Jis supranta mūsų skausmą
Artinkimės prie Dievo
Jis supranta mūsų skausmą
„ATJAUTA yra tavo skausmas mano širdyje.“ Taip šią vertingą savybę apibūdino vienas pagyvenęs Jehovos liudytojų misionierius. Didžiausią atjautą rodo Jehova Dievas. Jis kenčia matydamas savo tarnų sielvartą. Iš kur tai žinome? Švelnią Jehovos atjautą žodžiais ir darbais tobulai atspindėjo Jėzus gyvendamas žemėje (Jono 5:19). Štai vienas pavyzdys, aprašytas Jono 11:33-35.
Kai Jėzaus draugas Lozorius netikėtai mirė, Jėzus atkeliavo į jo kaimą. Ką ir sakyti, mirusiojo seserys Marija ir Morta labai sielvartavo netekusios brolio. Jėzus tą šeimą labai mylėjo (Jono 11:5). Ką tad jis darys? Evangelijoje rašoma: „Pamatęs [Mariją] verkiančią ir kartu atėjusius žydus verkiančius, Jėzus labai susigraudino ir susijaudinęs paklausė: ‘Kur jį palaidojote?’ Jie atsakė: ‘Viešpatie, eik ir pažiūrėk.’ Jėzus pravirko“ (Jono 11:33-35). Kodėl jis verkė? Tiesa, mylimas draugas mirė, bet juk Jėzus ruošėsi jį prikelti (Jono 11:41-44). Kas gi taip suskaudino jam širdį?
Atkreipk dėmesį į pacituotus žodžius. Pamatęs Mariją ir su ja buvusius žydus verkiant, Jėzus „susigraudino“ ir ‘susijaudino’. Taip išversti originalo kalbos žodžiai nusako stiprius jausmus. * Jėzų labai paveikė tai, ką matė. Didelio gailesčio apimtas jis nesulaikė ašarų. Širdį palietė kitų sielvartas. Ar buvo kada taip, kad matant artimą žmogų verkiantį ir tau akyse pasirodė ašaros? (Romiečiams 12:15)
Jėzaus atjauta aiškiai rodo, koks yra ir kaip elgiasi jo Tėvas Jehova. Jėzus taip puikiai atspindėjo Tėvo savybes, kad galėjo pasakyti: „Kas yra matęs mane, yra matęs Tėvą!“ (Jono 14:9). Taigi, jeigu „Jėzus pravirko“, galime neabejoti: Jehova irgi kenčia matydamas savo garbintojų sielvartą. Kiti Biblijos rašytojai išreiškia panašią mintį (Izaijo 63:9; Zacharijo 2:12 [2:8, Brb]). Jehova išties jautrus Dievas!
Atjauta patraukia. Kai esame nusiminę ar prislėgti, trokštame šalia žmogaus, kuris supranta mūsų širdgėlą ir atjaučia. Juo labiau traukia prie Jehovos, gailestingojo Dievo, — jis kaip niekas kitas jaučia mūsų skausmą ir žino, kodėl liejame ašaras (Psalmyno 56:9 [56:8, Brb]).
[Išnaša]
^ pstr. 3 Graikiškas žodis, išverstas „pravirko“, paprastai reiškia tylų verksmą. O žodis, kuriuo apibūdintas Marijos ir kitų verksmas, — garsų raudojimą.
