1, 2. a) Iš ko kai kurie mūsų bendratikiai supranta, kad Dievas savo tarnus myli? b) Koks poreikis įgimtas žmonėms?

IŠ KUR žinai, kad Jehova myli savo tarnus? Prieš atsakydamas į šį klausimą, pagalvok apie toliau paminėtus bendratikius. Mūsų sesę Teilin bendratikiai ne vienus metus ragino būti supratingesnę ir nesitikėti iš savęs per daug. Ji sako: „Jei Jehova manęs nemylėtų, nebūtų manęs taip atkakliai raginęs.“ Bridžit, kuri našlaudama viena pati užaugino du vaikus, sako: „Auginti vaikus Šėtono valdomame pasaulyje, ypač jei tai darai vienas, yra labai sunku. Tačiau esu įsitikinusi, kad Jehova mane labai myli, nes jis net ir tada, kai skruostais riedėjo ašaros ir plyšo iš skausmo širdis, mane palaikė ir neleido būti mėginamai daugiau, nei galėčiau pakelti“ (1 Kor 10:13). Sandra serga nepagydoma liga. Per kongresą prie jos priėjo vieno gerai žinomo brolio žmona. „Nors jos asmeniškai ir nepažinojome, – sako Sandros vyras, – nuoširdus jos dėmesys labai pradžiugino mūsų širdį. Net jei broliai ir sesės meilę parodo mažais poelgiais, tai mums byloja, kaip stipriai Jehova mus myli.“

 ² Žmonės sukurti mylėti ir būti mylimi. Tačiau kai netikėtai užgriūva finansiniai sunkumai, kai kuo nors nusiviliame, suprastėja sveikata, kai nesulaukiame norimų rezultatų Dievo tarnyboje, gali atrodyti, kad Jehova mūsų nemyli. Tada svarbu atminti, kad Dievui esame brangūs ir kad jis šalia – laiko mūsų dešinę ir stiprina mus. Jis niekada mūsų neužmirš, jei tik būsime jam ištikimi (Iz 41:13; 49:15).

3. Kas padės būti tikriems, kad Jehova mus myli?

³ Minėti bendratikiai yra įsitikinę, kad Dievas sunkią valandą juos palaikė. Mes irgi galime būti tikri, kad Dievas yra su mumis (Ps 118:6, 7). Šiame straipsnyje atkreipsime dėmesį į keturias Dievo dovanas, bylojančias apie jo meilę mums: (1) kūriniją, (2) jo įkvėptą Žodį, (3) maldą ir (4) išpirką. Kai apmąstysime, kiek gera Jehova yra padaręs, stiprės mūsų dėkingumas už neblėstančią jo meilę. (Perskaityk Psalmyno 77:12, 13 [77:11, 12, Brb].)

4. Ką suprantame apmąstę Jehovos rankų darbus?

⁴ Dievas viską padarė iš meilės. Apie šią jo savybę liudija pati kūrinija (Rom 1:20). Jis sukūrė mūsų žemę, paruošė ją taip, kad čia galėtume gyventi mes, žmonės. Tačiau jis nori, kad mes ne tik egzistuotume, bet ir jaustumės saugūs, laimingi, nestokotume gyvenimo džiaugsmo. Pavyzdžiui, Jehova sukūrė gausybę įvairaus maisto, kuris ne tik palaiko gyvybę, bet ir teikia mums malonumo (Mok 9:7). Džiaugsmo patiriame ir stebėdami gamtą. Štai Kanadoje gyvenančiai sesei Katrinai ypač patinka pavasaris. Ji sako: „Kaip nuostabu, kai viskas atgyja – atėjus laikui prasikala gėlių daigeliai, iš svečių kraštų grįžta paukščiai, net ir tas mažytis kolibris, kuris vis atranda kelią į girdyklėlę prie mano virtuvės lango. Jehova mums suteikia tiek laimės! Jis tikrai mus labai myli.“ Dangiškasis Tėvas džiaugiasi savo rankų darbais, nori, kad džiaugtumės jais ir mes (Apd 14:16, 17).

5. Kaip Jehova parodė meilę kurdamas žmogų?

⁵ Kurdamas žmogų Jehova įdiegė jam norą dirbti prasmingą darbą ir džiaugtis savo rankų triūsu (Mok 2:24). Jis prisakė žmonėms pripildyti žemę ir puoselėti ją, valdyti jūros žuvis, padangių paukščius ir visus kitus gyvūnus (Pr 1:26–28). Jehova apdovanojo mus daugeliu puikių savybių, kad galėtume sekti jo pavyzdžiu (Ef 5:1).

6. Kodėl Dievo įkvėptas Žodis yra didelė vertybė?

⁶ Didžią meilę Dievas parodė ir duodamas mums savo įkvėptą Žodį. Vadinasi, jis nori, kad jį pažintume, žinotume apie jo santykius su žmonija. Pavyzdžiui, Biblijoje rašoma, kaip Jehova elgėsi su izraelitais, kai jie vis nusidėdavo. Psalmyno 78:38 skaitome: „Dievas iš savo gailestingumo atleisdavo kaltę ir jų nesunaikindavo; dažnai jis sutramdydavo savo pyktį ir viso savo įniršio neišliedavo.“ Šios eilutės apmąstymas padės suvokti,  kaip stipriai Jehova tave myli, neabejoti, kad jis nuoširdžiai tavimi rūpinasi. (Perskaityk 1 Petro 5:6, 7.)

