1. Kokiu laikotarpiu gyvename?

GYVENAME labai sunkiais laikais. Biblijoje laikotarpis, prasidėjęs 1914 metais, vadinamas „paskutinėmis dienomis“. Aplinkui vyrauja tokios blogos sąlygos, kokių žmonijos istorijoje nėra buvę (2 Tim 3:1–5). Ir kuo toliau, tuo daugiau pasaulis risis žemyn, nes, pasak Biblijos pranašystės, „pikti žmonės ir apsimetėliai eis blogyn“ (2 Tim 3:13).

2. Kas būdinga šiuolaikiniam pramogų pasauliui? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

² Šiandien daugelis renkasi pramogas, kur pilna smurto, palaidumo, burtininkavimo ir kitų nedorybių. Štai internete, televizijoje, filmuose, romanuose, laikraščiuose prievarta ir ištvirkavimas neretai nušviečiami labai gražiai. Tai, kas anksčiau buvo nepriimtina ar net pasibjaurėtina, šiandien tampa normaliu dalyku. Tačiau Dievas nesikeičia – jis savo reikalavimų kartelės nenuleidžia. (Perskaityk Romiečiams 1:28–32.)

3. Kaip dažnai žiūrima į tuos, kas laikosi Biblijos principų?

 ³ Nedorų pramogų buvo ir pirmajame amžiuje, tačiau Jėzaus sekėjai elgėsi dievobaimingai ir jų šalinosi. Todėl aplinkiniai krikščionių nemėgo, juos šmeiždavo ir persekiodavo. Apaštalas Petras savo bendratikiams rašė: „Kadangi nebebėgate su jais pasinerti į tą patį pasileidimo liūną, jie stebisi ir jus užgaulioja“ (1 Pt 4:4). Panašiai yra ir šiandien: tuos, kas gyvena, kaip reikalauja Dievas, pasaulis laiko keistuoliais. Negana to, jiems pildosi ir šie Biblijos žodžiai: „Visi, trokštantys dievotai gyventi Kristuje Jėzuje, bus persekiojami“ (2 Tim 3:12).

4. Kodėl turime nemylėti šio pasaulio?

⁴ Tie, kas nori įtikti Dievui, Šventajame Rašte yra įspėjami nemylėti pasaulio, nei to, kas jame yra. (Perskaityk 1 Jono 2:15, 16.) Visą pasaulį – religiją, politiką, komerciją, žiniasklaidą – pavergęs „šitos santvarkos dievas“ Šėtonas (2 Kor 4:4; 1 Jn 5:19). Todėl tikrojo Dievo garbintojai turi atidžiai žiūrėti, kas yra jų draugai. Ne tuščiai Biblijoje rašoma: „Neapsigaukite! Blogos draugijos gadina gerus įpročius“ (1 Kor 15:33).

5, 6. Kokių draugijų turime vengti ir kodėl?

⁵ Kad nesugadintume savo gerų įpročių, turime nesileisti į draugystę su tais, kas elgiasi nedorai. Būtina nesusidėti ne tik su piktadariais iš pasaulio, bet ir su tais, kas tariasi tarnaują Jehovai, kai tuo tarpu sąmoningai laužo jo įsakymus. Jei toks krikščionis nuodėmiauja ir neatgailauja, su juo nebebendraujame (Rom 16:17, 18).

⁶ O jei su Dievui nepaklūstančiais žmonėmis vis dėlto bendrautume, norėdami pelnyti jų palankumą galime imti į juos panašėti. Pavyzdžiui, jei artimai bendrautume su palaidūnu, pagundų pasielgti amoraliai atsirastų ir mums patiems. Taip atsitiko ne vienam krikščioniui, o kai kurie iš jų netgi buvo atskirti nuo bendruomenės, nes neatgailavo (1 Kor 5:11–13). Tokių žmonių padėtį taikliai apibūdino apaštalas Petras. (Perskaityk 2 Petro 2:20–22.)

7. Kas turėtų būti mūsų draugai?

⁷ Žinoma, net ir su tais, kas netiki Jehovos, mes turime elgtis pagarbiai, mandagiai. Tačiau bičiuliautis su jais netinka. Krikščioniui, dar nesukūrusiam šeimos, nedera užmegzti romantiškos draugystės su asmeniu, kuris nėra pasiaukojęs Jehovai ir negerbia aukštų jo normų. Išlikti nepriekaištingam Dievo akyse daug svarbiau nei patikti pasaulio žmonėms. Artimai bendrauti turėtume tik su tais, kas vykdo Jehovos valią. Jėzus kadaise sakė: „Kiekvienas, kuris vykdo Dievo valią, yra man ir brolis, ir sesuo, ir motina“ (Mk 3:35).

