Artinkimės prie Dievo

Rūpestingas Ganytojas

Mato 18:12-14

„AR Dievui aš rūpiu?“ Galbūt tau, kaip ir daugeliui, kada nors kilo toks klausimas. Neretai susiduriame su sunkumais, todėl kartais pagalvojame, ar milžiniškos visatos Kūrėjas domisi, kas vyksta mūsų gyvenime. Taigi, ar Jehova Dievas rūpinasi kiekvienu iš mūsų? Būdamas žemėje Jėzus, geriausiai pažįstantis Jehovą, atsakė į šį klausimą širdį džiuginančiu palyginimu.

Remdamasis pavyzdžiu iš kaimo žmonių gyvenimo, jis pasakė: „Jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios? Ir jei surastų — iš tiesų sakau jums, — jis džiaugtųsi dėl jos labiau negu dėl devyniasdešimt devynių, kurios nebuvo paklydusios. Taip ir jūsų dangiškasis Tėvas nenori, kad pražūtų bent vienas šitų mažutėlių“ (Mato 18:12-14). Pažvelkime atidžiau, kaip šiuo alegoriniu pasakojimu Jėzus apibūdino Jehovos rūpinimąsi kiekvienu savo garbintoju.

Ganytojas jautėsi esąs atsakingas už visas savo avis. Vienai nuklydus, žinojo, kurios trūksta. Saviškes jis netgi vardais vadino (Jono 10:3). Rūpestingasis piemuo ieškojo paklydėlės tol, kol surado. Kitos 99 avys, jam nesant, neliko be priežiūros, nes paprastai keli piemenys drauge ganydavo savo bandas, leisdavo joms susieiti į būrį. * Taigi iškeliaudamas ganytojas savąją bandą, matyt, patikėjo globoti kitiems piemenims. Radęs pražuvėlę gyvą ir sveiką, jis, be abejo, labai džiaugėsi. Užsidėjęs išsigandusią avytę ant pečių, parsinešė atgal į kaimenę, kur ji galėjo būti saugi (Luko 15:5, 6).

Paaiškindamas šį palyginimą Jėzus pasakė, jog Dievas nenori, kad „pražūtų bent vienas šitų mažutėlių“. Anksčiau Jėzus savo mokinius buvo perspėjęs nepapiktinti nė „vieno iš šitų mažutėlių, kurie [jį] tiki“ (Mato 18:6). Ką tad Jėzaus palyginimas pasako mums apie Jehovą? Kad jis yra Ganytojas, kuris labai rūpinasi visomis savo avimis, taigi ir „mažutėliais“ — tais, kurie pasaulio vertinimu atrodo nesvarbūs. Taip, Dievo akyse kiekvienas jo garbintojas yra ypatingas ir brangus.

Jeigu trokšti būti tikras, kad Dievas tave brangina, stenkis daugiau sužinoti apie Didįjį Ganytoją, Jehovą Dievą, ir apie tai, kaip galėtum artintis prie jo. Tada galbūt tavo įsitikinimas bus toks stiprus kaip apaštalo Petro, kuris tikriausiai girdėjo Jėzų pasakojant alegoriją apie nuklydusią avį. Vėliau Petras rašė: „Paveskite [Dievui] visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5:7).

[Išnaša]