Skaitytojai klausia

Ar iš tikrųjų Nojaus dienų tvanas buvo pasaulinis?

Nojaus dienų tvanas įvyko daugiau nei prieš keturis tūkstančius metų, tad gyvų liudininkų tikrai nebėra. Vis dėlto yra rašytinis šaltinis, bylojantis, jog vanduo tada buvo apsėmęs net aukščiausią tais laikais kalną.

Tame istoriniame dokumente rašoma: „Tvanas žemėje tęsėsi keturiasdešimt dienų [...]. Aukščiau ir aukščiau ant žemės kilo vandenys, kol visi aukščiausi kalnai visur po dangumi liko apsemti. Pritvino vandenų penkiolika uolekčių [apie 6,5 metro] aukščiau virš apsemtų kalnų“ (Pradžios 7:17-20).

Kai kas galbūt mano, kad pasakojimas, esą visa žemė buvo užtvindyta, yra pramanytas ar bent jau perdėtas. Tikrai ne. Diduma žemės iki šiol apsemta — apie 71 procentą jos paviršiaus sudaro jūrų vandenys. Taigi tvano vanduo niekur nedingo! O jei dar ištirptų kalnų ir ašigalių ledynai, jūros lygis pakiltų tiek, kad užlietų tokius miestus kaip Niujorkas ir Tokijas.

Šiaurvakarinį Jungtinių Valstijų landšaftą tyrinėjantys geologai mano, jog kadaise katastrofiški potvyniai visą tą teritoriją buvo užtvindę bemaž 100 kartų. Sakoma, kad kartą regioną užgriuvo 600 metrų aukščio vandens banga, risdamasi 105 kilometrų per valandą greičiu. Ji atnešė 2000 kubinių kilometrų vandens, kurio svoris buvo daugiau nei du trilijonai tonų. Šie ir panašūs duomenys leidžia mokslininkams daryti išvadą, kad pasaulinis tvanas galėjo būti.

Tiems, kurie tiki, jog Biblija — Dievo Žodis, pasaulinis tvanas yra ne tikimybė, o faktas. Jėzus Dievui pasakė: „Tavo žodis yra tiesa“ (Jono 17:17). Pasak apaštalo Pauliaus, Dievo valia yra, kad „visi žmonės būtų išgelbėti ir pasiektų tiesos pažinimą“ (1 Timotiejui 2:3, 4, Brb). Kaip Paulius būtų galėjęs Jėzaus sekėjus mokyti tiesos apie Dievą ir jo tikslus, jei Biblijoje pasakojami mitai?

Jėzus tikėjo ne tik kad tvanas buvo, bet ir kad pasaulinio masto. Garsiojoje savo pranašystėje tai, kas vyks jam „čia jau esant“ ir šiai santvarkai baigiantis, Jėzus prilygino Nojaus dienų įvykiams (Mato 24:37-39; NW). Apaštalas Petras irgi kalbėjo apie Nojaus dienų tvaną: „Todėl ir ano meto pasaulis žuvo, vandeniu aptvindytas“ (2 Petro 3:6).

Jei Nojus būtų mitinė būtybė, o pasaulinis tvanas padavimas, tada Petro ir Jėzaus perspėjimai gyvenantiems paskutinėmis dienomis neturėtų jokios reikšmės. Tokios idėjos žmogų tik supainiotų ir nekreipdamas dėmesio į Biblijos perspėjimą jis negalėtų išsigelbėti per būsimą katastrofą, kuri bus baisesnė nei Nojaus laikų tvanas (2 Petro 3:1-7).

Kalbėdamas apie nepaliaujamas malones savo tautai, Dievas pasakė: „Kaip tuomet prisiekiau, jog Nojaus vandenys niekada daugiau nebeužtvindys žemės, taip dabar prisiekiau ant tavęs nebepykti ir tau nepriekaištauti.“ Kaip tikra tai, kad tvanas Nojaus laikais užliejo visą žemę, taip galime neabejoti, kad Dievas dosniai laimins tuos, kurie juo pasitiki (Izaijo 54:9).