir kokių užduočių turėtum, tarnauk Jehovai su atsidavimu. Tai, ką darai, tada iš tiesų turės prasmę.“

Vienas brolis laukė daugiau nei dešimtmetį, kol buvo paskirtas vyresniuoju. Turėdamas omenyje regėjimą, užrašytą Ezechielio knygos 1-ame skyriuje, jis pasakoja, ką per tuos metus suprato: „Jehovos vežimas, jo organizacija, juda tokiu greičiu, kokiu nori Jehova. Svarbu, kad viskas vyktų ne pagal mūsų tvarkaraštį, o pagal jo. Dėl vyresniojo pareigų, svarbiausia yra ne mano norai. Aš galiu norėti viena, bet Jehova galbūt mato, kad man reikia visai ko kita.“

Jei turi kilnų tikslą vieną dieną tapti bendruomenės prižiūrėtoju, jau dabar stenkis dėl brolių ir sesių gerovės. Gali atrodyti, kad laikas slenka lėtai, bet neprarask kantrybės, vidinės ramybės. Anksčiau minėtas Reimondas sako: „Žmogus, kuris mano, kad laimingas bus tik įgyvendinęs vieną ar kitą savo troškimą, laimės taip ir nepajus. Jis praras ramybę ir Dievo tarnyba gali nebeteikti tiek daug džiaugsmo.“ Stenkis ugdytis Dievo dvasios vaisių sudarančias dorybes, ypač kantrybę. Puoselėk savo dvasingumą tyrinėdamas Šventąjį Raštą. Uoliai darbuokis evangelizacijos tarnyboje, susidomėjusiems vesk Biblijos studijas. Renk šeimos dvasinio ugdymo vakarą, skatink namiškius užsiimti įvairia teokratine veikla. Džiaukis kiekviena proga būti su broliais ir sesėmis. Kelionė link trokštamo tikslo tada bus smagi ir maloni.

Jehovai gera, kai broliai puoselėja savo krikščionišką asmenybę ir tarnauja bendratikiams. Jis ir jo organizacija tikrai nenori, kad tie, kas siekia atsakingų pareigų bendruomenėje, nusiviltų, būtų nelaimingi. Dievas palaiko ir laimina visus, kas darbuojasi iš tyrų paskatų. O Jehovos palaiminimas, kaip žinome, „sielvarto neatneša“ (Pat 10:22, Brb).

Net jei atsakingų pareigų sieki jau kurį laiką, tikėtina, yra sričių, kuriose gali daryti puikią dvasinę pažangą. Ugdykis būtinas savybes, tarnauk bendruomenei, bet neapleisk ir savo šeimos. Būk tikras, kad Jehova tavo nuoširdžių pastangų tikrai nepamirš. Kad ir koks darbas tau būtų pavestas, tegu tarnyba Dievui visada teiks džiaugsmą.