1. Kodėl Dievo tarnai nesistebi, kai užeina suspaudimai?

AR NUSTEBTUM išgirdęs, kad prieš gaudamas amžino gyvenimo dovaną turėsi ištverti daugelį suspaudimų? Turbūt nenustebtum. Ar Jehovai tarnautume dar visai neilgai, ar jau daug metų, žinome, kad pasaulis yra Šėtono valdžioje, todėl vargų neišvengsime nė vienas (Apr 12:12).

2. a) Ką dar, be visiems įprastų sunkumų, patiria krikščionys? (Žiūrėk nuotrauką puslapio viršuje.) b) Kas sukelia krikščionių persekiojimą ir iš kur tai žinome?

² Be sunkumų, įprastų visiems netobuliems žmonėms, krikščionys dar patiria ir kitokių išbandymų (1 Kor 10:13). Kokių? Ištikimai laikydamiesi Dievo įsakų jie neretai susiduria su aršiu pasipriešinimu. Savo sekėjams Jėzus kalbėjo: „Vergas ne didesnis už savo šeimininką. Jeigu jie persekiojo mane, persekios ir jus“ (Jn 15:20). O kas tokį persekiojimą kursto? Šėtonas, kuris Biblijoje apibūdinamas kaip „riaumojantis liūtas“, ieškantis progų praryti Dievo tarnus (1 Pt 5:8). Šėtonas darys visa, kas tik įmanoma, kad palaužtų krikščionių ištikimybę  Jehovai. Pažiūrėkime, ką teko patirti apaštalui Pauliui.

3—5. a) Kas Pauliui nutiko Listroje? b) Kodėl Pauliaus žodžiai apie būsimus suspaudimus sustiprino bendratikius?

³ Apaštalas Paulius dėl tikėjimo buvo persekiojamas ne kartą (2 Kor 11:23-27). Štai kas sykį nutiko Listroje. Kai Paulius išgydė nuo gimimo luošą vyrą, žmonės jį su Barnabu palaikė dievais. Jiedviem teko maldauti euforijos pagautą minią, kad jų negarbintų. Bet netrukus prisistatė žydų religininkai ir melu bei šmeižtais apnuodijo tenykščių protą. Viskas apsivertė aukštyn kojomis. Žmonės, įsiūčio pagauti, apmėtė Paulių akmenimis ir manydami, kad jau miręs, paliko už miesto (Apd 14:8-19).

⁴ Apsilankę Derbėje, Paulius su Barnabu „leidosi atgal į Listrą, Ikonijų ir Antiochiją, stiprindami mokinių sielas, ragindami juos pasilikti tikėjime ir sakydami: ‘Į Dievo karalystę turime įeiti per daugelį suspaudimų’“ (Apd 14:21, 22). Iš pirmo žvilgsnio šie žodžiai gali pasirodyti keistoki. Mintis, kad teks ištverti „daugelį suspaudimų“, juk ne džiugina, o veikiau kelia nerimą. Kaip tad suprasti, kad Paulius su Barnabu mokinius stiprino?

⁵ Į Pauliaus žodžius įsiskaitykime atidžiau. Jis nesakė, kad tiesiog turime kentėti daugelį suspaudimų. Ne, jis sakė: „Į Dievo karalystę turime įeiti per daugelį suspaudimų.“ Paulius skatino bendratikius mąstyti apie tai, koks nuostabus atlygis jų laukia už ištikimą tarnystę. Tasai atlygis — ne iliuzija. Jėzus juk sakė: „Kas ištvers iki galo, tas bus išgelbėtas“ (Mt 10:22).

6. Koks atlygis laukia tų, kurie ištvers iki galo?

⁶ Už ištvermę mums yra pažadėtas atlygis. Pateptieji krikščionys bus apdovanoti nemirtingumu ir su Jėzumi karaliaus danguje. O tie, kurie Biblijoje vadinami „kitomis avimis“, galės amžinai gyventi žemėje, kur klestės teisumas (Jn 10:16; 2 Pt 3:13). Bet kol kas, kaip sakė Paulius, dar teks patirti nemažai suspaudimų. Neretai jie būna dvejopi. Kokie?

