1–3. a) Iš ko galima spręsti, kad Dievo mintys ir kalba nepalyginti pranašesni už žmonių? b) Ką šiame straipsnyje apžvelgsime?

 JEHOVA sukūrė daugybę protaujančių esybių – amžinasis Dievas džiaugsmu ir laime norėjo su kuo nors pasidalyti (Ps 36:10 [36:9, Brb]; 1 Tim 1:11). Pirmasis Dievo kūrinys yra jo viengimis Sūnus. Biblijoje jis vadinamas „Dievo kūrinijos pradžia“ ir „Žodžiu“ (Apr 3:14; Jn 1:1). Dievas su savo pirmagimiu artimai bendravo, tad Sūnus galėjo perprasti, kaip jo Tėvas mąsto, ką jaučia (Jn 1:14, 17; Kol 1:15). Apaštalas Paulius užsimena, kad danguje kalbama angelų kalba. Jų bendravimo būdas, reikia manyti, labai skiriasi nuo mūsų, žmonių, kalbos (1 Kor 13:1).

² Protu apdovanotų kūrinių danguje ir žemėje yra milijardai, ir Jehova kiekvieną gerai pažįsta. Vienu laiku skirtingomis kalbomis jam meldžiasi daugybė žmonių. Jis gali visų tų maldų klausytis ir tuo pat metu bendrauti su angelais, duoti jiems reikiamus nurodymus. Kaip Jehova mąsto ir kaip bendrauja, mums sunku suvokti, nes jo mintys ir kalba nepalyginti pranašesni už žmonių. (Perskaityk Izaijo 55:8, 9.) Kalbėdamas žmonėms Jehova, aišku, dėsto mintis paprasčiau – taip, kad jie suprastų.

³ Dabar apžvelkime, kaip bėgant amžiams išmintingasis Dievas pranešdavo savo tautai savąją valią. Matysime, kad jam tai  padaryti nesutrukdydavo niekas – nei kalbiniai barjerai, nei kitos kliūtys.

4. a) Kokia kalba Jehova kalbėjo Mozei, Samueliui ir Dovydui? b) Kas užrašyta Biblijos puslapiuose?

⁴ Su Adomu Edeno sode Jehova tikriausiai bendravo senovine hebrajų kalba. Vėliau savo mintis hebrajiškai jis apreiškė ir Mozei, Samueliui, Dovydui, kitiems ta kalba kalbantiems vyrams. Tas mintis jie užrašė, daug ką išdėstydami savais žodžiais, savu stiliumi, o kai ką tiksliai taip, kaip pats Jehova pasakė. Tie Biblijos rašytojai rašė ir apie tai, kaip Dievas su savo tarnais elgėsi, apie tų žmonių tikėjimo ir meilės darbus, taip pat nenuslėpė nemalonių dalykų – kaip jie klysdavo ar netgi nusigręždavo nuo Dievo. Visi tie pasakojimai šiandien labai vertingi (Rom 15:4).

5. Ar hebrajų kalba buvo vienintelė, kuria Jehova kalbėjo žmonėms? Prašom paaiškinti.

⁵ Bet Jehova žmonėms kalbėjo ne vien hebrajų kalba. Aplinkybės pasikeitė – žydai buvo ištremti į Babiloniją ir bent daliai Dievo tautos žmonių kasdiene tapo aramėjų kalba. Galbūt todėl Jehova įkvėpė pranašus Danielių bei Jeremiją ir kunigą Ezrą užrašyti kai kurias Biblijos teksto dalis aramėjiškai. (Žiūrėk paaiškinimą A. Rubšio vertimo išnašose prie šių eilučių: Ezros 4:7; 7:11, Jeremijo 10:11 ir Danieliaus 2:4.)

6. Kaip atsitiko, kad Dievo Žodį imta versti į kitas kalbas?

⁶ Vėliau, Aleksandrui Makedoniečiui užkariavus didumą senovės pasaulio, labai išpopuliarėjo bendrinė graikų kalba (koinė) ir tapo tarptautine. Ilgainiui graikiškai kalbėti ėmė ir vis daugiau žydų, todėl hebrajiškuosius šventraščius prireikė išversti į graikų kalbą. Šio darbo ėmėsi, kaip manoma, 72 vertėjai – taip buvo parengtas pirmasis ir, reikia pasakyti, vienas reikšmingiausių Biblijos knygų vertimų, vadinamas Septuaginta. a Verta dėmesio, kad vertėjų buvo daug ir jų stiliai skiriasi – vieni mintis perteikė pažodiškiau, kiti gana laisvai. Vis dėlto graikiškai kalbantys judėjai, o vėliau ir krikščionys, Septuagintą laikė Dievo Žodžiu.