7. Kodėl Dievo Žodis mums toks brangus?

⁷ Bibliją didžiai vertiname dar ir todėl, kad iš jos sužinome, ką Dievas nori mums pasakyti. Kaip žinia, turiningas ir nuoširdus bendravimas suartina tėvus ir vaikus, šitaip auga tarpusavio pasitikėjimas, vaikai jaučiasi mylimi. O kaip bendraujame su savo dangiškuoju Tėvu? Nors nesame jo matę ir negirdime iš dangaus jo balso, Jehovos galime klausytis, kai skaitome jo Žodį (Iz 30:20, 21). Per Bibliją Dievas sako, kuria kryptimi turėtume eiti, kur dėti savo žingsnius, kad nepakliūtume į pavojų. O kai klausomės, ką jis sako, vis geriau jį pažįstame, vis labiau juo pasitikime. (Perskaityk Psalmyno 19:8–12 [19:7–11, Brb]; Patarlių 1:33.)

8, 9. Ką Jehova nori, kad apie jį žinotume? Prašom pateikti pavyzdį iš Biblijos.

⁸ Jehova nori, kad žinotume, jog jis mus myli, nors ir esame netobuli. Jis žvelgia į tai, kas mumyse gera (2 Met 16:9). Tai akivaizdu iš jo elgesio su karaliumi Juozapatu. Kartą šis pasielgė neišmintingai ir drauge su karaliumi Ahabu išžygiavo prieš aramėjus atkariauti Ramot Gileado. Keturi šimtai netikrų pranašų žadėjo jiems sėkmingą žygį. Tačiau Jehovos pranašas Michėjas išpranašavo triuškinantį pralaimėjimą. Taip ir buvo: karalius  Ahabas žuvo, o Juozapatas galais ne galais išsigelbėjo. Karaliui grįžus į Jeruzalę, regėtojo Hananio sūnus Jehuvas pasakė, kad toks jo poelgis užrūstino Jehovą. Vis dėlto čia pat jis pridūrė: „Tačiau tu padarei ir gera“ (2 Met 18:4, 5, 18–22, 33, 34; 19:1–3).

⁹ Savo karaliavimo pradžioje Juozapatas buvo liepęs kai kuriems pareigūnams, levitams ir kunigams eiti per Judo miestus ir mokyti žmones Jehovos įstatymo. Šis karaliaus potvarkis davė puikių rezultatų, Jehovos ėmė bijotis net aplinkinės tautos (2 Met 17:3–10). Nors Juozapatas ir pasielgė kvailai susidėdamas su Izraelio karaliumi Ahabu, Jehova gerų jo darbų nepamiršo. Ši Biblijos istorija puikiai pailiustruoja, kad net ir tada, kai dėl savo žmogiško netobulumo suklystame, Jehova nesiliauja mūsų mylėjęs, jei tik visa siela stengiamės jį džiuginti.

10, 11. a) Kodėl malda yra tokia ypatinga Dievo dovana mums? b) Kaip Jehova atsako į mūsų maldas? (Žiūrėk nuotrauką straipsnio pradžioje.)

¹⁰ Mylintis tėvas negaili laiko išklausyti savo vaiką. Jam rūpi, kas jį slegia, kas dedasi jo širdyje. Mūsų dangiškasis Tėvas Jehova irgi klausosi savo žemiškųjų vaikų, kai jie išlieja savo jausmus ir mintis. Malda – išties brangi Jehovos dovana.

¹¹ Artintis malda prie Jehovos galime bet kuriuo metu. Jis yra geriausias mūsų Draugas, pasiruošęs visada išklausyti. Anksčiau minėta Teilin sako: „Gali jam išsakyti viską viską.“ Kai išpasakojame Dievui savo slapčiausias mintis, atsako kartais sulaukiame per Bibliją, mūsų leidinius, padrąsinimo žodį ištaria koks nors bendratikis. Jehova girdi mūsų maldavimus, supranta mus net ir tada, kai niekas kitas nesupranta. Tai, kad Dievas atsako į mūsų maldas, liudija apie neblėstančią jo meilę.