7. Kokia yra viena taktika, naudojama prieš mus?

⁷ Jėzus iš anksto įspėjo: „Jus įdavinės teismams, būsite mušami sinagogose ir statomi prieš valdytojus ir karalius dėl manęs, kad jiems liudytumėte“ (Mk 13:9). Vadinasi, kai kada krikščionys bus puolami atvirai, galbūt kurstant religiniams ar politiniams vadovams (Apd 5:27, 28). Bet vėl prisiminkime Pauliaus požiūrį. Ar jį gąsdino mintis apie tokį persekiojimą? Anaiptol. (Perskaityk Apaštalų darbų 20:22, 23.)

8, 9. a) Kaip Paulius parodė esąs pasiryžęs visa ištverti? b) Kaip mūsų laikais Jehovos liudytojai rodo tokį pat ryžtą?

⁸ Apaštalas Paulius, drąsiai atlaikęs tiesioginius Šėtono antpuolius, pasakė: „Aš savo sielos nė kiek nebranginu, — kad tik baigčiau savo bėgimą ir tarnystę, kurią gavau iš Viešpaties Jėzaus: gerai paliudyti Dievo malonės gerąją naujieną“ (Apd 20:24). Akivaizdu, jog Paulius nedrebėjo iš baimės dėl būsimų persekiojimų. Atvirkščiai, jis degė ryžtu visa ištverti.  Kad ir koks suspaudimas užgriūtų, labiausiai jam rūpėjo „gerai paliudyti“.

⁹ Šiandien irgi dauguma mūsų brolių ir sesių rodo tokį ryžtą. Antai vienoje šalyje grupė Jehovos liudytojų dėl krikščioniško neutralumo kalinami jau beveik dvidešimt metų. Jie laikomi be teismo, nes šalyje nėra įstatymų, ginančių teises tų, kurie dėl savo įsitikinimų laikosi neutralios pozicijos. Lankyti jų kalėjime neleidžiama net šeimos nariams. Kai kurie iš jų buvo mušami, visaip kankinami.

10. Kodėl reikia nepasiduoti baimei, kai suspaudimai užklumpa netikėtai?

¹⁰ Kai kuriuos mūsų bendratikius suspaudimai užklumpa netikėtai. Jei ir tau taip nutiktų, nepasiduok baimei. Prisimink jaunąjį Juozapą. Jis buvo parduotas į vergiją, bet Jehova „išvadavo jį iš visų jo suspaudimų“ (Apd 7:9, 10). Dievas ir tau gali padėti. Niekada nepamiršk, kad „Jehova žino, kaip išgelbėti dievotus žmones iš mėginimo“ (2 Pt 2:9). Mes galime tvirtai kliautis Dievu ir taip ištverti įvairius mėginimus. Jehova galiausiai išlaisvins mus iš šios ydingos santvarkos gniaužtų ir savo Karalystėje leis gyventi amžinai (1 Pt 5:8, 9).

11. Kuo Šėtono puolimas slapta skiriasi nuo atviro puolimo?

¹¹ Mums taip pat tenka ištverti antpuolius iš pasalų. Kuo jie skiriasi nuo atviro puolimo? Pastarąjį galima prilyginti uraganui, kuris smogia netikėtai ir akimirksniu sugriauna tavo namą. Pasalūniškas antpuolis yra tarsi kinivarpos — jos atropoja lėtai ir palengva graužia medinį namą, kol šis suyra. Tu galbūt nė nejauti pavojaus, o kai susigaudai, kas vyksta, jau būna per vėlu.

12. a) Kaip Šėtonas neretai puola slapčiomis ir kodėl toks puolimas veiksmingas? b) Kaip nusiminimas paveikė apaštalą Paulių?

