1. a) Kokią užduotį Dievas davė Adomui? b) Kaip Dievo tarnai naudojasi kalbos dovana?

 DIEVAS JEHOVA apdovanojo savo kūrinius gebėjimu bendrauti. Štai pirmasis žmogus Adomas Edeno sode gavo ypatingą užduotį, susijusią su kalba, – duoti gyvūnams vardus, ir čia reikėjo išties didelio kūrybingumo ir intelekto (Pr 2:19, 20). Kalbos dovana leidžia Dievo tarnams šlovinti Jehovą ir pasakoti apie jį kitiems. Taip tikrasis tikėjimas sėkmingai skinasi kelią. Prie to daug prisideda ir Biblijos vertimo darbas.

2. a) Kokiais principais vadovavosi Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimo komisija? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

² Biblijos vertimų yra tūkstančiai, bet ne visuose Dievo Žodžio mintys perteikiamos tiksliai. Penktajame dešimtmetyje Šventojo Rašto „Naujojo pasaulio“ vertimo komisija nustatė vertimo principus, kuriais vadovaujantis Biblija buvo išversta į daugiau kaip 130 kalbų. Laikytasi tokių principų: 1) Parodyti pagarbą šventam Dievo vardui ir sugrąžinti jį į Bibliją, į vietas, kuriose jis iš pradžių buvo. (Perskaityk Mato 6:9.) 2) Kiek įmanoma, tekstą  versti pažodžiui, o jei pažodinis vertimas neperteikia prasmės, išversti mintį. 3) Versti lengvai suprantama, aiškia kalba, kad skaityti būtų malonu. a (Perskaityk Nehemijo 8:8, 12.) Pažiūrėkime, kaip šie principai buvo taikomi ruošiant „Naujojo pasaulio“ vertimo 2013 metų redakciją anglų kalba. Reikia pasakyti, kad tų pačių principų laikomasi redaguojant Biblijos vertimus ir kitomis kalbomis.

3, 4. a) Kokiuose senoviniuose rankraščiuose randama tetragrama? b) Kas daugelyje Biblijos vertimų buvo padaryta su Dievo vardu?

³ Tyrinėtojai, studijuojantys senuosius Biblijos rankraščius, pavyzdžiui, Negyvosios jūros ritinius, stebisi, kiek daug kartų juose pavartota tetragrama – hebrajiškas Dievo vardo keturraidis. Dievo vardas randamas ne tik tuose hebrajiškuose rankraščiuose, bet ir kai kuriuose Septuagintos (hebrajiškųjų raštų vertimo į graikų kalbą) nuorašuose, padarytuose laikotarpiu tarp antrojo amžiaus p. m. e. ir pirmojo m. e. amžiaus.

⁴ Taigi nestinga įrodymų, kad Biblijos raštų originaluose Dievo vardas buvo plačiai vartojamas. Deja, daugelyje vertimų jis buvo pakeistas kitais žodžiais. Štai kas, pavyzdžiui, nutiko su Biblijos vertimu American Standard Version. Pirmajame jo leidime, pasirodžiusiame 1901 metais, Dievo vardas buvo vartojamas, tačiau naujoje redakcijoje, išleistoje 1952-aisiais (praėjus dvejiems metams po to, kai buvo išspausdintas Biblijos graikiškosios dalies „Naujojo pasaulio“ vertimas), Dievo vardo nebeliko. Kodėl? Leidėjai tokį savo sprendimą aiškino taip: „Vienintelį Dievą vadinti bet kokiu tikriniu vardu [...] visiškai nepriimtina visuotiniam krikščionių Bažnyčios tikėjimui.“ Tai tapo precedentu ruošiant daugelį kitų vertimų, tiek anglų, tiek kitomis kalbomis.

5. Kodėl pašalinti Dievo vardą iš Biblijos negarbinga?

⁵ Bet, apskritai, ar taip jau svarbu, kad Dievo vardas Biblijoje būtų? Patyręs vertėjas supranta, kad norėdamas gerai išversti tekstą turi perprasti autoriaus mintį, jo sumanymą. Jehova, Biblijos autorius, tikrai norėjo, kad jo vardas būtų plačiai žinomas. Juk ne veltui Biblijos knygų rašytojai jo vardą minėjo taip dažnai (Iš 3:15; Ps 83:19 [83:18, Brb]; 148:13; Iz 42:8; 43:10; Jn 17:6, 26; Apd 15:14). Tokia buvo paties Jehovos valia. (Perskaityk Ezechielio 38:23.) Todėl Dievo vardą, kuris senoviniuose rankraščiuose randamas tūkstančius kartų, keisti titulais negarbinga.