7. Kokia kalba, tikėtina, Jėzus mokė žmones?

⁷ Į žemę atėjęs Dievo pirmagimis Sūnus kalbėjo ir žmones mokė veikiausiai hebrajų kalba (Jn 19:20; 20:16; Apd 26:14). Pirmojo amžiaus hebrajų kalbai nemažą įtaką buvo padariusi aramėjų kalba, tad Jėzus veikiausiai vartojo ir aramėjiškų posakių. Jis mokėjo ir senąją hebrajų kalbą, kuria buvo parašyti Mozės ir pranašų raštai, skaitomi kas savaitę sinagogose (Lk 4:17–19; 24:44, 45; Apd 15:21). Izraelyje anuomet dar galėjai išgirsti kalbant graikiškai ir lotyniškai. Ar Jėzus tomis kalbomis kalbėjo? Šventajame Rašte apie tai nepasakyta.

8, 9. Kodėl dalis Biblijos buvo parašyta graikiškai ir ką tai byloja apie Jehovą?

⁸ Pirmieji Jėzaus sekėjai kalbėjo hebrajiškai, tačiau vėliau, po Jėzaus mirties, krikščionių bendruomenėje buvo kalbama ir kitomis kalbomis. (Perskaityk Apaštalų darbų 6:1.) Krikščionybei toliau plintant, krikščionys tarpusavyje bendravo jau daugiausia graikiškai. Graikiškai jie galėjo skaityti ir Evangelijas – šventosios dvasios įkvėptus Mato, Morkaus, Luko ir Jono pasakojimus apie Jėzaus mokymus ir tarnystę. b Apaštalo Pauliaus laiškai ir  kitos Biblijos knygos taip pat buvo parašyti graikų kalba. Taigi, daugelis krikščionių anuomet kalbėjo graikiškai, nebe hebrajiškai.

⁹ Įsidėmėtina, kad pirmojo amžiaus Biblijos knygų rašytojai, norėdami pacituoti šventuosius raštus, parašytus ikikrikščioniškaisiais laikais, paprastai cituodavo iš Septuagintos. Nors kai kurios iš tų Septuagintos ištraukų yra nepažodinis hebrajiškojo teksto vertimas, jis, kaip matome, tapo neatsiejama Šventojo Rašto dalimi. Dievui pasirodė priimtina, kad jo Žodyje būtų cituojamas netobulų žmonių parengtas vertimas. Tai, ką aptarėme, tik patvirtina, kad Dievo požiūriu jokia kalba ar kultūra nėra prastesnė už kitas. (Perskaityk Apaštalų darbų 10:34.)

10. Prie kokių išvadų prieiname apsvarstę, kaip bėgant amžiams Dievas kalbėjo žmonėms?

¹⁰ Trumpai aptarėme, kaip praeityje Dievas kalbėjo žmonėms. Supratome, kad Jehova visada atsižvelgia į susiklosčiusias aplinkybes ir mato, ką dėl to reikėtų pakeisti. Žmogui, kuris nori prie jo artintis ir perprasti jo sumanymus, nebūtina mokytis naujos kalbos, Jehova šito iš mūsų nereikalauja. (Perskaityk Zacharijo 8:23; Apreiškimo 7:9, 10.) Ką Biblijos rašytojai užrašė, yra nuo Dievo, bet mintis dėstyti kiekvienam jis leido savais žodžiais, savitu stiliumi.

11. Kodėl galima sakyti, kad kalbų įvairovė netrukdo Dievui prabilti į žmones?

¹¹ Ar Dievui sudaro kokių sunkumų ar kliūčių tai, kad pasaulyje kalbama daugybe kalbų ir jo Žodžio vertimuose esama šiokių tokių skirtumų? Tikrai ne. Štai Biblijoje užrašyti tik keli Jėzaus žodžiai ta kalba, kuria jis kalbėjo (Mt 27:46; Mk 5:41; 7:34; 14:36). Bet Jehova pasirūpino, kad žinia, kurią Jėzus skelbė, pasiektų visus žmones – iš pradžių ji buvo užrašyta graikiškai, o vėliau išversta į kitas kalbas. Ir judėjai, ir krikščionys darė Biblijos rankraščių nuorašus, paskui iš tų nuorašų – kitus nuorašus. Taip Dievo Žodis išliko ir ilgainiui buvo verčiamas į vis daugiau kalbų. Jonas Chrizostomas, gyvenęs IV amžiaus pabaigoje – V amžiaus pradžioje, teigė, kad jo laikais Jėzaus mokymus jau buvo galima skaityti sirų, egiptiečių, indų, persų, etiopų ir daugeliu kitų kalbų.

