Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Karas, kuris užbaigs visus karus“

„Karas, kuris užbaigs visus karus“

„Karas, kuris užbaigs visus karus“

„Prižadu jums, kad šis karas bus paskutinis, — karas, kuris užbaigs visus karus“ (VUDRAS VILSONAS, JAV PREZIDENTAS [1913—1921]).

BŪTENT to tikėjosi vienas pasaulio vadovų prieš maždaug 90 metų, pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Tas globalinis konfliktas buvo toks siaubingas, jog nugalėtojai troško tikėti, kad tai, ką dėl jo paaukojo, atneš ilgalaikę naudą. Tačiau žmonių karai retai padeda išspręsti problemas, juo labiau sustabdyti pačius karus.

Praėjus dvidešimčiai metų po to, kai prezidentas Vilsonas davė šį skubotą pažadą, kilo Antrasis pasaulinis karas. Jis pareikalavo daug daugiau aukų bei materialinių nuostolių, nes per tuos porą dešimtmečių labai patobulėjus technologijoms tapo įmanoma žmones naikinti masiškai. Po šio totalinio karo pasaulio lyderiai suvokė, jog karų tikimybė kaip niekad didelė.

JAV generolas Daglas Makarturas 1945 metais pareiškė: „Tai buvo paskutinis šansas. Jei nesukursime geresnės ir teisingesnės sistemos, mūsų laukia Armagedonas.“

Šis generolas žinojo, kokius padarinius sukėlė atominės bombos, prieš pat Antrojo pasaulinio karo pabaigą numestos ant Nagasakio ir Hirosimos. Turėdamas omenyje, kaip baisiai nukentėjo tie du Japonijos miestai, Armagedonu jis pavadino visuotinį branduolinį sunaikinimą, galintį reikšti civilizacijos žemėje galą.

Branduolinės katastrofos grėsmė žmonijai tebekelia didelį nerimą. Septintajame dešimtmetyje galingiausios pasaulio valstybės sukūrė „garantuoto abipusio sunaikinimo“ strategiją. Jos siekė įsigyti pakankamai raketų bei jų paleidimo įrangos, kad priešo pusėje sunaikintų 25 procentus civilių gyventojų ir 50 procentų pramonės pajėgumo, — nesvarbu, kas pradėtų konfliktą. Tokia taikos pasaulyje išsaugojimo strategija vargu ar ką guodė.

Šiandien branduolinių ginklų nemažėja, o regioniniai karai nusineša begalę gyvybių. Branduolinio sunaikinimo pavojus tebėra realus. Žmonės trokšta, kad karai liautųsi, tačiau mažai kas tiki, jog tą galima pasiekti karu ar kokia kita strategija.

Vis dėlto Biblija kalba apie vieną unikalų karą, padarysiantį galą visiems karams. Jis vadinamas Armagedonu — tuo pačiu žodžiu, kokiu žmonės dažnai įvardija branduolinę katastrofą. Kaip Armagedonas gali iš tikrųjų užbaigti visus karus? Apie tai kitas straipsnis.

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 3 puslapyje]

DTRA Photo

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 4 puslapyje]

Nagasakis, Japonija, 1945: USAF photo