¹² Šėtonas nori suardyti mūsų draugystę su Jehova tiek persekiodamas atvirai, tiek puldamas slapčiomis. Viena, kaip piktasis taiko pastarąjį metodą, — stumia krikščionį į nusiminimą ir taip palengva griauna jo tikėjimą. Štai ir apaštalas Paulius kartais jausdavosi prislėgtas. (Perskaityk Romiečiams 7:21-24.) Kodėl jis — dvasingas brolis, tikriausiai tuometės vadovaujančiosios tarybos narys — apie save pasakė „vargšas aš žmogus“? Paulių slėgė paveldėtas netobulumas. Jis troško daryti gera, bet jautė, kaip nelengva įveikti priešišką jėgą, glūdinčią kūno nariuose. Tad jei tave kai kada užvaldo niūrūs jausmai, argi nepaguodžia mintis, jog su jais grumtis turėjo ir apaštalas Paulius?

13, 14. a) Dėl kokių priežasčių kai kuriuos Dievo tarnus vargina slogūs jausmai? b) Kas geidžia sužlugdyti mūsų tikėjimą ir kodėl?

¹³ Daugelį brolių ir sesių kartais prislegia liūdnos, nerimastingos mintys, gal net apima menkavertiškumo jausmas. Štai viena uoli pionierė prisipažįsta: „Nuolat prisimenu vieną savo klaidą ir vis labiau dėl jos graužiuosi. Kai pagalvoju, kiek bloga esu padariusi, atrodo, jog niekas, netgi Jehova, negali manęs mylėti.“

¹⁴ Kodėl tokius atsidavusius Jehovos tarnus kaip minėta sesė apima graužatis? Priežastys gali būti įvairios. Kai kas apie save ir savo gyvenimą yra linkę mąstyti neigiamai (Pat 15:15). Kitiems slogius jausmus gali sukelti  sveikatos sutrikimai. Kad ir kokios būtų priežastys, neužmirškime, kas nori pasinaudoti tokiais momentais. Kam patinka gniuždyti krikščionio dvasią? Žinoma, Šėtonui. Jis pasmerktas pražūčiai, neturi jokios vilties (Apr 20:10). Todėl nori, kad viltį prarastum ir tu. Puldamas atvirai ar slapta, jis trokšta vieno: užtraukti nerimą, susilpninti mūsų uolumą, priversti nebetarnauti Dievui. Tikrai, kiekvienas krikščionis grumiasi dvasinėje kovoje ir gina savo ištikimybę Jehovai.

15. Kaip galime parodyti, jog esame pasiryžę nepasiduoti dvasinėje kovoje?

¹⁵ Būk pasiryžęs tvirtai kovoti toliau. Atmink, koks atlygis tau skirtas. Korinto krikščionims Paulius rašė: „Todėl mes ir nepasiduodame. Net jeigu mūsų išorinis žmogus nyksta, vidinis diena iš dienos atnaujinamas. Juk laikinas lengvas prispaudimas ruošia mums nepranokstamą amžinos šlovės didybę“ (2 Kor 4:16, 17).

16. Kodėl svarbu ruoštis suspaudimams dabar?

¹⁶ Matome, koks didelis yra Šėtono klastų arsenalas (Ef 6:11). Tad kiekvienam iš mūsų dera laikytis patarimo, užrašyto 1 Petro 5:9: „Priešinkitės jam, likdami tvirti tikėjimu.“ O kad pajėgtume priešintis, turime paruošti protą ir širdį ir jau dabar mokytis daryti tai, kas teisinga. Pavyzdžiui, kareiviai paprastai daug muštruojami, net jei mūšio dar nė nelaukiama. Taip yra ir dvasinių Jehovos karių rikiuotėje. Juk nežinome, kokios grumtynės bus ateityje. Todėl šiuo metu, kai palyginti ramu, svarbu skirti laiko  pratyboms. Krikščionis Korinte Paulius ragino: „Save tikrinkite, ar esate tikėjime. Save tyrinėkite“ (2 Kor 13:5).

17—19. a) Kaip galime save tikrinti? b) Kaip jauni krikščionys gali pasiruošti ginti savo įsitikinimus mokykloje?

