Loterijos. Kas laimi? Kas pralošia?

PAGRINDINIS argumentas valstybinių loterijų naudai yra tas, kad jos neša valstybei didžiulį pelną, kokį ji įstengtų gauti tik nebent pakėlusi mokesčius. „Tai taip paprasta!“ — sako loterijų šalininkai. Loterija — tarsi mokestis, kurio niekas nereikalauja, jis duodamas savo noru. Iš tikrųjų žmonės taip nori jį mokėti, kad net stovi eilėse!

Tačiau yra ir neigiama loterijos pusė.

Loterijų reklamose mažai informacijos arba ji tiesiog klaidina. Dažniausiai peršama mintis, kad tu laimėsi. Štai loterijos reklama Kanadoje skelbia: „Mes darome viską, kad būtų lengva IŠLOŠTI!!“

Tačiau ar tikrai lengva išlošti? Alis žaidžia vienoje Vokietijos loterijoje. Jos reklama vilioja: „Tavo šansai laimėti fantastiški!“ Vis dėlto Alis guodžiasi: „Žaidžiu jau dešimt metų, bet nieko nesu išlošęs. Ir nepažįstu nė vieno, kas bent ką būtų laimėjęs.“

Kiekvienam, išlošusiam didelę sumą, tenka milijonai pralošusių, tokių kaip Alis, kurie kas savaitę metai po metų eikvoja savo pinigus. Jungtinėse Valstijose milijoną dolerių laimi tik 0,000008 procento iš 97 milijonų lošėjų.

Tikimybė išlošti didįjį prizą yra ne vienas iš milijono (kas maždaug lygu tikimybei būti nutrenktam žaibo), o vienas iš daugelio milijonų. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad kuo didesnė suma Niujorko loterijos aukso puode, tuo daugiau parduodama bilietų, vadinasi, šansas jį laimėti sumažėja nuo 1 iš 6 milijonų iki 1 iš 12,9 milijono!

Nenuostabu, kad žmonės kaltina loterijas pinigų viliojimu iš patiklių pirkėjų nuslepiant faktą, jog jų šansai be galo menki. Dr. Valeri Lorenc, JAV nacionalinio priklausomybės nuo azartinių lošimų centro direktorė, sako: „Loterijos? Tai didžiausias siurbikas! Laimėti beveik neįmanoma.“

Na, o jeigu vis dėlto išlošėte milijoną dolerių? Visos sumos negausite. Jungtinėse Valstijose, atskaičiavus mokesčius, iš to laimėjimo lieka 700000 dolerių, kurie išduodami palaipsniui: kasmet po 35000 per 20 metų. Per tokį laiką šie pinigai dėl infliacijos gerokai nuvertėja.

Patraukia vargšus

Loterijos kaltinamos ir tuo, kad lošti patraukiami neturtingi žmonės, vos įstengiantys sudurti galą su galu. Tačiau rengėjai sako, jog remiantis apklausomis loterijų dalyviai daugiausia yra iš vidutines pajamas gaunančiųjų sluoksnio. Lošti esą niekas neverčia, žmonės tai daro savo noru. Vis dėlto reklama sąmoningai kursto troškimą lošti, o didelė dalis lošėjų — vargšai. Vienos parduotuvės Floridoje kasininkas aiškina: „Turime pastovių klientų grupę. Kai kurie perka po dešimt bilietų  kasdien. Kiti po šimtą kas savaitę. Jie neturi pinigų maistui, bet būtinai žaidžia ‘loto’.“

Menkiau išsivysčiusiose šalyse padėtis dar blogesnė. Prieš kurį laiką Indonezijos valdžia peržiūrėjo futbolo loteriją „Porkas“, kai žiniasklaida pranešė, jog ištisi kaimai dėl jos tiesiog pamišę. Žurnalas Asiaweek rašė: „[Indonezijos] laikraščiai pilni baisių žinių: vyrai muša savo žmonas ar vaikus; vaikai vagia iš tėvų arba išleidžia jų sunkiai uždirbtus pinigus, duotus apmokėti už mokslą. Ir visa tai dėl ‘Porkas’.“

Kadangi loterijų visame pasaulyje daugėja, nemažai žmonių tampa azartiškais lošėjais. Kai kuriuos, ne vien skurdžiai gyvenančius, užvaldo lošimo manija. Arnis Veksleris, vadovaujantis priklausomybės nuo azartinių lošimų tarybai Niu Džersyje, JAV, sako: „Įstatymų leidėjai tariasi radę lengvą būdą surinkti pinigų, tačiau dėl to išyra šeimos, bankrutuoja įmonės, žūsta žmonės, griūva gyvenimai.“

