1, 2. Kaip Jėzus savo prikėlimo dieną stiprino mokinius?

VISKAS nutiko tą pačią dieną, kai Jėzus buvo prikeltas. Du jo mokiniai iš Jeruzalės ėjo į kaimą, esantį už maždaug vienuolikos kilometrų. Jiedu dar nežinojo, kad Mokytojas jau prikeltas, ir labai liūdėjo dėl jo mirties. Netikėtai prisiartino Jėzus ir ėjo drauge. „Pradėjęs nuo Mozės ir visų Pranašų, jis išaiškino jiems, kas apie jį visuose Raštuose pasakyta“ (Lk 24:13-15, 27). Šitaip Jėzus mokiniams „atvėrė Raštų prasmę“ ir tai juos taip paguodė, kad jų širdys tiesiog užsidegė! (Lk 24:32)

² Abu mokiniai tą patį vakarą grįžo į Jeruzalę ir susiradę apaštalus viską papasakojo. Jiems bekalbant pasirodė Jėzus. Mokinius apėmė baimė, dvejonės. Bet Jėzus juos padrąsino. „Jis atvėrė jiems protus, kad suvoktų Raštų prasmę“, — sakoma Biblijoje (Lk 24:45).

3. Su kokiais sunkumais susiduriame ir kaip mums tarnyboje neprarasti džiaugsmo?

³ Kaip ir tie mokiniai, kartais galime jaustis prislėgti. Galbūt nusimename todėl, kad, nors Viešpaties darbe ir negailime jėgų, mūsų skelbiamos žinios, rodos, mažai  kas klausosi (1 Kor 15:58). O gal dėl to, kad tie, su kuo studijuojame Bibliją, nedaro dvasinės pažangos, ar net nusigręžia nuo Jehovos. Tad kaip tarnyboje neprarasti džiaugsmo? Jėgų galime įgauti pasigilinę, ką tiksliai reiškia Šventajame Rašte užrašyti Jėzaus palyginimai. Dabar aptarkime dar tris iš jų ir pažiūrėkime, kuo jie mums naudingi.

4. Ką reiškia Jėzaus palyginimas apie sėjėją?

⁴ Perskaityk Morkaus 4:26-29. Ką reiškia Jėzaus palyginimas apie sėjėją? Tas sėjėjas vaizduoja Karalystės žinios skelbėjus, kiekvieną atskirai. Sėkla — tai tyraširdžiams paskelbta žinia apie Karalystę. Kaip ir kiekvienas žmogus, tas sėjėjas „naktį [...] miega, dieną keliasi“. O sėkla tuo tarpu dygsta, auga, subrandina vaisių. Ir visa tai vyksta savaime, palaipsniui. Taip pat yra ir su dvasiniu augimu. Žmogus subrandina vaisių ta prasme, kad, padaręs dvasinę pažangą, apsisprendžia tarnauti Jehovai, pasiaukoja jam ir pasikrikštija.

5. Kodėl Jėzus papasakojo palyginimą apie sėjėją?

⁵ Kodėl Jėzus pasakė šį palyginimą? Šis palyginimas padeda mums suprasti, kad „visų, kurių nuostata tinkama amžinam gyvenimui,“ širdyje tiesos sėklą augina Jehova (Apd 13:48; 1 Kor 3:7). Mes sodiname ir laistome. Tačiau augimas jau ne mūsų rankose. Želmens nei patempsime, nei paskubinsime jo augimo. Kaip ir žmogus iš palyginimo, nežinome, kaip ta „sėkla“ auga. Kadangi turime daug kasdienių darbų, to augimo galime nė nepastebėti. Bet metui atėjus Karalystės sėkla subrandina vaisių. Tada naujasis mokinys pats imasi pjūties darbo, o mes įgyjame puikų pagalbininką (Jn 4:36-38).

6. Ką mums svarbu suprasti apie dvasinį augimą?

⁶ Ko pasimokome iš šio palyginimo? Pirma, reikia suprasti, kad Biblijos studijuotojo dvasinė pažanga ne mūsų valioje. Turime būti santūrūs ir studijuotojo nespausti, neskubinti jo kuo greičiau krikštytis. Tiesiog visomis išgalėmis jam padėkime, jį remkime, tačiau nuolankiai pripažinkime, jog pasiaukoti Jehovai žmogus turi apsispręsti pats. Šitas troškimas kyla iš širdies, iš karštos meilės Dievui. Jokie kiti motyvai Dievui nemieli (Ps 51:14; 54:8 [51:12; 54:6, Brb]; 110:3, Brb).

7, 8. a) Ko dar pasimokome iš Jėzaus palyginimo apie sėjėją? Prašom pateikti pavyzdį. b) Ką iš šio palyginimo sužinome apie Jehovą ir Jėzų?

