1. Kodėl mums būtina saugoti ir stiprinti savo ryšį su Jehova?

JEI esi pasikrikštijęs Jehovos liudytojas, turi kai ką labai vertinga. Tai asmeninis tavo ryšys su Jehova. Tačiau puoselėti šį ryšį nuolat kliudo Šėtono valdomas pasaulis ir mūsų pačių netobulumas. Todėl kiekvienas iš mūsų privalome draugystę su Dievu visomis išgalėmis saugoti ir stiprinti.

2. Kaip galime sutvirtinti savo santykius su Jehova?

² Pamąstyk: ar laikai Jehovą savo draugu? Ar jūsų ryšys glaudus? Ar nenorėtum jo dar sustiprinti? Jokūbo 4:8 pasakyta, ką turėtume daryti: „Artinkitės prie Dievo, ir jis artinsis prie jūsų.“ Atkreipk dėmesį, kad tai abipusės pastangos. Kai žengiame artyn prie Jehovos, jis atsako tuo pačiu. Jei tai daryti stengsimės nuolat, santykiai su juo tvirtės. Dievas mums taps toks artimas, kad galėsime iš visos širdies pritarti Jėzaus žodžiams: „Aš [...] siųstas to, kuris tikras yra [...]. Aš jį pažįstu“ (Jn  7:28, 29). O ko konkrečiai galėtume imtis, kad prie Jehovos priartėtume?

3. Kaip galime su Jehova bendrauti?

³ Kad prie Jehovos artėtume, turime nuolat su juo bendrauti. Kaip tai įmanoma? Pagalvok, kaip bendrauji su toli gyvenančiu draugu. Tikriausiai dažnai jam parašai ar paskambini. Su Jehova kalbi vis išliedamas savo širdį maldoje. (Perskaityk Psalmyno 142:3 [142:2, Brb]). O Dievas tau, taip sakant, kalba, kai reguliariai skaitai ir apmąstai jo Žodį. (Perskaityk Izaijo 30:20, 21.) Dabar aptarkime, kaip toks bendravimas stiprina mūsų ryšį su Jehova, juk norime, kad jis būtų mums tikras Draugas.

4, 5. Kaip Jehova tau kalba, kai tyrinėji jo Žodį? Prašom pateikti pavyzdį.

⁴ Tu, be abejo, sutinki, kad Biblija — tai Dievo laiškas visai žmonijai. Bet ar ji gali padėti tau asmeniškai suartėti su Jehova? Žinoma. Kai Bibliją reguliariai skaitai ir tyrinėji, atkreipk dėmesį, kaip į Dievo žodžius reaguoji. Taip pat pamąstyk, kaip galėtum pritaikyti, ką sužinojęs. Šitaip leisi Jehovai kalbėti. Matysi, jis taps tau dar artimesnis (Hbr 4:12; Jok 1:23-25).

⁵ Pavyzdžiui, ką jauti skaitydamas Jėzaus žodžius „liaukitės krovęsi turtus žemėje“? Jei iš visos širdies stengiesi Jehovai ir jo Karalystei skirti pirmąją vietą, minėti žodžiai tau nuskambės tarsi Dievo pagyrimas. Kita vertus, jei matai, kad savo gyvenimą gali supaprastinti ir dievatarnystei skirti daugiau dėmesio, Jėzaus žodžiuose tada įžvelgi Jehovos priminimą, ką turėtumei daryti, kad prie jo priartėtum (Mt 6:19, 20).

6, 7. a) Ką gera mūsų santykiams su Jehova duoda Biblijos tyrinėjimas? b) Koks turėtų būti mūsų tikslas, kai studijuojame Bibliją?

⁶ Tyrinėdami Šventąjį Raštą mes ne tik pastebime, kur dar turime pasitempti. Sužinome apie Jehovos darbus savo tarnų labui, matome, kokia graži jo asmenybė. Todėl dar labiau jį pamilstame. O kai auga mūsų meilė Dievui, jis irgi mus vis labiau myli ir ryšys su juo stiprėja. (Perskaityk 1 Korintiečiams 8:3.)