12. Ką darė priešininkai nenorėdami, kad Biblija būtų prieinama visiems žmonėms?

¹² Tai, kad Biblija prakalbo įvairiausiomis kalbomis, niekais pavertė daugelio jos priešų pastangas. Štai vienas iš jų, Romos imperatorius Dioklecianas, dar 303-iaisiais metais buvo įsakęs sunaikinti visus Biblijos rankraščius. Dievo Žodis ir tie, kurie jį vertė bei platino, priešų turėjo ir paskesniais laikais. XVI amžiuje Viljamas Tindalis ryžosi išversti Bibliją iš hebrajų  ir graikų kalbų į anglų kalbą. Vienam išsimokslinusiam žmogui jis pareiškė: „Jei Dievas duos man dar pagyventi, per kelerius metus padarysiu, kad bernas, einantis paskui arklą, išmanytų Šventąjį Raštą geriau už jus.“ Iš Anglijos Tindaliui teko bėgti į žemyninę Europą – čia jis Bibliją išvertė, ir jo vertimas buvo išspausdintas. Nors visus egzempliorius, kuriuos tik surado, dvasininkija viešai degino, nemažai jų vis tiek paplito tarp žmonių. Paskui Tindalis, deja, buvo išduotas. Jį pasmaugė ir kūną, pakabinę ant stulpo, sudegino. Bet jo darbas nenuėjo perniek. Tindalio vertimas išliko ir juo buvo daug remtasi rengiant karaliaus Jokūbo versiją – Biblijos vertimą, kuris ilgainiui tapo labai populiarus. (Perskaityk 2 Timotiejui 2:9.)

13. Ką rodo senųjų Biblijos rankraščių tyrinėjimai?

¹³ Išlikusiuose senuosiuose Biblijos rankraščiuose, tiesa, pasitaiko nedidelių klaidelių, tarp nuorašų esama šiokių tokių nesutapimų. Bet gretindami ir kruopščiai studijuodami tūkstančius tų nuorašų ir jų fragmentų, taip pat senuosius Biblijos vertimus biblistai nustatė, koks buvo pirminis daugumos eilučių tekstas. O jei viena kita eilutė ir kelia kokių abejonių, įtakos bendrai teksto minčiai tai neturi. Nešališkam tyrinėtojui senųjų rankraščių studijos leidžia įsitikinti: šiandieną turime tokią pat Bibliją, kokią kadaise rašė Jehovos įkvėpti vyrai (Iz 40:8). c

14. Kaip plačiai prieinama Biblija?

¹⁴ Kad ir ką darė Biblijos priešai, Jehovai tai nesutrukdė. Jis pakreipė įvykius taip, kad Biblija prabiltų begale kalbų – tiek, kiek jokia kita knyga per visą žmonijos istoriją. Šiais laikais dažno tikėjimas menkas, daugelis išvis Dievo netiki, tačiau Biblija paklausiausių knygų sąraše iki šiol pirmauja ir visa ar bent jos dalis jau yra išversta į daugiau kaip 2800 kalbų. Savo tiražu ir prieinamumu joks veikalas nė iš tolo negali su Dievo Žodžiu lygintis. Tiesa, Biblijos vertimų esama ir ne tokių aiškių, ne tokių tikslių, bet pačią esmę – vilties ir išgelbėjimo žinią perteikia beveik kiekvienas vertimas.

15. a) Kaip kalbų barjerai peržengiami šiais laikais? b) Kodėl „vergui“ paranku leidinius rengti anglų kalba?

¹⁵ Dvidešimtojo amžiaus pradžioje grupelė uolių Biblijos tyrinėtojų buvo Jehovos paskirta „ištikimu ir nuovokiu vergu“, kuriam pavesta tiekti dvasinį maistą „šeimynykščiams“ (Mt 24:45). Iš pradžių tas „maistas“ daugiausia buvo tiekiamas per biblinius leidinius anglų kalba. Vėliau  tuos leidinius imta leisti vis daugiau kalbų ir šiandien jų skaičius yra perkopęs 700. Kaip pirmajame amžiuje dvasinį maistą buvo paranku tiekti graikų kalba, taip šiais laikais – anglų, nes dėl populiarumo verslo ir švietimo srityse ji dabar labai paplitusi.

