1, 2. a) Kas davė žmogui sąžinę? b) Kodėl už sąžinę turime būti labai dėkingi?

SAVO kūriniui, žmogui, Jehova davė laisvą valią. Todėl įvairiose situacijose galime patys rinktis, kaip elgsimės. Vis dėlto pirmoji žmonių pora ir visi jų palikuonys iš Dievo gavo dar vieną vertingą dalyką – sąžinę. Tai vidinis žmogaus elgesio vertintojas, diktuojantis, kas gera ir kas bloga, vadovas, padedantis apsispręsti teisingai. Jeigu sąžine naudojamės tinkamai, ji skatina mus daryti gerus darbus ir saugotis blogų. Įdiegdamas šį jausmą, Jehova parodė, jog mus myli ir nori, kad visa žmonija sutartinai darytų tai, kas gera.

² Kai kurie žmonės šiandieną stengiasi elgtis teisiai ir vengti piktadarysčių, nors Biblijos mokymų ir nežino. Kodėl? Nes klauso savo sąžinės. (Perskaityk Romiečiams 2:14, 15.) Sąžinė daugelį sulaiko nuo visokių baisių darbų ir nusikaltimų. Tik pagalvok, kas dėtųsi pasaulyje, jei sąžinės niekas neturėtų. Blogis tikriausiai įsikerotų dar labiau nei dabar. Kokie dėkingi esame Jehovai, kad apdovanojo žmogų sąžine!

3. Kodėl galima sakyti, kad sąžinė padeda krikščionims puoselėti bendruomenės gerovę?

 ³ Kitaip nei daugelis, Jehovos tarnai savo sąžinę lavina. Jie nori, kad sąžinės balsas atkartotų tai, kas užrašyta Dievo Žodyje, skatintų laikytis jame išdėstytų normų ir principų, apibrėžiančių, kas dora, o kas ne. Lavindamas savo sąžinę, krikščionis daug prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Tačiau toks lavinimas – ne šiaip proto mankšta. Negana vien įsiminti, kas Biblijoje sakoma. Dievo įstatus turime pamilti ir tvirtai tikėti, kad jie yra mūsų naudai. Apaštalas Paulius rašė: „Šio priesako tikslas yra meilė iš tyros širdies, geros sąžinės ir neveidmainiško tikėjimo“ (1 Tim 1:5). Lavindami sąžinę ir klausydami jos balso, augame meile Jehovai, vis labiau trokštame jam įtikti. Šis vidinis balsas mums taip pat byloja, kokie asmenys iš tikrųjų esame.

4. Kaip galime lavinti savo sąžinę?

⁴ Kaip galima lavinti savo sąžinę? Būtina nuolat studijuoti Bibliją, su malda apmąstyti, ką perskaitėme, ir tas žinias taikyti. Šis procesas nėra vien faktų ir taisyklių įsiminimas. Gilindamiesi į Šventąjį Raštą, turime stengtis vis geriau pažinti Jehovą: koks asmuo jis yra, kokios jo savybės, kas jam patinka ir kas ne. Šitaip savo sąžinę pratiname paklusti Jehovos nurodymams. Kuo daugiau laviname sąžinę, tuo labiau mūsų mąstysena panašėja į Dievo.

5. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

⁵ Bet galbūt kyla klausimų: kaip išlavinta sąžinė padeda tada, kai reikia dėl ko nors apsispręsti? Kaip parodyti, jog gerbiame bendratikio teisę vadovautis savo sąžine? Kaip šis vidinis balsas skatina su visu uolumu imtis gerų darbų? Turėdami omenyje šiuos klausimus, aptarsime tris sritis, kuriose išlavinta sąžinė gali padėti tinkamai apsispręsti. Tai (1) sveikatos priežiūra ir gydymas, (2) poilsis ir pramogos, (3) tarnyba.

6. Kokių kyla klausimų dėl sveikatos priežiūros ir gydymo?

⁶ Biblijos priesakai saugo mus nuo visko, kas žalinga, ir ragina nepiktnaudžiauti maistu bei alkoholiniais gėrimais (Pat 23:20; 2 Kor 7:1). Biblijos principų taikymas padeda tausoti sveikatą net ir tada, kai ji silpna dėl senatvės ar negalės. Kai kuriose šalyse praktikuojama tiek akademinė, tiek alternatyvioji medicina. Mūsų filialai nuolat gauna laiškų iš brolių ir sesių, susidomėjusių vienu ar kitu gydymo metodu. Daugelis klausia: „Ar Jehovos liudytojui tinka rinktis tokį gydymą?“

7. Kas padėtų apsispręsti dėl gydymo?

⁷ Nei broliai filiale, nei bendruomenės vyresnieji negali nuspręsti už bendratikį, kaip jam gydytis, net jeigu jis to ir prašytų (Gal 6:5). Žinoma, broliai gali priminti vieną ar kitą Jehovos duotą principą, kuris padėtų apsispręsti. Pavyzdžiui, krikščionis privalo turėti omenyje, kad Biblijoje liepiama „susilaikyti [...] nuo kraujo“ (Apd 15:29). Šis paliepimas leidžia aiškiai suprasti, kad gydymui negalima naudoti nei visos sudėties kraujo, nei kurio nors iš keturių pagrindinių jo komponentų. Tai žinodamas, krikščionis gerai pagalvos apsispręsdamas ir dėl smulkiųjų kraujo frakcijų, kurios  išgaunamos iš pagrindinių kraujo komponentų. * Rinkdamiesi gydymą galime vadovautis ir kitais Biblijos principais. Kokiais?