12. Kodėl verta pasigilinti į Biblijoje užrašytas maldas? Prašom pateikti pavyzdį.

¹² Kaip melstis, daug galime pasimokyti skaitydami Biblijoje užrašytas maldas. Kartais tas maldas naudinga patyrinėti ir per šeimos dvasinio ugdymo vakarą. Apmąstydami, kaip meldėsi senovės laikų Dievo tarnai, savo maldas praturtiname. Pavyzdžiui, paskaityk atgailos žodžius, kuriais į Jehovą kreipėsi pranašas Jona, būdamas milžiniškos žuvies pilve (Jon 2:1–11 [1:17–2:10, Brb]). Arba pažiūrėk, kokia nuoširdi malda liejosi iš Saliamono lūpų per šventyklos atidarymo iškilmes (1 Kar 8:22–53). Taip pat atkreipk dėmesį į pavyzdinę Jėzaus maldą (Mt 6:9–13). Visų svarbiausia, melskis nuolat ir tavo „prašymai tesidaro žinomi Dievui“. Tada „Dievo ramybė, pranokstanti visokį supratimą“, saugos tavo protą ir širdį, o dėkingumas už Jehovos meilę didės (Fil 4:6, 7).

13. Kokia galimybė atsivėrė žmonėms, kai buvo sumokėta išpirka?

¹³ Jehova davė mums didžiulę dovaną – išpirką. Dėl jos įgyjame viltį gyventi amžinai (1 Jn 4:9). Apie išpirką apaštalas Paulius rašė: „Skirtu laiku už bedievius numirė Kristus. Vargu  ar kas numirtų už teisųjį; nebent kas ryžtųsi numirti už geradarį. O Dievas kviečia mus į savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus tada, kai dar buvome nusidėjėliai“ (Rom 5:6–8). Išpirka yra pati didžiausia Jehovos meilės išraiška. Ji atvėrė žmonėms galimybę turėti artimą ryšį su savo dangiškuoju Tėvu.

14, 15. a) Ką išpirka reiškia pateptiesiems krikščionims? b) Ką išpirka reiškia tiems, kurie puoselėja žemiškąją viltį?

¹⁴ Kai kuriuos žmones su Dievu sieja ypatinga bendrystė. Jie buvo patepti šventąja dvasia ir tapo „Dievo vaikais“ (Jn 1:12, 13; 3:5–7; Rom 8:15, 16). Apaštalas Paulius rašė, kad Dievas juos „prikėlė ir drauge pasodino dangaus erdvėse Kristuje Jėzuje“ (Ef 2:6). Kodėl apaštalas taip tvirtino, jei dalis pateptųjų iki šiol yra žemėje? Todėl, kad šie krikščionys „užantspauduoti žadėtąja šventąja dvasia“, kuri vadinama jų „paveldo laidu“, ir viltis, jiems „atidėta danguje“, tikrai išsipildys (Ef 1:13, 14; Kol 1:5).

¹⁵ Tačiau glaudų ryšį su Jehova puoselėja ne tik pateptieji krikščionys. Jei brangina išpirką ir tiki jos galia, Jehovos draugais gali būti ir tie, kas viliasi amžinai gyventi žemės rojuje. Atėjus metui jie irgi galės tapti Dievo vaikais. Taigi išpirka byloja apie Dievo meilę visai žmonijai (Jn 3:16). Jei ištikimai tarnausime Jehovai, galime būti tikri, kad naujajame pasaulyje jis suteiks mums patį nuostabiausią gyvenimą. Tad parodykime, kad išpirką – dovaną, geriausiai bylojančią apie Jehovos meilę, – didžiai vertiname.

16. Kodėl turime vis apmąstyti, kokia yra Dievo meilė mums?

¹⁶ Neįmanoma apsakyti, kaip įvairiopai Jehova rodo mums savo didžią meilę. Kadaise karalius Dovydas giedojo: „Kokios nesuvokiamos man tavo mintys, Dieve, ir kiek jų daug! Mėginu jas suskaičiuoti, bet jų daugiau negu smėlio grūdelių“ (Ps 139:17, 18). Mes irgi turime vis apmąstyti, kiek daug gera Jehova iš meilės mums daro. Šitaip augs mūsų pačių meilė Dievui, norėsime atiduoti jam geriausia, ką turime.

17, 18. Kaip galime parodyti meilę Dievui?

¹⁷ Parodyti meilę Dievui galime visokiausiais būdais. Pavyzdžiui, meilę artimui ir Dievui rodome uoliai skelbdami gerąją naujieną apie Dievo Karalystę (Mt 24:14; 28:19, 20). Mūsų meilė bus akivaizdi ir jei ištvermingai grumsimės su tikėjimo mėginimais. (Perskaityk Psalmyno 84:12 [84:11, Brb]; Jokūbo 1:2–5.) Jeigu kartais imtų atrodyti, kad išbandymai darosi nepakeliami, būkime tikri – Jehova mato mūsų kančią ir ateis į pagalbą, nes mes jam labai brangūs (Ps 56:9 [56:8, Brb]).

¹⁸ Kadangi mylime Dievą, mąstome apie jo didžius darbus, jo kūrybą. Meilė skatina mus branginti jo Žodį, nuodugniai jį tyrinėti. Savo meilę Dievui rodome ir artindamiesi prie jo per maldą. O kai apmąstome, kokia brangi yra jo Sūnaus auka, Dievą pamilstame dar stipriau (1 Jn 2:1, 2). Ir tai tėra vos keletas priežasčių į neblėstančią Dievo meilę atsakyti savo meile.