⁷ Kad su Jehova būtume kuo artimesni, studijuoti Bibliją turime iš  teisingų paskatų. Jono 17:3 sakoma: „Tai yra amžinasis gyvenimas — kad jie pažintų tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį, Jėzų Kristų.“ Taigi mūsų tikslas turėtų būti ne vien semtis žinių apie Dievą, bet ir stengtis jį pažinti, suvokti jo asmenybę. (Perskaityk Išėjimo 33:13; Ps 25:4.)

8. a) Kokios mintys gali kilti skaitant, kaip Jehova pasielgė su karaliumi Azarija? b) Kuo neabejosime, jeigu Jehovą gerai pažįstame?

⁸ Kai artimiau Jehovą pažinsime, pernelyg nesutriksime, jei skaitydami kurį nors Biblijos pasakojimą iki galo nesuprasime, kodėl jis pasielgė vienaip ar kitaip. Štai kad ir istorija apie Judo karalių Azariją. Jam valdant kraštą, „žmonės ir toliau alkuose atnašavo aukas ir degino smilkalus“. Karalius prie jų neprisidėjo. Pasak Biblijos, „jis darė, kas dora Viešpaties akyse“. Tačiau Jehova „ištiko karalių liga; jis buvo raupsuotas iki pat mirties“ (2 Kar 15:1-5). Kodėl Jehova su Azarija šitaip pasielgė? Šiame pasakojime apie tai neužsimenama. Ar dėl to turėtume manyti, kad Dievas yra neteisus ir kad Azariją nubaudė be rimtos priežasties? Jeigu Jehovą gerai pažįstame, taip tikrai nemanysime. Juk jis visada baudžia „pagal teisingą saiką“ (Jer 30:11). Taigi net jei ir nežinome, kodėl Dievas karalių nubaudė, neabejosime, kad jo nuosprendis buvo teisingas.

9. Kokios pasakojimo apie Azariją detalės padeda mums suprasti, kodėl Jehova ištiko jį liga?

⁹ Apie karalių Azariją Biblijoje randame ir daugiau detalių. Jis dar buvo vadinamas Uziju (2 Kar 15:7, 32, Jr, išnaša). Iš pasakojimo, užrašyto 2 Metraščių 26:3-5, 16-21, sužinome štai ką: nors Uzijas kurį laiką ir darė, kas dora Dievo akyse, vėliau „jo širdis pasidarė tokia išdidi, kad nuvedė jį į pragaištį“. Puikybės apimtas jis ėmėsi to, kas buvo galima tik kunigams. Aštuoniasdešimt vienas kunigas karaliui pasipriešino ir bandė pataisyti jo požiūrį. Kaip Uzijas reagavo? Biblijoje sakoma, kad jį „apėmė įtūžis“. Koks išdidus jis buvo pasidaręs! Tad nenuostabu, kad Jehova ištiko jį raupsų liga.

10. a) Kodėl neturėtume ieškoti paaiškinimo kiekvienam Jehovos poelgiui? b) Kaip galime sustiprinti savo pasitikėjimą Jehovos sprendimų teisingumu?

¹⁰ Vis dėlto įsisąmoninkime svarbų dalyką. Skaitydami Bibliją rasime nemažai pasakojimų, kur viskas nėra išdėstyta iki smulkmenų. Ar tokiais atvejais imsime abejoti Jehovos sprendimų teisingumu? O gal samprotausime taip: Biblijoje yra pakankamai informacijos, kad įsitikintume, jog Dievas visada daro, kas teisu, ir netgi pats nustato gėrio ir blogio normas (Įst 32:4). Kuo geriau pažinsime Jehovos asmenybę, tuo labiau jį mylėsime ir juo pasitikėsime. Tada mums jau nebereikės ieškoti paaiškinimo kiekvienam jo poelgiui. Tokį pasitikėjimą išsiugdysime, jei gilinsimės į Dievo Žodį ir apmąstysime, ką sužinoję (Ps 77:13, 14 [77:12, 13, Brb]). Jehova mums taps dar geresnis Draugas, ryšys su juo sutvirtės.

11—13. Iš kur žinome, kad Jehova klausosi maldų? (Žiūrėk paveikslėlį straipsnio pradžioje.)

¹¹ Kai meldžiamės Jehovai, prie jo artėjame. Maldoje jį šloviname, jam dėkojame, prašome pagalbos ir vadovavimo (Ps 32:8). Bet jei norime, kad Jehova mums būtų tikras Draugas, visų pirma turime neabejoti, kad mūsų maldų jis klausosi.