Pakitusios vertybės

Didelį susirūpinimą kelia ir tai, kad loterijos pakeitė žmonių požiūrį į azartinį lošimą. JAV loterijos „Play 3“ arba „Lucky Numbers“ siūlo šansą laimėti vienam iš tūkstančio, bet laimėjimų suma tesudaro 50 procentų surinktų pinigų. Valstybė, kol nebuvo perėmusi šio verslo, tas loterijas laikė šiurkščiu, neteisėtu prievartavimu, apgaule. Dabar jas vadina pramoga, maloniu pomėgiu, net pilietine pareiga!

Žinoma, tarp nelegalių lošimų ir valstybinių loterijų yra vienas svarbus skirtumas: pastarųjų gaunamas pelnas dingsta ne nusikaltėlių kišenėse, o skiriamas valstybiniams projektams remti. Vis dėlto daugeliui stebėtojų nerimą kelia loterijų poveikis visuomenės moralinėms vertybėms. Kodėl?

Loterijos sužadina viltį ir troškimą tapti turtingam be jokių pastangų. Polis Dvorinas, leidinio Gaming and Wagering Business redaktorius, sako: „Anksčiau valstybė teigė, kad jeigu sunkiai dirbsi, gerai gyvensi. O dabar ragina: pirk bilietą ir tapsi milijonieriumi. Koks keistas požiūris!“ Džordžas Vilis žurnale Newsweek išreiškė tokią mintį: „Kuo daugiau žmonės tiki laime, šansu, atsitiktinumu ar likimu, tuo mažiau laiko svarbiomis nekintamas vertybes, tokias kaip darbštumą, taupumą, nuosaikumą ir stropumą.“

Be to, visuomenė nuo seno pripažino principą, jog nevalia siekti pasipelnyti kitų nesėkmės sąskaita. Tačiau loterijų rengėjai tvirtina, esą nieko bloga, jei kažkam pralošus tu praturtėjai ir patyrei džiaugsmą. Toks mąstymas savanaudiškas ir prieštarauja Biblijos įsakymui: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mato 22:39).

Nors nemažai kas loterijas smerkia, jų visur sparčiai daugėja. Vienas turistas Vakarų Afrikoje matė šimtus žmonių, susibūrusių prie valstybinės loterijos pastato. „Kodėl visi jie švaisto pinigus loterijai, nors matyti, kad labai skursta?“ — paklausė jis vietinio gyventojo.

„Drauguži, žaidžia todėl, kad loterija duoda viltį, — atsakė šis. — Daugeliui tai vienintelė viltis gyvenime.“

Tačiau ar laimėjimas loterijoje yra tikroji viltis? Tai greičiau iliuzija, miražas, tuščia svajonė. Žinoma, sąžiningas krikščionis nešvaistys loterijoms laiko nei pinigų siekdamas praturtėti. Taigi verta atkreipti dėmesį į apaštalo Pauliaus patarimą, jog išmintinga ‘nesudėti vilčių į nepatikimus turtus, bet viltis Dievu, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui’ (1 Timotiejui 6:17).

[Anotacija 31 puslapyje]

„Įstatymų leidėjai tariasi radę lengvą būdą surinkti pinigų, tačiau dėl to išyra šeimos, bankrutuoja įmonės, žūsta žmonės, griūva gyvenimai.“

[Rėmelis 30 puslapyje]

Priminimai lošėjams

„Nėra šaltesnės šypsenos negu bukmekerio, sveikinančio išlošusį klientą. [...] Retas bukmekeris atkalbinėja daug pralošiantį žaidėją statyti naują sumą. [...] Ir atsimink, kad lažybininkas, kuriam sekasi, tokia pat retenybė kaip ir nuskurdęs bukmekeris“ (Greihamas Rokas, The Times, Londonas).

„Šį vakarą garantuotai bus išloštas Loto aukso puodas, kuriame 45 milijonai dolerių. Tai didžiausia suma Niujorko valstijos istorijoje, bet šansai laimėti jį už vieną dolerį yra 1 iš 12913582“ (The New York Times).

„Kvailys su savo pinigais greit išsiskiria.“ Posakis, paplitęs nuo XVI amžiaus (Džonas Bartletas, Familiar Quotations).

„Lošėjau, nedžiūgauk: kas laimi šiandien, pralaimi rytoj“ (ispanų patarlė).