6. Kodėl redaguotame Biblijos vertime Dievo vardas įrašytas dar šešiose eilutėse?

⁶ Nauji atradimai tik dar kartą patvirtina, kad Dievo vardas Biblijoje tikrai turi būti. „Naujojo pasaulio“ vertimo 2013 metų redakcijoje jis pavartotas 7216 kartų, šešiais daugiau nei 1984 metų leidime. Penkiose eilutėse jis įrašytas todėl, kad yra minimas neseniai publikuotuose Negyvosios jūros ritiniuose, daugiau nei 1000 metų senesniuose už masoretinį tekstą. Štai šios eilutės: 1 Samuelio 2:25; 6:3; 10:26; 23:14, 16. Atidžiau ištyrinėjus  kai kuriuos senovinius rankraščius jį nuspręsta įdėti ir į Teisėjų 19:18.

7, 8. Kokia yra Dievo vardo reikšmė?

⁷ Tikrieji krikščionys gerai suvokia, koks prasmingas Jehovos vardas. Viename iš 2013 metais išleisto „Naujojo pasaulio“ vertimo priedų apie tai pateikta naujos informacijos. „Naujojo pasaulio“ Biblijos vertimo komisijos supratimu, Dievo vardo prasmė sietina su hebrajų kalbos veiksmažodžio, reiškiančio „būti“, priežastine forma. Taigi Dievo vardas reiškia „jis daro, kad būtų“. b Anksčiau mūsų leidiniuose šis vardas buvo siejamas su tuo, kas rašoma Išėjimo 3:14: „Aš būsiu, kuo prireiks būti“ (NW). Todėl 1984 metų leidime buvo padaryta išvada, kad Dievo vardo reikšmė – „jis save daro pažadų Tesėtoju“. c Tačiau 2013 metų laidos priede A4 paaiškinta: „Tiesa, kad įgyvendintų kokį savo sumanymą, Jehova būna tuo, kuo pagal aplinkybes prireikia būti. Tačiau jo vardo reikšmė apima kur kas daugiau: Jehova daro, kad ir jo kūriniai būtų, kuo reikia, arba atliktų, kas reikia, – taip nė vienas jo užmojis nelieka neįvykdytas.“

⁸ Taigi Jehova daro, kad jo kūriniai būtų, kuo tik reikia, arba atliktų, kas reikia jo valiai įgyvendinti. Štai Nojų Dievas padarė laivo statytoju, Becalelį – sumaniu meistru, Gideoną – pergalingu karvedžiu, Paulių – tautų apaštalu. Matome, jog Dievo vardas išties labai prasmingas. Tad „Naujojo pasaulio“ Biblijos vertimo komisija niekada nedrįstų jo pakeisti kitais žodžiais, nes tai daryti būtų negarbinga.

9. Kodėl pastaruoju metu tiek daug reikšmės teikiama Biblijos vertimui į kitas kalbas?

⁹ „Naujojo pasaulio“ vertimas išleistas jau daugiau kaip 130 kalbų. Ir visuose tuose vertimuose Dievo vardas yra visur, kur jis ir buvo originalo tekste. (Perskaityk Malachijo 3:16.) Tuo tarpu daugumoje kitų Biblijos vertimų Dievo vardas pakeičiamas titulais, tokiais kaip „Viešpats“, ar netgi kokio nors vietinio dievo vardu. Todėl Jehovos liudytojų Vadovaujančioji taryba stengiasi, kad kuo daugiau žmonių sava kalba turėtų Bibliją, kurioje Dievo vardui teikiama priderama garbė.

10, 11. Kokių keblumų iškyla Biblijos vertėjams?

¹⁰ Išversti šventuosius raštus į daugybę kalbų – nemenkas uždavinys. Tenka išspręsti nemažai vertimo problemų. Pavyzdžiui, anksčiau „Naujojo pasaulio“ vertime hebrajiškas žodis „šeolas“ buvo transliteruojamas. Taip daroma daugelyje vertimų. Štai A. Rubšio vertime Mokytojo 9:10 skaitome: „Jokios veiklos, jokių sumanymų, jokio išmanymo, jokios išminties nebebus Šeole, į kurį esi pakeliui.“ Versdami „Naujojo pasaulio“ vertimą į kitas kalbas susidūrėme su tokia problema: žodis „šeolas“ daugumai skaitytojų nežinomas ir jo nėra žodynuose, o kai kuriems skamba kaip geografinės vietovės pavadinimas. Todėl buvo nuspręsta žodį „šeolas“ ir atitinkamą graikišką terminą „hadas“ versti žodžiu „kapas“.

¹¹ Keblumų kyla ir dėl žodžio „siela“, kuriuo anksčiau „Naujojo pasaulio“ vertime buvo nuosekliai verčiamas  hebrajiškas žodis nefeš ir graikiškas psychē. Dažnam skaitytojui žodis „siela“ reiškia nematerialų, nemirtingą žmogaus pradą, atsiskiriantį nuo jo mirštant. Todėl vietoje šio žodžio buvo parinkti aiškesni atitikmenys atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jis turi konkrečiame kontekste. Taigi, stengtasi perteikti mintis aiškiai, kad būtų teisingai suprastos, o papildoma naudinga informacija pateikta išnašose.