8. Kaip žodžiai iš Filipiečiams 4:5 padeda būti nuosaikiems rūpinantis sveikata?

⁸ Patarlių 14:15 sakoma: „Neišmanėlis tiki viskuo, ką girdi, o gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius.“ Antai kai kurioms ligoms gydyti efektyvaus metodo dar nėra. Todėl reikia būti apdairiems, kai koks nors gydymas labai giriamas, bet apie jo veiksmingumą žinoma tik iš nuogirdų. Paulius dvasios įkvėpimu parašė: „Jūsų supratingumas tebūna žinomas visiems žmonėms“ (Fil 4:5). Supratingumas taip pat padės sveikatos priežiūrai neeikvoti tiek laiko, kad dvasiniai dalykai taptų antraeiliai. Jei labiausiai rūpinsimės sveikata, galime pasidaryti egocentriški (Fil 2:4). Žinome, jog šioje santvarkoje tobulos sveikatos neturėsime, todėl visų svarbiausia yra puoselėti artimą ryšį su Dievu ir jam tarnauti. (Perskaityk Filipiečiams 1:10.)

9. Kaip, rūpindamiesi sveikata, galime pritaikyti patarimą iš Romiečiams 14:13, 19 ir kas gali atsitikti, jeigu jo nepaisysime?

⁹ Supratingas krikščionis neperša savo nuomonės kitiems. Štai vienoje Europos šalyje sutuoktinių pora uoliai propagavo tam tikrą dietą ir maisto papildus. Kai kurie bendratikiai buvo įtikinti visa tai išbandyti, kiti susilaikė. Paskui, kai norimų rezultatų nesulaukė, daugelis brolių ir sesių ėmė piktintis. Tiedu sutuoktiniai galėjo nuspręsti, kokios dietos patys laikysis, kokius papildus patys vartos. Bet ar buvo protinga primesti savo nuomonę kitiems ir šitaip statyti į pavojų bendruomenės vienybę? Pavyzdžiui, pirmajame amžiuje Romos krikščionys skirtingai žiūrėjo į įvairius valgius, šventes. Ką jiems patarė Paulius? Apaštalas rašė: „Vienas žmogus kurią nors dieną laiko svarbesne už kitą, o kitam visos dienos vienodos. Kiekvienas tebūna visiškai įsitikinęs, – savo paties protu.“ Taigi labai svarbu neduoti kitam pagrindo pasipiktinti ar suklupti. (Perskaityk Romiečiams 14:5, 13, 15, 19, 20.)

10. Kodėl turime gerbti kito žmogaus teisę apsispręsti pačiam? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

¹⁰ Kartais nesuprantame, kodėl bendratikis tuo ar anuo klausimu apsisprendė būtent taip. Tokiu atveju nepamirškime, kad tai yra jo asmeninis reikalas ir mums nederėtų jo teisti ar stengtis perkalbėti. Galbūt jo sąžinė tebėra „silpna“ ir ją reikia lavinti, o  gal tam tikrais klausimais ji labai jautri (1 Kor 8:11, 12). Kita vertus, galbūt laikas ištirti savo pačių sąžinę – ar tik nereikia jos dar labiau lavinti, kad būtų imli Dievo duotiems principams. Apsispręsti dėl sveikatos priežiūros ir prisiimti atsakomybę už savo sprendimą kiekvienas turi pats.

11, 12. Kokį Biblijos principą verta prisiminti renkantis poilsį ir pramogas?

¹¹ Dievas žmogų sukūrė taip, kad jis emociškai ir fiziškai atsigautų ilsėdamasis. Išmintingasis karalius Saliamonas rašė, kad yra „laikas juoktis“ ir „laikas šokti“ (Mok 3:4). Tačiau ne kiekvienas laisvalaikio praleidimo būdas yra naudingas, atpalaiduoja ir atgaivina. Nėra naudinga poilsiauti ir pernelyg ilgai ar pernelyg dažnai. Kaip sąžinė padėtų poilsį ir pramogas pasirinkti tinkamai?

¹² Tam tikrą elgesį Biblija vadina „kūno darbais“ ir įspėja jų nedaryti. Tokie darbai yra „ištvirkavimas, netyrumas, įžūlus elgesys, stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumai, nesantaika, pavyduliavimas, pykčio proveržiai, nesutarimai, susiskaldymai, atskalūnystė, pavydai, girtavimai, ūžavimai ir panašūs dalykai“. Apaštalas Paulius rašė, kad „tie, kurie juos daro, Dievo karalystės nepaveldės“ (Gal 5:19–21). Todėl turime gerai pagalvoti, pavyzdžiui, apie tokius dalykus: ar sąžinė skatina mus šalintis sporto, kuris persmelktas agresijos, smurto, nacionalizmo ar konkurencijos? Ar šis vidinis balsas padeda atsispirti pagundai žiūrėti filmus, kuriuose yra pornografinių scenų, propaguojamas amoralumas, girtavimas, okultizmas?