⁷ Antra, iš šio palyginimo pasimokome, kad nereikia nusiminti, jei iš pradžių mūsų triūso vaisiai nėra akivaizdūs. Turime būti kantrūs (Jok 5:7, 8). Net jei tiesos sėkla kieno širdyje ir nesubrandina vaisiaus, tai dar nereiškia, kad esame prasti mokytojai. Juk tam žmogui stengėmės padėti iš visų jėgų. Tiesos sėklai sudygti ir suvešėti Jehova leidžia tik nuolankaus, norinčio keistis žmogaus širdyje (Mt 13:23). Todėl savo našumo Jehovos tarnyboje neturėtume matuoti vien žmonių, kuriems padėjome pažinti tiesą ir pasikrikštyti, skaičiumi. Jehova į mūsų tarnybą žiūri kitaip. Labiausiai jis vertina ne pasiektą rezultatą, o pastangas. (Perskaityk  Luko 10:17-20; 1 Korintiečiams 3:8.)

⁸ Trečia, šis palyginimas padeda suprasti, kad galime nė nepamatyti, kokią pažangą žmogus padarė. Štai viena pora, kuriai Biblijos studijas vedė misionierius, išreiškė norą tapti nekrikštytais skelbėjais. Misionierius sutuoktiniams priminė, kad pirma jie turi mesti rūkyti. Tačiau labai nustebo sužinojęs, kad jie nerūko jau keletą mėnesių. Kodėl jie ryžosi tokiam žingsniui? Tie žmonės žinojo, kad Jehova viską mato ir kad jis nekenčia veidmainystės. Todėl širdis jiems diktavo arba rūkyti ir matant tam broliui, arba mesti visiškai. Jie taip pamilo Dievą, jog nusprendė elgtis teisingai. Taigi pora jau buvo padariusi pažangą, nors misionierius apie tai nė nenutuokė.

9. Ką reiškia Jėzaus palyginimas apie tinklą?

⁹ Perskaityk Mato 13:47-50. Ką reiškia Jėzaus palyginimas apie tinklą? Žinios apie Karalystę skelbimą žmonijai Jėzus palygino su jūron metamu tinklu. Kaip tinklas užgriebia įvairiausių žuvų, kokios tik papuola, taip ir mūsų skelbiama žinia patraukia visokių žmonių (Iz 60:5). Apie tai byloja mūsų didieji sambūriai, tokie kaip Minėjimas ir kongresai, — į juos suplūsta gyva galybė žmonių. Kai kurie iš jų yra „gerosios žuvys“ ir įsilieja į mūsų bendruomenę. Kiti gi yra kaip tos „netikusios“ — Jehovai jie nepriimtini.

10. Kodėl Jėzus pasakė palyginimą apie tinklą?

¹⁰ Kodėl Jėzus pasakė šį palyginimą? Palyginime minimas žuvų skirstymas nereiškia galutinio nuosprendžio, kurio kiekvienas sulauks didžiojo suspaudimo metu. Čia Jėzus turėjo omenyje tai, kas vyks paskutinėmis šios sugedusios santvarkos dienomis. Jis norėjo pasakyti, kad ne visi, kuriuos sudomins tiesa, stos Jehovos pusėn. Juk nemažai kas ateina į mūsų sueigas, studijuoja su mumis Bibliją, tačiau įsipareigoti Jehovai nenori (1 Kar 18:21). Kiti išvis nutraukia ryšius su bendruomene. Kai kurie gal užaugo krikščionių šeimoje, tačiau patys Jehovos ir jo kelių taip ir nepamilo. Kaip ten bebūtų, Jėzus pabrėžė, kad kiekvienam reikės rinktis pačiam. Visi, kas nusprendžia tarnauti Jehovai, jo akimis, yra „tautų lobiai“ (Ag 2:7).

11, 12. a) Ko pasimokome iš palyginimo apie tinklą? b) Ką iš šio palyginimo sužinome apie Jehovą ir Jėzų?

¹¹ Ko pasimokome iš palyginimo apie tinklą? Gerai supratę šį palyginimą, pernelyg nenusiminsime, jei studijuotojas ar mūsų vaikas nuspręs neiti tiesos keliu. Taip gali nutikti net ir tada, kai padarome visa, ką pajėgiame. Tai, kad žmogus sutinka studijuoti Bibliją ar yra auklėjamas pagal jos principus, dar nereiškia, kad turės artimą ryšį su Jehova. Jei asmuo nenori paklusti Jehovai, galų gale paliks ir jo tautą.

¹² Tačiau ar tie, kas paliko bendruomenę, nebegali į ją grįžti? Arba jeigu kas nors dar nepasiaukojo Jehovai, ar jis priskiriamas prie palyginime minimų netikusių žuvų? Ne. Kol dar neprasidėjo didysis suspaudimas, kiekvienas gali tapti Jehovos draugu. Juk Jehova ne veltui kviečia:  „Sugrįžkite pas mane, ir aš pas jus sugrįšiu“ (Mal 3:7). Ši tiesa išryškėja pasigilinus į dar vieną Jėzaus palyginimą — apie sūnų palaidūną. (Perskaityk Luko 15:11-32.)

