Ar žinojote?

Kada astrologai aplankė Jėzų?

Mato evangelijoje mums pasakojama, kad „astrologai iš rytų“ aplankė Jėzų ir atnešė jam dovanų (Mato 2:1, NW, išnaša; 2:2-12). Kiek tų astrologų, arba „magų“, atvyko pas mažąjį Jėzų, nepasakyta. Taigi tradicinė nuomonė, kad jų buvo trys, nėra pagrįsta; Biblijoje neminimi ir jų vardai.

Vieno Biblijos vertimo komentaruose apie Mato 2:11 rašoma: „Kitaip nei daugelis mano, magai neatėjo pas Jėzų tą naktį, kai jis gimė ir kai jį aplankė piemenys. Jie atvyko po kelių mėnesių — jau kaip pas ‘vaiką’ jo ‘namuose’“ (New International Version Study Bible). Tą patvirtina ir faktas, kad Erodas, norėdamas atimti šiam vaikui gyvybę, įsakė Betliejuje ir jo apylinkėse išžudyti visus berniukus — dvejų metų ir jaunesnius. Būtent tokio amžiaus turėjo būti Jėzus, Erodo paskaičiavimu, „pagal laiką, kurį buvo atsargiai sužinojęs iš astrologų“ (Mato 2:16, NW).

Jeigu šie astrologai su auksu ir kitomis brangiomis dovanomis pas Jėzų būtų atvykę jo gimimo naktį, mažai tikėtina, kad Marija, po keturiasdešimties dienų atnešusi Jėzų į šventyklą Jeruzalėje, būtų paaukojusi tik du paukštelius (Luko 2:22-24). Tokia auka Įstatyme buvo leidžiama tiems, kurie neišgalėdavo paaukoti avinėlio (Kunigų 12:6-8). Tačiau gali būti, kad tos vertingos dovanos buvo labai laiku ir pravertė Jėzaus šeimai gyvenant Egipte (Mato 2:13-15).

Kodėl prie Lozoriaus kapo Jėzus atėjo tik po keturių dienų?

Iš tikrųjų, atrodo, kad toks buvo Jėzaus planas. Kodėl galima taip sakyti? Patyrinėkime tai, kas užrašyta Jono evangelijos 11 skyriuje.

Kai Betanijoje gyvenantis Jėzaus draugas Lozorius sunkiai susirgo, jo seserys nusiuntė žinią Jėzui (1-3 eilutės). Nuo Betanijos iki ten, kur Jėzus tuo metu lankėsi, buvo maždaug dvi dienos kelio (Jono 10:40). Lozorius, matyt, mirė apie tą laiką, kai žinia pasiekė Jėzų. Ką Jėzus darė? „Jis dar dvi dienas užtruko ten, kur viešėjo“, ir tik paskui iškeliavo į Betaniją (6, 7 eilutės). Taigi dvi dienas palaukęs ir tiek pat keliavęs, prie Lozoriaus kapo atvyko praėjus keturioms dienoms po jo mirties (17 eilutė).

Anksčiau Jėzus buvo prikėlęs du žmones — vieną ką tik mirusį, kitą, matyt, praėjus kelioms valandoms po mirties (Luko 7:11-17; 8:49-55). Tačiau galbūt kam nors galėjo kilti klausimas, ar Jėzus pajėgus prikelti tą, kuris miręs prieš keturias dienas ir kurio kūnas jau pradėjęs gesti (39 eilutė). Įdomu, kad viename Biblijos žinyne sakoma, jog kai kurie žydai buvo įsitikinę, kad „jei po mirties praėjo keturios dienos, nebėra jokios vilties — tada jau būna akivaizdūs irimo požymiai ir siela, kaip buvo manoma, tris dienas sklandžiusi virš kūno, būna iškeliavusi“.

Jeigu kas nors iš susirinkusiųjų prie kapo dar turėjo abejonių, patys netrukus pamatė, kad Jėzus turi galią mirčiai. Stovėdamas priešais atvertą kapą, Jėzus sušuko: „Lozoriau, išeik!“ Tada „numirėlis išėjo iš kapo“ (43, 44 eilutės). Ne klaidingas daugelio įsitikinimas, kad siela išlieka po mirties, o prikėlimas yra tikroji viltis mirusiesiems (Ezechielio 18:4, Brb; Jono 11:25).