16, 17. a) Kodėl prireikė naujo Biblijos vertimo anglų kalba? b) Kaip šis poreikis buvo patenkintas? c) Kokius lūkesčius dėl „Naujojo pasaulio“ vertimo 1950 metais išreiškė brolis Noras?

¹⁶ Visi mūsų leidiniai pagrįsti Biblija. XX amžiaus viduryje populiariausias Biblijos vertimas anglų kalba tebebuvo 1611-aisiais išleista karaliaus Jokūbo versija. Tačiau anglų kalba šiame Biblijos vertime jau gerokai pasenusi ir Dievo vardas jame paminėtas vos keliose eilutėse, nors senuosiuose Biblijos rankraščiuose jis pavartotas tūkstančius kartų. Toje versijoje yra ir vertimo klaidų, taip pat abejotinos kilmės eilučių, kurių patikimuose senuosiuose rankraščiuose nėra. Kiti angliški Biblijos vertimai irgi turėjo nemažai trūkumų.

¹⁷ Reikėjo tokio Biblijos vertimo, kuris tiksliai perteiktų pirminio teksto mintį šiuolaikine kalba. Tad buvo sudaryta „Naujojo pasaulio“ Biblijos vertimo komisija, ir per dešimtį metų, nuo 1950-ųjų iki 1960-ųjų, išėjo visi šeši vertimo tomai. Patį pirmą tomą viename dideliame Jehovos liudytojų sambūryje 1950 metų rugpjūčio 2 dieną pristatė brolis Neitanas Noras. Susirinkusiems tądien jis kalbėjo: „Vis labiau jautėme, kad reikia vertimo į šiuolaikinę kalbą – vertimo, derančio su apreikštąja tiesa ir tiksliai perteikiančio originalo prasmę, leidžiančio mums atrasti naujų tiesos įžvalgų; reikia vertimo, kuris šiuolaikiniam skaitytojui būtų toks pat suprantamas, kaip Kristaus mokinių raštai buvo suprantami paprastam, eiliniam, mažai išsilavinusiam anų laikų skaitytojui.“ Brolis Noras išreiškė viltį, kad šis vertimas padės prie Dievo artintis milijonams žmonių.

18. Kokie sprendimai paspartino Biblijos vertimą?

¹⁸ Ta viltis netrukus pradėjo pildytis. Biblijos graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas 1963 metais išėjo dar šešiomis kalbomis – ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų ir vokiečių. Vėliau, 1989 metais, Jehovos liudytojų Vadovaujančioji taryba centrinėje būstinėje įsteigė skyrių, kurio užduotis – teikti pagalbą Biblijos vertėjams. 2005 metais nuspręsta, kad tomis kalbomis, kuriomis leidžiamas šis žurnalas, vienas iš svarbiausių darbų bus išversti Bibliją. Nenuostabu, kad „Naujojo pasaulio“ vertimas – visas ar jo dalis – jau prieinamas daugiau kaip 130 kalbų.

19. Kas svarbaus įvyko 2013 metais ir apie ką bus kitas straipsnis?

¹⁹ Ilgainiui tapo aišku, kad „Naujojo pasaulio“ vertimą reikia atnaujinti, nes anglų kalba per keletą dešimtmečių nemažai pasikeitė. Čia labai reikšmingas Pensilvanijos „Sargybos bokšto“ Biblijos ir traktatų draugijos 129-asis metinis susirinkimas, kuris buvo surengtas 2013 metų spalio 5–6 dienomis. 1 413 676 žmonės, kurie 31 šalyje tiesiogiai arba internetu žiūrėjo programą, iš Vadovaujančiosios tarybos nario lūpų išgirdo džiugią žinią, kad anglų kalba išleistas perredaguotas „Naujojo pasaulio“ vertimas. Iš budėtojų gavę savąjį egzempliorių daugelis negalėjo sulaikyti džiaugsmo ašarų. Kalbėtojams cituojant perredaguotą tekstą, auditorija įsitikino, kad Dievo Žodis anglų kalba dar niekad neskambėjo taip aiškiai ir sklandžiai. Tolesniame straipsnyje aptarsime kai kuriuos naujosios redakcijos ypatumus, pakalbėsime ir apie vertimą į kitas kalbas.