Skaitytojai klausia

Kodėl Jehovos liudytojai garbindami Dievą nenaudoja kryžiaus?

Jehovos liudytojai įsitikinę, kad Jėzus Kristus savo mirtimi išpirko žmoniją ir taip atvėrė galimybę gyventi amžinai tiems, kurie juo tiki (Mato 20:28; Jono 3:16). Tačiau jie netiki, kad Jėzus mirė ant kryžiaus, kaip paprastai vaizduojama paveiksluose. Jie neabejoja, jog Jėzus mirė ant vertikalaus stulpo be jokio skersinio.

Kryžiai buvo naudojami dar Mesopotamijoje du tūkstančius metų prieš Kristų. Skandinavijoje yra išlikusių raižinių su pavaizduotu kryžiumi net nuo bronzos amžiaus. Danų istorikas ir simbolių ekspertas Svenas Titas Achenas savo knygoje Symbols Around Us rašė, jog tokie nekrikščionys kryžių laikė „magišku simboliu [...], galinčiu suteikti apsaugą ir atnešti sėkmę“. Įdomu, kad ir enciklopedijoje New Catholic Encyclopedia pripažįstama: „Kryžius aptinkamas tiek ikikrikščioniškose, tiek nekrikščioniškose kultūrose ir dažniausiai reiškia visatos ar gamtos dalykus.“ Kodėl tad kryžių savo švenčiausiu simboliu pasirinko bažnyčios?

Gerbiamas britų mokslininkas V. Vainas pateikia tokius neginčijamus faktus: „Trečiojo mūsų eros šimtmečio viduryje [...] pagonys buvo priimti į bažnyčias [...] ir jiems leista toliau naudotis dauguma savo pagoniškų ženklų bei simbolių. Taip simbolis „Tau“ arba „T“ [...] su žemiau nuleistu skersiniu buvo perimtas“ (Vine’s Expository Dictionary of Old and New Testament Words).

Vainas toliau pažymi, kad graikiškas žodis, verčiamas „kryžius“, iš tikrųjų reiškia „stulpą arba kuolą, [...] visiškai nepanašų į iš dviejų dalių sudėtą susikertančią figūrą, kaip kad vaizduojama bažnyčiose“. Panaši nuomonė išreikšta ir Oksfordo universiteto Companion Bible leidime: „Įrodymai liudija, kad Viešpats buvo nužudytas ant vertikalaus stulpo, o ne ant dviejų kokiu nors kampu sudėtų medžio gabalų.“ Akivaizdu, kad bažnyčios įvedė Biblija nepagrįstą tradiciją.

Jau cituotas istorikas Achenas pažymi: „Nepanašu, kad du šimtmečius po Jėzaus mirties krikščionys naudojo kryžių.“ Dar jis priduria, jog pirmojo amžiaus krikščionims kryžius „reiškė mirtį ir blogį, panašiai kaip giljotina ar elektros kėdė vėlesnėms kartoms“.

O dar svarbiau tai: kad ir koks būtų buvęs Jėzaus kankinimo ir nužudymo įrankis, joks to atvaizdas ar ženklas krikščioniui neturi tapti garbinimo ar atsidavimo objektu. „Bėkite nuo stabmeldystės!“ — liepiama Biblijoje (1 Korintiečiams 10:14, Brb). Pats Jėzus tikrųjų krikščionių skiriamąjį požymį nurodė tokiais žodžiais: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35).

Visuose reikaluose, susijusiuose su Dievo garbinimu, Jehovos liudytojai, kaip ir pirmojo amžiaus krikščionys, stengiasi remtis Biblija, o ne tradicija (Romiečiams 3:4; Kolosiečiams 2:8, Brb). Todėl garbindami Dievą kryžiaus jie nenaudoja.

[Iliustracija 22 puslapyje]

Reljefas, vaizduojantis pagonį asirų karalių, pasikabinusį kryžių (maždaug 800 m. p. m. e.)

[Šaltinio nuoroda]

Photograph taken by courtesy of the British Museum