13. Kaip pamokymai iš 1 Timotiejui 4:8 ir Patarlių 13:20 padeda rinktis laisvalaikio užsiėmimus?

¹³ Biblijos principai mums padeda lavinti sąžinę taip, kad ja vadovaudamiesi tinkamai apsispręstume dėl pramogų. Pavyzdžiui, Biblija neneigia, kad kūno lavinimas yra šiek tiek naudingas (1 Tim 4:8). Daugelis patyrė, kad reguliariai mankštinantis galima palaikyti gerą sveikatą bei savijautą. O kaip tada, jeigu krikščionis nori sportuoti ne vienas? Ar bet kokia kompanija būtų tinkama? Verta prisiminti, kas rašoma Patarlių 13:20: „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą.“ Argi šis patarimas nemoko, jog laisvalaikio užsiėmimus turime rinktis apdairiai, vadovaudamiesi Biblijos išlavinta sąžine?

14. Kaip viena šeima pritaikė pamokymą iš Romiečiams 14:2–4?

¹⁴ Kristianas ir Daniela augina dvi dukras. Šeimos galva sako: „Per dvasinio ugdymo vakarą kalbėjomės apie pramogas. Visi sutarėme, jog vienos jų būna priimtinos, kitos ne. O kokios draugijos yra geros? Viena dukra pasiguodė, kad mokykloje per pertrauką kai kurie bendramoksliai liudytojai, jos manymu, elgiasi nederamai. Ji pajuto spaudimą daryti tą patį. Kalbėjome, jog kiekvienam yra duota sąžinė ir rinkdamiesi, ką veikti ir su kuo bendrauti, turime klausyti jos balso.“ (Perskaityk Romiečiams 14:2–4.)

15. Kaip principas iš Mato 6:33 gali padėti tinkamai planuoti laisvalaikį?

¹⁵ Kitas svarbus klausimas – kada poilsiauti. Ar planuodamas poilsį deriniesi  prie teokratinių užsiėmimų: sueigų, tarnybos, asmeninių studijų? O gal yra atvirkščiai: teokratinę veiklą bandai įsprausti į tarpus tarp pramogavimo? Kam skiri pirmenybę? Jėzus sakė: „Pirmiausia ieškokite karalystės ir jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta“ (Mt 6:33). Ar sąžinė skatina tave nusistatyti tokius prioritetus, kokius skatino nusistatyti Jėzus?

16. Kokį gerą darbą sąžinė skatina dirbti?

¹⁶ Tinkamai išlavinta sąžinė ne tik įspėja nedaryti blogų darbų, bet ir skatina daryti gerus. Pats geriausias darbas yra skelbti gerąją naujieną. Tai darome tiek eidami po namus, tiek liudydami neoficialiai. Dirbti šį darbą sąžinė ragino ir apaštalą Paulių. Jis rašė: „Tam esu įpareigotas, ir vargas man, jei gerosios naujienos neskelbčiau!“ (1 Kor 9:16) Jei sekame jo pavyzdžiu, mūsų sąžinė rami, o tai byloja, kad elgiamės teisingai. Skelbdami gerąją naujieną taip pat budiname ir savo klausytojų sąžinę. Paulius sakė: „Atskleisdami tiesą prisistatome Dievo akivaizdoje kiekvieno žmogaus sąžinei“ (2 Kor 4:2).

17. Kaip viena sesė paklausė sąžinės balso?

¹⁷ Štai Žaklina, kai buvo šešiolikos, per biologijos pamokas turėjo mokytis evoliucijos. Ši teorija buvo nagrinėjama gana detaliai. „Sąžinė man neleido dalyvauti pamokoje taip aktyviai kaip paprastai. Negalėjau palaikyti evoliucijos teorijos. Priėjau prie mokytojo ir paaiškinau savo nuostatą. Mano nuostabai, jis buvo labai draugiškas ir pasiūlė pakalbėti prieš klasę apie sukūrimą.“ Žaklina, paklausiusi sąžinės balso ir pasielgusi pagal Biblijos principus, jautė didžiulį pasitenkinimą. Ar tave sąžinė irgi ragina daryti, kas teisinga?

18. Kodėl verta lavinti savo sąžinę?

¹⁸ Kiekvieno iš mūsų siekinys yra kuo tiksliau laikytis Jehovos principų ir normų. Šito siekiant, sąžinė yra nepamainomas įrankis. Nuolat tyrinėdami Dievo Žodį, apmąstydami, ką iš jo sužinome, ir tas žinias taikydami savo sąžinę laviname. Taip ši nuostabi Dievo dovana tampa patikimu gyvenimo vadovu.