13. Ką reiškia palyginimas apie sūnų palaidūną?

¹³ Ką reiškia Jėzaus palyginimas apie sūnų palaidūną? Gailestingasis tėvas šiame palyginime vaizduoja mūsų mylintį dangiškąjį Tėvą Jehovą. Sūnus, kuris pareikalavo savosios turto dalies ir paskui viską iššvaistė, vaizduoja asmenis, palikusius krikščionių bendruomenę. Jie, galima sakyti, iškeliavo į „tolimą šalį“ — nuo Jehovos nusigręžusį Šėtono valdomą pasaulį (Ef 4:18; Kol 1:21). Kai kurie vėliau atsitokėja ir nusprendžia grįžti į Jehovos organizaciją. Tai, aišku, reikalauja nemažai pastangų. Bet Jehova yra didžiai gailestingas ir šiuos nuolankius, dėl savo klaidų atgailaujančius žmones mielai priima (Iz 44:22; 1 Pt 2:25).

14. Kodėl Jėzus papasakojo palyginimą apie sūnų palaidūną?

¹⁴ Kodėl Jėzus papasakojo šį palyginimą? Šia už širdies griebiančia istorija Jėzus atskleidė, kaip Jehova trokšta, kad jį palikę žmonės sugrįžtų. Anas tėvas iš palyginimo niekada nenustojo vilties, kad vieną dieną sūnus pareis. Pamatęs jį iš tolo, puolė pasitikti. Kokia jaudinanti akimirka! Nė vienas nutolęs nuo Dievo neturėtų delsti pas jį sugrįžti. Tiesa, galbūt žmogaus ryšys su Jehova visai nusilpo, gal žengti šį žingsnį jam nedrąsu, reikia daug valios. Bet stengtis tikrai verta — dėl tokių žmonių bus daug džiaugsmo net ir danguje (Lk 15:7).

15, 16. a) Ko pasimokome iš Jėzaus palyginimo apie sūnų palaidūną? Prašom pateikti pavyzdžių. b) Ką iš šio palyginimo sužinome apie Jehovą ir Jėzų?

¹⁵ Ko pasimokome iš palyginimo apie sūnų palaidūną? Mes turime sekti Jehova. Nenorime būti per daug teisūs, kad neatstumtume atgailaujančio nusidėjėlio. Šitaip kenktume ir savo pačių dvasingumui (Mok  7:16). Tačiau pasimokome ne tik to. Į asmenį, palikusį bendruomenę, turime žiūrėti ne kaip į žuvusią, o kaip į paklydusią avį (Ps 119:176). Sutikę žmogų, kuris nutolo nuo bendruomenės, bet nėra atskirtas, ar noriai padedame jam grįžti? Ar apie tokius žmones, taip pat apie sutiktus atskirtuosius, kuo greičiau pranešame vyresniesiems, kad jie suteiktų būtiną pagalbą? Jei suprantame Jėzaus palyginimo apie sūnų palaidūną esmę, darysime viską, ką galime, kad tik tokiems žmonėms padėtume.

¹⁶ Pažiūrėkime, kaip Jehovos ir bendratikių meilę bei paramą vertina šių dienų „sūnūs palaidūnai“. Vienas brolis, kuris buvo atskirtas 25 metus, sako: „Nuo to laiko, kai buvau sugrąžintas į bendruomenę, mano džiaugsmas tik auga, nes Jehova man siuntė „atgaivos laikus“ (Apd 3:19). Jaučiu didžiulę paramą ir meilę. Turiu nuostabią dvasinę šeimą.“ Jauna sesuo, kuri nutolo nuo Jehovos ir buvo neveikli penkerius metus, sako: „Tą jausmą, kai patyriau karštą brolių meilę, apie kurią kalbėjo Jėzus, net sunku apsakyti. Būti Jehovos organizacijoje — neįkainojama dovana!“

17, 18. a) Ko pasimokome iš šių trijų Jėzaus palyginimų? b) Ką daryti esame pasiruošę?

¹⁷ Ko pasimokome iš šių trijų palyginimų? Pirma, kad dvasinis žmogaus augimas ne mūsų rankose. Šitas procesas paties Jehovos valioje. Antra, nerealu tikėtis, kad visi, su kuriais susidraugaujame ir studijuojame Bibliją, stos į tiesos kelią. Ir trečia, net jei kas nors nusigręžtų nuo Jehovos, niekada nenustokime vilties, kad tas žmogus dar grįš. O kai sugrįš, sutikime jį maloniai, kaip kad nori Jehova.

¹⁸ Tad siekime pažinimo, supratimo ir išminties. Skaitydami kokį nors Jėzaus palyginimą, pamąstykime, ką jis reiškia, ką Jėzus norėjo juo pasakyti, ko iš jo pasimokome, ką sužinome apie Jehovą ir patį Jėzų. Taip darydami parodysime, kad suprantame Jėzaus žodžių prasmę.