¹² Kai kurie tvirtina, jog malda tėra būdas nurimti ir pasijusti geriau. Anot jų, melsdamasis žmogus apmąsto ir suformuluoja savo problemą, pasiryžta ieškoti jos sprendimo. O kai susivokia savo mintyse ir apsiramina, mano, kad jo malda buvo išklausyta. Tiesa, malda padeda ištirti savo jausmus ir pajusti ramybę. Tačiau nuoširdžių tavo maldų klausosi ir Jehova. Kodėl galime taip sakyti?

¹³ Pagalvokime apie štai ką. Dar prieš tapdamas žmogumi Jėzus savo akimis matė, kaip Jehova atsako į savo tarnų maldas. Vėliau, jau gyvendamas žemėje, jis pats melsdavosi dangiškajam Tėvui, išsakydavo jam jausmus. Sykį jis meldėsi Jehovai ištisą naktį. Ar būtų taip daręs, jei žinotų, kad maldų Dievas nesiklauso? (Lk 6:12; 22:40-46) Ar būtų mokęs savo sekėjus melstis Jehovai, jei malda tebūtų psichologinė nusiraminimo priemonė? Akivaizdu: Jėzus buvo tikras, kad maldas Jehova girdi. Kartą jis sakė: „Tėve, dėkoju tau, kad mane išklausei. Aš žinojau, kad tu visada mane išklausai.“ Mes irgi galime nė trupučio neabejoti, kad Jehova yra „maldos klausytojas“ (Jn 11:41, 42; Ps 65:2, Jr).

14, 15. a) Kodėl maldoje verta išsakyti konkrečius prašymus? b) Kaip malda padėjo vienai sesei sustiprinti savo ryšį su Jehova?

¹⁴ Atsakas į tavo maldas gal ne visada būna akivaizdus. Bet jei tavo prašymai bus konkretūs, aiškiau  įžvelgsi, kaip Jehova atsako, ir jis taps tau dar realesnis. Kuo dažniau išpasakosi Dievui visus savo rūpesčius, tuo glaudesnis ryšys judu susies.

¹⁵ Įdomus mūsų sesės Keti pavyzdys. * Nors ji reguliariai dalyvavo evangelizacijos darbe, ši veikla jai nepatiko. Ji sako: „Tarnybos nemėgau, net labai. Kai išėjau į pensiją, vienas vyresnysis užsiminė, jog labai norėtų, kad tapčiau reguliariąja pioniere, netgi davė man paraišką. Nusprendžiau stoti į pionierių gretas. Sykiu ėmiau kasdien Jehovos prašyti, kad padėtų man pamėgti tarnybą.“ Ar Jehova atsakė į sesės maldas? Ji tęsia: „Pioniere tarnauju jau treti metai. Kadangi tarnyboje praleidžiu daugiau laiko ir mokausi iš kitų sesių, mano skelbimo įgūdžiai ilgainiui patobulėjo. Dabar evangelizacijos darbą aš ne tik mėgstu, bet tiesiog myliu. Be to, mano ryšys su Jehova daug glaudesnis nei pirma.“ Malda išties padėjo Keti labiau suartėti su Jehova.

16, 17. a) Ką turime daryti, kad mūsų draugystė su Jehova tvirtėtų? b) Apie ką pakalbėsime kitame straipsnyje?

¹⁶ Prie Jehovos artėjame visą savo gyvenimą. Jei norime, kad jis artintųsi prie mūsų, patys turime žengti artyn jo. Todėl nuolat su Dievu bendraukime — tyrinėkime Bibliją ir melskimės. Šitaip mūsų draugystė su Jehova tvirtės ir jo padedami galėsime pakelti visus sunkumus.

¹⁷ Kartais, nors ir labai karštai meldžiame Jehovą pagalbos, problema niekur nedingsta. Tokiais atvejais mūsų pasitikėjimas Dievu gali susvyruoti. Galime suabejoti, ar jis tikrai girdi mūsų maldas, ar laiko mus savo draugais. Jei imame taip jaustis, ką galėtume daryti? Apie tai pakalbėsime kitame straipsnyje.