12. Kokių pakeitimų padaryta redaguojant „Naujojo pasaulio“ vertimą? (Daugiau pavyzdžių pateikta šio numerio straipsnyje „Biblijos „Naujojo pasaulio“ vertimo į anglų kalbą 2013 metų redakcija“.)

¹² Svarstant klausimus, kuriuos kelia vertėjai, verčiantys Bibliją į kitas kalbas, pastebėta, jog panašių keblumų yra ir angliškame tekste. Todėl 2007 metų rugsėjį Vadovaujančioji taryba nutarė, jog metas iš esmės redaguoti angliškąjį „Naujojo pasaulio“ vertimą. Atliekant šį darbą buvo peržiūrėta tūkstančiai Biblijos vertėjų klausimų. Atsisakyta pasenusių žodžių ir stengtasi tekstą padaryti kuo aiškesnį, lengvai skaitomą, tačiau ne tikslumo sąskaita. Pasinaudojus kitų kalbų patirtimi angliškas tekstas buvo gerokai pašlifuotas (Pat 27:17).

13. Kaip apie naująją mūsų vertimo redakciją atsiliepia skaitytojai?

¹³ Kokių atgarsių susilaukė naujoji mūsų vertimo redakcija? Jehovos liudytojų pagrindinis biuras, esantis Brukline, gavo tūkstančius dėkingų skaitytojų laiškų. Štai vienos sesės žodžiai, atspindintys daugelio jausmus: „Biblija yra tarsi brangenybių skrynia, pilna vertingiausių brangakmenių. Skaityti Jehovos žodžius 2013 metų redakcijoje – tai lyg apžiūrinėti kiekvieną iš tų brangakmenių, tyrinėti jų briauneles ir žavėtis jų skaidrumu, spalvingumu ir grožiu. Mintys, perteiktos paprasta kalba, padėjo man dar geriau pažinti Jehovą. Jaučiuosi taip, tarsi jis, mylintis tėvas, mane apkabinęs pats skaitytų man savo žodį.“

14, 15. Kaip skaitytojai atsiliepia apie „Naujojo pasaulio“ vertimą kitomis kalbomis?

¹⁴ Taip gražiai skaitytojai atsiliepia ne tik apie angliškąjį vertimą. Pagyvenęs  vyras iš Bulgarijos, iš Sofijos miesto, apie „Naujojo pasaulio“ vertimą į bulgarų kalbą sakė: „Bibliją skaitau jau daug metų, tačiau dar nebuvau skaitęs vertimo, kurį taip lengva suprasti ir kuris taip paliečia širdį.“ Gavusi „Naujojo pasaulio“ vertimą albanų kalba viena sesė džiaugėsi: „Kaip gražiai albanų kalba skamba Dievo Žodis! Ir kokia garbė, kad Jehova į mus prabyla mūsų gimtąja kalba!“

¹⁵ Daugelyje šalių įsigyti Bibliją sunku ir daug kainuoja, tad vien ją turėti yra didelė laimė. Viename pranešime iš Ruandos sakoma: „Anksčiau daugelis žmonių, kuriems broliai vedė studijas, nedarė pažangos, nes neturėjo Biblijos. Bažnyčios išleista Biblija buvo neįperkama. Be to, studijuotojai negalėjo aiškiai suprasti kai kurių eilučių, todėl jų pažanga buvo lėta.“ Viskas pasikeitė, kai buvo išleistas „Naujojo pasaulio“ vertimas. Viena ruandų šeima, auginanti keturis paauglius, džiaugėsi: „Nuoširdžiai dėkojame Jehovai ir ištikimam bei nuovokiam vergui už šią Bibliją. Kadangi esame labai neturtingi, neišgalėjome nupirkti Biblijos kiekvienam šeimos nariui. O dabar visi turime po egzempliorių. Mes nuoširdžiai dėkingi Jehovai, todėl kasdien skaitome Bibliją visa šeima.“

16, 17. a) Kokia yra Jehovos valia? b) Ką turime kiekvienas daryti?

¹⁶ Netrukus redaguotas „Naujojo pasaulio“ vertimas bus išleistas dar daugiau kalbų. Šėtonas mėgina trukdyti šį darbą, bet jam nepavyks. Juk tokia Jehovos valia – kad mes skaitytume jo Žodį aiškia, suprantama kalba. (Perskaityk Izaijo 30:21.) Ateis laikas, kai „žemė bus kupina Viešpaties pažinimo, kaip jūra kupina vandenų“ (Iz 11:9).

¹⁷ Tad su dėkingumu priimkime kiekvieną Jehovos dovaną, įskaitant Biblijos vertimą, kuriame jo vardas užima garbingą vietą. Kasdien klausykimės, ką jis nori pasakyti mums per savo Žodį, ir bendraukime su juo maldoje. Jis dėmesingai mūsų klausosi. Taip dar artimiau Jehovą pažinsime ir dar stipriau jį pamilsime (Jn 17:3).