8. Kuo draugystė su aplinkinėmis tautomis baigėsi senovės Izraeliui?

⁸ Blogos draugijos prišaukia nelaimę. Prisiminkime, kaip buvo su izraelitais. Išgelbėjęs iš Egipto nelaisvės ir išvedęs į Pažadėtąją žemę, Jehova dėl ryšių su tenykštėmis tautomis juos įspėjo: „Nesilenksi jų dievams,  negarbinsi jų ir nemėgdžiosi jų apeigų, bet nuversi juos ir sutrupinsi jų stulpus. Garbinsite Viešpatį, savo Dievą“ (Iš 23:24, 25). Tačiau dauguma izraelitų šių nurodymų neklausė ir tapo Dievui neištikimi (Ps 106:35–39). Todėl atėjęs į žemę Jėzus jiems pasakė: „Štai jūsų namai apleidžiami ir paliekami jums“ (Mt 23:38). Taigi, Izraelio tautą Dievas atmetė ir vietoje jos išsirinko krikščionių bendruomenę (Apd 2:1–4).

9. Kuo gali būti pavojingos kai kurios televizijos programos, interneto svetainės ir knygos?

⁹ Daugelis televizijos programų, interneto svetainių, knygų yra pavojingos krikščionio tikėjimui. Žiniasklaida ir pramogų pasaulis toli gražu neugdo žmogaus tikėjimo Dievu ir jo pažadais. Jie atspindi sugedusią Šėtono valdomo pasaulio mąstyseną ir siekius. Todėl turime labai atsargiai rinktis, ką skaityti, žiūrėti, ko klausytis, kad mums nesukiltų „pasaulio geismai“ (Tit 2:12).

10. Kas atsitiks su sąmonę teršiančiais skaitiniais ir reginiais?

¹⁰ Sąmonę teršiančių skaitinių ar reginių greitai nebeliks – jie nugrims į nebūtį kartu su šiuo Šėtono valdomu pasauliu. Dievo Žodyje rašoma: „Pasaulis praeina, jo geismas irgi, o kas vykdo Dievo valią, lieka per amžius“ (1 Jn 2:17). Panašiai sakė ir psalmininkas: „Nedorėliai bus pakirsti, o tie, kurie laukia Viešpaties, paveldės žemę. [...] Romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove.“ Ar ilgai gėrėsis? Psalmėje tęsiama: „Teisieji paveldės kraštą ir jame gyvens amžinai“ (Ps 37:9, 11, 29).

11. Kaip Jehova padeda mums stiprinti savo tikėjimą?

¹¹ Kitaip nei šio pasaulio žiniasklaida ir pramogų industrija, Jehovos organizacija pateikia informaciją, kuri skatina žmones elgtis taip, kad pasiektų amžiną gyvenimą. Melsdamasis savo Tėvui Jėzus sakė: „Tai yra amžinasis gyvenimas – kad jie pažintų tave, vienintelį tikrąjį Dievą, ir tavo siųstąjį, Jėzų Kristų“ (Jn 17:3). Kad tokį pažinimą įgytume, Jehova per savo organizaciją parūpina mums apstybę dvasinio maisto. Kaip gera, kad turime interneto svetainę, taip pat žurnalų, brošiūrų, knygų, filmų, kurie padeda mums tarnauti Dievui! Mus labai ugdo ir sueigos, rengiamos daugiau nei 110 000 bendruomenių. Tai, ką išgirstame jose, taip pat didžiuosiuose mūsų sambūriuose, labai stiprina mūsų tikėjimą Jehova ir jo pažadais (Hbr 10:24, 25).

12. Ką reiškia paliepimas tuoktis „tik Viešpatyje“?

¹² Ypač atsargiai rinktis draugiją turi tie, kas ieško gyvenimo draugo. Dievo Žodyje pasakyta aiškiai: „Neįsikinkykite į nelygų jungą su netikinčiais. Kas gi sieja teisumą su savivale? Arba ką bendra šviesa turi su tamsa?“ (2 Kor 6:14) Taigi tiems, kas nori kurti šeimą, Biblijoje prisakyta tuoktis „tik Viešpatyje“, tai yra su krikštytu, Biblijos normų paisančiu  Jehovos garbintoju (1 Kor 7:39). Pasirinkęs sutuoktiniu bendratikį, įgyji draugą, kuris myli Jehovą ir tau pačiam padeda ištikimai atlikti dievatarnystę.

13. Kokį įsakymą dėl santuokos Dievas davė izraelitams?

¹³ Jehova žino, kas jo tarnams geriausia. Jo įsakymai dėl santuokos nesikeičia. Prisiminkime, kas dar senovės Izraelio laikais buvo pasakyta dėl žmonių, kurie negarbina tikrojo Dievo. Per Mozę savo tautai Jehova liepė: „Nesimaišyk su jais vedybomis, atiduodamas savo dukteris jų sūnums ar imdamas jų dukteris savo sūnums, nes tai nugręš tavo vaikus nuo manęs tarnauti kitiems dievams. Tuomet Viešpaties įniršis suliepsnos ant tavęs, ir jis nedelsdamas tave sunaikins“ (Įst 7:3, 4).

14, 15. Prie ko privedė Saliamono neklusnumas Jehovai?

