Skaitytojai klausia

Kodėl Dievas leidžia žmonėms kentėti?

Dievas kančių žmonėms nesukelia. „Negali būti, kad Dievas darytų neteisybę“, — sakoma Biblijoje (Jobo 34:10, Brb). Kas tada pagrindinis žmonijos kančių kaltininkas?

Jėzus pavadino Šėtoną „šio pasaulio kunigaikščiu“, arba valdovu (Jono 14:30). Aišku, visatos Valdovas yra Jehova. Šios padėties jis niekada neužleis niekam kitam. Tačiau laikinai Dievas leido Šėtonui valdyti didžiąją dalį žmonijos (1 Jono 5:19).

Koks valdovas Šėtonas pasirodė esąs? Nuo pat pirmojo kontakto su žmonėmis paaiškėjo, kad jis — žmogžudys ir melagis. Jėzus jį apkaltino tokiais žodžiais: „Jis nuo pat pradžios buvo galvažudys [...]. Jis melagis ir melo tėvas“ (Jono 8:44). O siekiančius nužudyti jį, Dievo Sūnų, Jėzus pavadino šio pirmojo žmogžudžio vaikais. Jie tapo jo vaikais, nes elgėsi taip kaip jis. Anot patarlės, obuolys nuo obels netoli rieda.

Šėtonas iki pat šiol kursto žmonių širdyse troškimą žudyti. Havajų universiteto (JAV) profesoriaus emerito R. Ramelio paskaičiavimais, 1900—1987 metais valdžių nurodymu per politinius perversmus, genocidus ir nežabotą terorą buvo nužudyta 169198000 žmonių. Dar dešimtys milijonų per tą patį laikotarpį prarado gyvybę karuose.

Jei Dievas kančių nesukelia, kodėl leidžia žmonėms kentėti? Kadangi dar neatsakyta į seniai iškeltus klausimus, liečiančius visus Dievo kūrinius. Aptarkime vieną iš jų.

Žmonijos istorijos pradžioje Adomas ir Ieva stojo Šėtono pusėn. Jie atmetė Dievo valdymą ir pasirinko savivaldą, o iš tikrųjų pasidavė Velnio valdžiai (Pradžios 3:1-6; Apreiškimo 12:9).

Jehovos teisingumo normos reikalavo, kad būtų skirta pakankamai laiko surinkti įrodymams, ar žmonės gali būti laimingi be Dievo vadovavimo. Kas paaiškėjo? Žmonių valdymas dėl Šėtono įtakos sukelia tik kančias. Tačiau tai, kad Dievas davė laiko tam klausimui išspręsti, žmonėms galiausiai išeis į naudą. Kodėl? Tie, kurie tyrinėja įrodymus ir išsiaiškina tiesą, turi galimybę parodyti, kad nori būti valdomi Dievo. Jeigu sužinoję Dievo normas jų laikosi, įgyja viltį gyventi amžinai (Jono 17:3; 1 Jono 2:17).

Kol kas Šėtonas pasaulį laiko savo gniaužtuose. Tačiau nebeilgai. Netrukus per savo Sūnų Jehova ‘sugriaus velnio darbus’ (1 Jono 3:8). Dievo vadovaujamas Jėzus užgydys visas emocines žaizdas, sugrąžins gyvenimo džiaugsmą. Taip pat prikels gyventi žemėje daugybę žmonių, bėgant šimtmečiams kentėjusių ir mirusių (Jono 11:25).

Prikeldamas Jėzų Dievas įrodė esąs pajėgus sugriauti Velnio darbus, ir tuo laidavo, kad žmonių, pasirenkančių Jo valdymą, laukia puiki ateitis (Apaštalų darbų 17:31). Tas nuostabus metas Biblijoje aprašomas taip: „Pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo“ (Apreiškimo 21:3, 4).