Dievo meilė akivaizdi iš motinos meilės

„Ar gali moteris užmiršti savo mažylį, būti nešvelni savo įsčių sūnui? Net jeigu ji ir užmirštų, aš tavęs niekada neužmiršiu“ (IZAIJO 49:15).

MOTINA, laikanti rankose kūdikį, — malonus vaizdas, liudijantis apie švelnumą ir meilę. „Kai pirmą kartą paėmiau į rankas savo naujagimį, išsyk jį pamilau, — sako mama, vardu Pam. — Taip pat supratau esanti atsakinga už šią mažą būtybę.“

Nors motinos meilė nieko nestebina, tyrimai patvirtina, kad ji turi milžinišką poveikį vaiko vystymuisi. Viename PSO psichinės sveikatos programos dokumentų teigiama: „Remiantis tyrimais, kūdikiai, pamesti ar atskirti nuo motinų, būna nelaimingi, prislėgti, net apimti paniškos baimės.“ Tas pats dokumentas aprašo tyrimą, rodantį, jog vaikų, kurie nuo kūdikystės apgaubti meilės ir dėmesio, protinio lavėjimo koeficientas didesnis nei apleistų.

Kalifornijos universiteto Los Andžele medicinos fakulteto (JAV) psichiatrijos profesorius Alanas Šoras apie motinos meilės svarbą sako: „Pirmasis vaiko ryšys, būtent su motina, yra tarsi modelis, pagal kurį visam gyvenimui susiformuoja asmens gebėjimas užmegzti emocinius ryšius.“

Gaila, depresijos, ligõs ar kitų sunkumų prispausta motina kartais ima  ignoruoti ar net ‘užmiršta savo mažylį’ (Izaijo 49:15). Bet tai pasitaiko itin retai. Atrodo, motinos iš prigimties linkusios mylėti savo vaikus. Tyrinėtojai nustatė, jog gimdant moters organizme padaugėja hormono oksitocino, kuris skatina gimdos susitraukimus ir vėliau pieno išsiskyrimą. Šis hormonas — o jis gaminasi ir moters, ir vyro kūne, — manoma, turi įtakos tam, kad motina švelniai ir nesavanaudiškai rūpinasi kūdikiu.

Iš kur tokia meilė?

Evoliucijos šalininkų teigimu, nesavanaudiška meilė, pavyzdžiui, tarp motinos ir vaiko, atsirado savaime ir išliko, nes buvo naudinga. Internetiniame žurnale Mothering Magazine tvirtinama: „Pirmoji mūsų smegenų dalis, kuri vystėsi ant roplių smegenų, buvo limbinė sistema — visų emocijų centras. Būtent ši smegenų dalis lemia artimą motinos ir vaiko ryšį.“

Iš tiesų, kaip rodo tyrinėjimai, limbinė sistema turi įtakos mūsų emocijoms. Tačiau ar logiška manyti, kad motinos meilė vaikui — atsitiktinių išaugų roplių smegenyse rezultatas?

Imkime kitokį paaiškinimą. Biblijoje sakoma, jog žmonės buvo sukurti panašūs į Dievą, — gebantys atspindėti jo savybes (Pradžios 1:27). Pagrindinė Dievo savybė yra meilė. „Kas nemyli, tas nepažino Dievo“, — rašė apaštalas Jonas. Kodėl? „Nes Dievas yra meilė“ (1 Jono 4:8). Atkreipkite dėmesį, ši Biblijos eilutė nesako, kad Dievas turi meilės jausmą. Ji pabrėžia, jog Dievas yra meilė. Jis — meilės Šaltinis.

Biblijoje meilė apibūdinta taip: „Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. Ji nesielgia netinkamai, neieško sau naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia“ (1 Korintiečiams 13:4-8). Tad ar protinga tikėti, kad ši viena tauriausių savybių atsirado per aklą atsitiktinumą?

Kokį poveikį tai daro jums?

Perskaičius šį meilės apibūdinimą, ar širdyje nekilo troškimas, kad kas nors ir jums parodytų tokią meilę? Žinoma, trokšti to natūralu. Kodėl? Kadangi esame „kilę iš Dievo“ (Apaštalų darbų 17:29, Jr). Buvome sukurti patirti ir parodyti šį kilnų jausmą. Ir neabejokime: Dievas mus labai myli (Jono 3:16; 1 Petro 5:6, 7). Straipsnio pradžioje pacituota Rašto eilutė patikina, jog Dievo meilė mums dar stipresnė nei motinos meilė vaikui!

Vis dėlto galbūt kyla klausimas: jeigu Dievas išmintingas, galingas ir mus myli, kodėl nepašalina kančių? Kodėl leidžia, kad mirtų vaikai, kerotų priespauda, kad žemė būtų niokojama dėl neūkiškumo ir godumo? Tai svarbūs klausimai, reikalaujantys pagrįstų atsakymų.

Kad ir ką sakytų agnostikai, atsakymus į minėtus klausimus rasti galima. Milijonai žmonių visame pasaulyje juos sužinojo studijuodami Bibliją su Jehovos liudytojais. Šio žurnalo leidėjai skatina jus padaryti tą patį. Semdamiesi žinių apie Dievą iš jo Žodžio bei kūrinijos suprasite, kad Dievas nėra tolimas ir nepažinus. Priešingai, patys įsitikinsite: jis „visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“ (Apaštalų darbų 17:27).

[Anotacija 8 puslapyje]

Dievo meilė mums dar stipresnė nei motinos meilė vaikui