Iš kur atsiradome?

KODĖL SVARBU TAI ŽINOTI? Daugelis yra mokomi, jog gyvybė žemėje atsirado atsitiktinai. Esą vykstant evoliucijai per daugybę neįtikėtinų, chaotiškų pokyčių išsivystė žmogus — būtybė, turinti jausmus, gebanti mąstyti ir suvokti savo dvasines reikmes.

Tačiau pagalvokite: jei tikrai būtume evoliucijos produktas ir jeigu neegzistuotų Kūrėjas, žmonija tam tikra prasme būtų našlaitė. Nebūtų aukštesnės išminties šaltinio, į kurį žmonės galėtų kreiptis, — to, kas padėtų rasti išeitį iš sunkios padėties. Visur tektų remtis žmogiška išmintimi — bandant išvengti ekologinės katastrofos, sprendžiant politinius konfliktus, vaduojantis iš savų bėdų ir nelaimių.

Ar toks požiūris galėtų suteikti dvasios ramybę? Jeigu ne, apsvarstykime kitą. Jis ne tik patrauklesnis, bet ir neprieštarauja logikai.

Ką sako Biblija

Pasak Biblijos, žmogus buvo tiesiogiai sukurtas Dievo. Mes nesame aklo ir bejausmio atsitiktinumo vaisius. Priešingai, turime mylintį, išmintingą Tėvą. Apie tai Biblija kalba tiesiai ir aiškiai. Atkreipkite dėmesį į šiuos teiginius.

Pradžios 1:27. „Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą, pagal savo paveikslą sukūrė jį; kaip vyrą ir moterį sukūrė juos.“

Psalmyno 139:14 (Brb). „Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino.“

Mato 19:4-6. „Argi neskaitėte, jog Kūrėjas iš pradžių sutvėrė žmones kaip vyrą ir moterį ir pasakė: ‘Todėl vyras paliks tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu.’ Taigi jie — jau nebe du, o vienas kūnas.  Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria.“

Apaštalų darbų 17:24, 25. „Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės valdovas, gyvena ne rankų darbo šventyklose ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi jam ko nors trūktų. Jis juk pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.“

Apreiškimo 4:11. „Vertas esi, mūsų Viešpatie ir Dieve, priimti šlovę, pagarbą ir galybę, nes tu visa sutvėrei, tavo valia visa yra ir buvo sutverta.“

Kaip Biblija padeda rasti vidinę ramybę

Žinodami, kad „kiekviena šeima [...] žemėje gauna savo vardą“ nuo Dievo, imame kitaip žiūrėti į žmones (Efeziečiams 3:15, Jr). Taip pat keičiasi mūsų požiūris į save bei savo problemas. Kaip tai pasireikš mūsų gyvenime?

Kai teks priimti nelengvus sprendimus, nesivadovausime prieštaringomis žmonių idėjomis, o drąsiai pasitikėsime Biblijos patarimais. Kodėl? Todėl, kad „visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui, kad Dievo žmogus taptų tobulas, pasirengęs kiekvienam geram darbui“ (2 Timotiejui 3:16, 17).

Tiesa, pritaikyti Biblijos patarimus nėra taip paprasta — reikia pastangų ir savidrausmės. Norėdami jų laikytis kartais galbūt turėsime priešintis savo polinkiams (Pradžios 8:21). Tačiau jeigu pripažįstame esą sukurti meilingo dangiškojo Tėvo, neabejosime, kad jis žino, koks kelias mums geriausias (Izaijo 55:9). Dievo Žodis mus patikina: „Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius“ (Patarlių 3:5, 6). Jeigu laikysimės šio patarimo, nebūsime pernelyg susirūpinę, kai iškils sunkumai ir teks priimti sprendimus.

Susidūrę su priešišku nusistatymu, nepasijusime nevisaverčiai ir nemanysime esą žemesni už kitos rasės ar kultūros žmones. Anaiptol, ugdysimės sveiką savigarbą. Kodėl? Kadangi mūsų Tėvas, Jehova Dievas, „nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apaštalų darbų 10:34, 35).

Tai žinodami, patys vengsime nusistatyti prieš kitus. Juk nėra jokio pagrindo jaustis pranašesniems už tuos, kurie kitos rasės, nes Dievas „padarė iš vieno žmogaus kiekvieną žmonių tautą, kad jie gyventų visame žemės paviršiuje“ (Apaštalų darbų 17:26, Jr).

Iš tikrųjų svarbu žinoti, kad buvome sukurti ir kad Kūrėjas rūpinasi mumis, nes tik taip turėsime vidinę ramybę. Tačiau kad ją išlaikytume, reikia dar kai ko.

[Anotacija 4 puslapyje]

Ar žmogus evoliucionavo?

[Iliustracija 5 puslapyje]

Žinodami, kad mūsų Kūrėjas rūpinasi mumis, turėsime vidinę ramybę