¹⁷ Taigi sekdami Pauliaus patarimu, turime rimtai save tyrinėti. Viena, kaip galime save tikrinti, tai apmąstyti keletą dalykų. Ar aš nuolat meldžiuosi? Kai kiti mane spaudžia elgtis netinkamai, ko aš klausau — Dievo ar žmonių? Ar lankau visas sueigas? Ar drąsiai kalbu apie savo įsitikinimus? Ar į brolių ir sesių trūkumus žiūriu lygiai taip atlaidžiai, kaip noriu, kad jie žiūrėtų į mano klaidas? Ar paklūstu savo bendruomenės vyresniesiems ir broliams, atsakingiems už mūsų pasaulinę veiklą?

¹⁸ Atkreipk dėmesį, kad du iš minėtų klausimų verčia pamąstyti, ar drąsiai giname savo įsitikinimus ir ar tvirtai atlaikome aplinkinių spaudimą. Tokius iššūkius jauniems krikščionims tenka atremti mokykloje. Daugelis jų įveikė drovumą, išmoko drąsiai, nesigėdydami kalbėti apie savo įsitikinimus. Naudingų patarimų jie semiasi iš mūsų leidinių. Štai Atsibuskite! 2009-ųjų liepos numeryje siūloma į bendramokslio klausimą „kodėl netiki evoliucija?“ atsakyti labai paprastai: „O kodėl turėčiau? Net mokslininkų nuomonės šiuo klausimu nesutampa, o juk jie laikomi žinovais!“ Tėvai, būtinai aptarkite su vaikais, kokiose situacijose jie gali patirti bendraamžių spaudimą, ir surepetuokite, kaip tokiais atvejais elgtis. Šitaip padėsite jiems gerai pasiruošti būsimiems išbandymams.

¹⁹ Aišku, ne visada lengva ginti tiesą ir daryti visa kita, ko prašo Jehova. Po ilgos darbo dienos kartais reikia prisiversti eiti į sueigą. Arba pabudę rytą galbūt turime įsakyti sau keltis ir ruoštis į tarnybą, o ne lepintis lovoje. Tačiau turėk omenyje štai ką: jei įprasi laikytis tinkamo dvasinės veiklos tvarkaraščio dabar, lengviau atlaikysi kur kas didesnius išmėginimus ateityje.

20, 21. a) Kaip apmąstymas, ką žmonijai davė išpirka, padeda nepasiduoti slogiems jausmams? b) Kam turime būti pasiryžę užėjus suspaudimams?

²⁰ O kaip atremti slaptus Šėtono puolimus? Kaip, pavyzdžiui, neleisti slogiems jausmams mūsų užvaldyti? Vienas paveikus būdas — apmąstyti, ką žmonijai davė Jėzaus išpirka. Tokiomis mintimis save stiprino apaštalas Paulius. Jis kartais jausdavosi esąs apgailėtinas, bet žinojo, jog Kristus mirė ne už tobulus žmones, o už tokius nusidėjėlius kaip ir pats apaštalas. Jis rašė: „Gyvenu tikėjimu į Dievo Sūnų, pamilusį mane ir atidavusį save už mane“ (Gal 2:20). Paulius pripažino, kokia neįkainojama yra išpirka, ir tikėjo, jog ji sumokėta ir už jį.

²¹ Tu irgi jausiesi visai kitaip, jei pripažinsi, kad išpirka yra Jehovos dovana asmeniškai tau. Žinia, liūdnos mintys neišsisklaidys tuojau pat. Kai kuriuos jos gali kamuoti iki pat tol, kol bus įkurtas naujasis pasaulis. Tačiau atmink: gyvenimo dovana laukia tų, kurie grumiasi iki galo. Sulig kiekviena diena artėja metas, kai žemėje įsiviešpataus didinga Dievo Karalystė. Tuomet klestės taika ir visi žmonės taps tobuli. Būk pasiryžęs įeiti į tą Karalystę, net jei tektų patirti daugelį suspaudimų.