¹⁴ Saliamonas savo karaliavimo pradžioje Dievo prašė išminties ir į prašymą buvo atsakyta su kaupu. Šis karalius tapo labai išmintingas, jo valdos klestėjo. Kai Saliamoną aplankė Šebos karalienė, ji stebėjosi: „Aš netikėjau kalbomis [apie tavo darbus], kol pati neatvykau ir savo akimis nepamačiau. Tikėk manimi, man nė pusės tiesos nebuvo pasakyta. Tavo išmintis ir gerovė smarkiai viršija kalbas, kurias buvau girdėjusi“ (1 Kar 10:7). Tačiau Saliamono istorija taip pat byloja, kas gali nutikti, jei asmuo nepaiso Dievo įsakymo ir tuokiasi su kitatikiu (Mok 4:13).

¹⁵ Nors iš Dievo buvo gavęs tiek daug, Saliamonas neklausė jo paliepimo ir tuokėsi su aplinkinių tautų moterimis, garbinančiomis savo dievus. Karalius „mylėjo daug svetimtaučių moterų“ ir galiausiai turėjo 700 žmonų ir 300 sugulovių. Prie ko tai privedė? Saliamonui pasenus, tos pagonės „nugręžė jo širdį kitų dievų link, [...] taigi Saliamonas darė, kas pikta Viešpaties akyse“ (1 Kar 11:1–6). Blogos draugijos net išmintingąjį Saliamoną paskatino pasielgti kvailai ir nugręžė jį nuo teisingo garbinimo. Koks geras įspėjimas krikščionims, kuriems gal kyla mintis savo gyvenimą susieti su žmogumi, nemylinčiu Jehovos!

16. Koks Biblijos pamokymas tinka tiems, kieno sutuoktinis nėra Jehovos garbintojas?

¹⁶ O kaip tada, jei žmogus Jehovos garbintoju tapo jau sukūręs šeimą? Krikščionėms, kurių vyrai nėra to paties tikėjimo, Biblijoje sakoma: „Jūs, žmonos, klausykite savo vyrų, kad jeigu kurie nepaklūsta žodžiui, būtų laimėti be žodžio, žmonų elgesiu“ (1 Pt 3:1). Nors šie žodžiai skirti moterims, jie puikiai tinka ir vyrams, kurių žmonos negarbina Jehovos. Mintis aiški: būk geras sutuoktinis ir šeimyniniame gyvenime taikyk Biblijos principus. Labai daug žmonių pamilo tiesą todėl, kad pamatė, kaip jų sutuoktiniai, tapę Jehovos tarnais, ėmė laikytis jo reikalavimų ir pasikeitė į gerąją pusę.

17, 18. Kodėl Nojus ir pirmojo amžiaus krikščionys išliko, kai buvo naikinama santvarka, kurioje jie gyveno?

¹⁷ Kaip jau kalbėjome, blogos draugijos gadina gerus įpročius. O turėti  gerą draugiją – labai naudinga. Štai pagalvok apie Nojų. Jis gyveno pasaulyje, pilname blogio. „Viešpats matė, koks didelis buvo žmonių nedorumas žemėje ir kaip kiekvienas užmojis, sumanytas jų širdyse, linko visą laiką tik į pikta“ (Pr 6:5). Todėl Dievas nusprendė užtvindyti žemę tvanu ir nušluoti nuo jos paviršiaus visus piktadarius. Bet „Nojus buvo teisus vyras, savo kartoje be dėmės, nes ėjo su Dievu“ (Pr 6:7–9).

¹⁸ Nojus neieškojo bedievių draugijos. Jis ir kiti septyni jo šeimos nariai buvo užimti Viešpaties pavestu darbu – laivo statyba. Negana to, Nojus dar buvo „teisumo skelbėjas“ (2 Pt 2:5). Visa jo šeimyna džiaugėsi ugdančiu bendravimu tarpusavyje ir vykdė Dievo valią. Todėl jie pergyveno tvaną. Kokie esame jiems dėkingi! Juk jei ne jų atsidavimas Dievui, mes nebūtume nė gimę. Panašiai buvo ir pirmajame amžiuje: uolūs Jeruzalės krikščionys klausė Jehovos ir laikėsi skyrium nuo bedievių žmonių. Todėl kai miestas 70 m. e. metais buvo nusiaubtas ir žlugo visa žydų santvarka, jie išgyveno (Lk 21:20–22).

19. Ką turime daryti, kad pelnytume Jehovos malonę?

¹⁹ Mes, Jehovos liudytojai, privalome sekti Nojaus bei jo šeimos ir pirmųjų krikščionių klusnumo pavyzdžiu. Turime laikytis atokiai nuo šio sugedusio pasaulio ir ieškoti ugdančių draugų tarp savo bendratikių, kurių šiandien milijonai. Jei glausimės prie tų, kas vadovaujasi Dievo išmintimi, šiais sunkiais laikais bus lengviau tvirtai stovėti tikėjime (1 Kor 16:13; Pat 13:20). Tik pagalvok, kokia nuostabi ateitis mūsų laukia! Jei tinkamai pasirinksime draugus, galbūt net savo akimis išvysime šios sugedusios santvarkos galą ir įžengsime į Dievo naująjį pasaulį, kuris jau visai čia pat.