Jis noriai atleidžia
Artinkimės prie Dievo
Jis noriai atleidžia
„TU, VIEŠPATIE, esi geras ir pasiruošęs atleisti“ (Psalmyno 86:5, Brb). Šiais maloniais žodžiais Biblija patikina, jog Jehova Dievas noriai atleidžia. Kad „jis labai atlaidus“, liudija vienas įvykis iš apaštalo Petro gyvenimo (Izaijo 55:7).
Petras buvo vienas artimiausių Jėzaus draugų. Tačiau paskutinį vakarą prieš Jėzaus mirtį pasidavęs žmonių baimei padarė sunkią nuodėmę. Kieme, netoli vietos, kur Jėzus buvo neteisėtai tardomas, Petras triskart išsigynė jį pažįstąs. Po trečio sykio Jėzus „atsigręžė ir pažvelgė į Petrą“ (Luko 22:55-61). Ar įsivaizduoji, ką tuomet Petras pajuto? Suvokęs, kaip sunkiai nusidėjo, „jis pravirko“ (Morkaus 14:72). Atgailaujantis apaštalas tikriausiai nerimavo, ar trissyk išsigynęs Jėzaus gali tikėtis Dievo atleidimo.
Vėliau Jėzus, jau būdamas prikeltas, kalbėjosi su Petru ir išsklaidė visas abejones, kad apaštalui atleista. Jėzus neištarė jokio griežto žodžio, nepasmerkė Petro. Jis tik paklausė: „Ar myli mane?“ Tas atsakė: „Taip, Viešpatie. Tu žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avinėlius.“ Ir vėl jis pakartojo klausimą, o Petras atsakė taip pat, galbūt dar tvirčiau. Jėzus tada pasakė: „Ganyk mano aveles.“ Jėzus paklausė trečią kartą: „Ar myli mane?“ Dabar „Petras nuliūdo“ ir atsakė: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu.“ Jėzus jam tarė: „Ganyk mano avis“ (Jono 21:15-17).
Kodėl Jėzus to klausė, nors žinojo, ką Petras atsakys? Jis galėjo skaityti širdis ir neabejojo Petro meile (Morkaus 2:8). Vis dėlto taip klausdamas Jėzus suteikė Petrui galimybę triskart patvirtinti, kad jį myli. Žodžiais „ganyk mano avinėlius“, „ganyk mano aveles“, „ganyk mano avis“ Jėzus patikino atgailaujantį apaštalą, kad juo kaip ir anksčiau pasitiki. Netgi įgaliojo Petrą rūpintis romiais lyg avys Jo sekėjais, kurie Jėzui labai brangūs (Jono 10:14, 15). Suvokęs, jog neprarado pasitikėjimo Jėzaus akyse, Petras tikriausiai pajuto didelį palengvėjimą!
Akivaizdu, Jėzus atleido savo apaštalui. Kadangi Dievo Sūnus tobulai atspindi savo Tėvo savybes bei požiūrį, galime manyti, kad Jehova irgi atleido Petrui (Jono 5:19). Jehova noriai dovanoja kaltę. Jis — gailestingas Dievas, „pasiruošęs atleisti“ atgailaujančiam nusidėjėliui. Argi tai mūsų nepaguodžia?
