Dievo išmintis regima gamtoje
Dievo išmintis regima gamtoje
Jis „pamoko mus daugiau negu žemės žvėris, daro mus išmintingesnius už padangių paukščius“ (JOBO 35:11).
PAUKŠČIAI apdovanoti nepaprastais gebėjimais. Jie puikiai manevruoja ore, keldami pavydą skraidymo aparatų kūrėjams. Kai kurie sparnuočiai tūkstančius kilometrų skrenda virš vandenyno, regis, be jokių orientyrų, ir nenuklysdami pasiekia kelionės tikslą.
Kita išskirtinė paukščių savybė, atskleidžianti jų Kūrėjo išmintį, — gebėjimas bendrauti įvairiais garsais ir giesmėmis. Apžvelkime kelis pavyzdžius.
Paukščių kalba
Kai kurių rūšių paukščiai pradeda bendrauti dar neprasikalę iš lukšto. Štai putpelė ruošdamasi perėti padeda apie aštuonis kiaušinius, po vieną per dieną. Jei tie kiaušiniai vystytųsi vienodu greičiu, visi jaunikliai nuo pirmo iki paskutinio išsiristų per aštuonias dienas. Tuomet patelė turėtų rūpintis judriais, jau išperėtais mažyliais ir sykiu šildyti dar neprasikalusius kiaušinius. Tačiau taip neatsitinka: visi aštuoni iš savo kiauto išsivaduoja maždaug per šešias valandas. Kaip tai įmanoma? Tyrinėtojų nuomone, kevale esantys embrionai bendrauja tarpusavyje iš vidaus ir kažkokiu būdu „susitaria“ prasikalti tuo pačiu laiku.
Suaugę paukščiai ima giedoti. Paprastai gieda tik patinėliai, ypač poravimosi metu — norėdami paskelbti, kad teritorija užimta, ar viliodami patelę. Kiekviena paukščių
rūšis, o jų yra tūkstančiai, turi savą kalbą, iš kurios patelės atpažįsta savos rūšies patinėlius.Paukščiai dažniausiai gieda anksti rytą ar saulei leidžiantis, nes tada ne taip vėjuota ir triukšminga. Tyrinėtojai pastebėjo, kad paukščių čiulbesys švintant ir vakare skamba iki dvidešimties kartų garsiau nei dienos vidury.
Nors giesmę daugiausia traukia patinėliai, abiejų lyčių individai sugeba skleisti įvairius trumpus garsus, turinčius skirtingą reikšmę. Štai kikilių žodyne devyni garsai. Vienaip jie rėkia perspėdami apie pavojų iš oro, kai pamato sklandant grobuonį, bet visai kitaip įspėja apie užpuoliką, sėlinantį ant žemės.
Dar nuostabesnė dovana
Instinktyvi išmintis, Dievo įdiegta paukščiams, tikrai įspūdinga. Tačiau bendravimo sugebėjimais žmogus juos smarkiai pranoksta. Dievas padarė žmones „išmintingesnius už padangių paukščius“, — sakoma Jobo 35:11. Tik žmogus gali reikšti abstrakčias, komplikuotas mintis garsais, susidarančiais virpant balso stygoms, arba gestais.
Kūdikiai, skirtingai nuo kitų gyvų būtybių, gimsta su gebėjimu išmokti sudėtingas kalbas. Internetiniame žurnale American Scientist rašoma: „Mažyliai pradeda šnekėti, jei tėvai tiesiogiai su jais ir nekalba; kurti vaikai, net nemokomi gestų kalbos, susikuria savus gestus.“
Gebėjimas reikšti mintis ir jausmus kalba bei gestais — išties nuostabi Dievo dovana. Vis dėlto dar didesnė dovana, suteikta žmonėms, yra galimybė bendrauti su Dievu malda. Jehova Dievas kviečia mus išsisakyti jam. „Nieku per daug nesirūpinkite, — sakoma jo Žodyje, Biblijoje, — bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui“ (Filipiečiams 4:6).
Kai tenka priimti sunkius sprendimus, Jehova ragina mus semtis išminties iš jo įkvėptos knygos, Biblijos. Be to, gali pamokyti, kaip jos patarimus taikyti. „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, — sako Biblijos rašytojas Jokūbas, — teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta“ (Jokūbo 1:5).
Kokį poveikį tai daro jums?
Ką jaučiate girdėdamas melodingą paukščio giesmę ar pirmuosius mažylio ištartus žodžius? Ar įžvelgiate Dievo išmintį jo sukurtuose dalykuose?
Mąstydamas apie savo kūno sandarą, psalmininkas Dovydas Dievui išreiškė tokius jausmus: „Girsiu Tave, kad taip nuostabiai ir baimę keliančiai esu sukurtas. Kokie nuostabūs yra Tavo darbai, ir mano siela tai gerai žino“ (Psalmyno 139:14, Brb). Jeigu su dėkingumu tyrinėsite Dievo išmintį, matomą jo kūrinijoje, vis labiau įsitikinsite, kad jis gali jums išmintingai vadovauti.
[Anotacija 5 puslapyje]
Gebėjimas bendrauti yra Dievo dovana
[Iliustracijos šaltinio nuoroda 4 puslapyje]
© Dayton Wild/Visuals Unlimited