VIENĄ anglių šachtą netoli Pitsbergo Pensilvanijos valstijoje, JAV, staiga užliejo vanduo. Devyni angliakasiai liko įkalinti mažoje tuščioje ertmėje, maždaug 70 metrų gylyje. Po trijų dienų visi gyvi ir sveiki buvo iškelti į paviršių. Kas juos išgelbėjo?

Naudodamiesi šachtos žemėlapiais ir globaline padėties nustatymo sistema, gelbėtojai surado tą vietą. Išgręžę 65 centimetrų skersmens angą, per ją į ertmę, kur laikėsi susispietę vyrai, nuleido kapsulės formos kabiną. Ja angliakasiai po vieną buvo iškelti iš šachtos, kuri vos netapo jų kapu. Kokį džiaugsmą, palengvėjimą ir dėkingumą jie jautė!

Daugumai iš mūsų galbūt niekada neteks įstrigti kažkur po žeme kaip tiems devyniems angliakasiams ar kitaip susidurti akis į akį su mirtimi. Tačiau nė vienas negalime išvengti ligų, senatvės ir galiausiai mirties, todėl mus irgi reikia gelbėti. Dievobaimingasis patriarchas Jobas pasakė: „Žmogus, gimęs iš moters, gyvena trumpai, bet daug vargsta. Jis kaip gėlė auga ir nuvysta. Jis dingsta kaip šešėlis ir nepasilieka“ (Jobo 14:1, 2, Brb). Nuo Jobo laikų praėjo apie 3500 metų, tačiau tie žodžiai kasdien pasitvirtina, nes gyvybė bet kada gali nutrūkti. Kur begyventume ir kiek besaugotume savo sveikatą, mums reikia išvadavimo iš kančių, senatvės ir mirties gniaužtų.

Mokslininkai bei kiti deda pastangas prailginti vidutinę žmogaus gyvenimo trukmę. Vienas institutas teigia, kad jo uždavinys yra nugalėti mirtį ir „padėti savo nariams surasti būdą, kaip žmonijai pasiekti fizinį nemirtingumą“. Vis dėlto nei mokslo naujovės, nei didelis ryžtas apčiuopiamų rezultatų nedavė: retas žmogus peržengia 70—80 metų ribą, kurią prieš 3500 metų nurodė Mozė (Psalmyno 90:10).

Ar Jobo mintys apie gyvenimą ir mirtį jums priimtinos, ar ne, laikui bėgant ateis diena, kai nutrūkus gyvybei ‘dingsite kaip šešėlis’, paliksite draugus, šeimą, namus ir visa, ką padarėte. „Gyvieji žino, kad turės mirti, — rašė išmintingasis karalius Saliamonas, — o mirusieji nebežino nieko. Nebėra jiems daugiau atlygio, net jų atminimas užmirštas“ (Mokytojo 9:5).

Iš tiesų, kaip sako Biblija, mirtis ‘valdo’ žmoniją tarsi koks žiaurus karalius. Ji yra paskutinis priešas, iš kurio turime būti išvaduoti (Romiečiams 5:14; 1 Korintiečiams 15:26). Net labiausiai įgudę gelbėtojai, pasitelkę geriausias priemones, negali nuo jos apsaugoti. Tačiau žmogaus Kūrėjas, Jehova Dievas, pasirūpino mūsų išgelbėjimu.