Ar tikrai nedera vartoti Dievo vardo?

HEBRAJIŠKŲJŲ RAŠTŲ, dažnai vadinamų „Senuoju Testamentu“, originale Dievo vardas randamas beveik 7000 kartų keturių priebalsių יהוה forma (skaitoma iš dešinės į kairę). Šios hebrajiškos raidės — jodas, hė, vavas, hė, reiškiančios Dievo vardą, paprastai transliteruojamos JHVH.

Senovėje tarp žydų įsigalėjo prietaras, jog Dievo vardo minėti nevalia. Todėl jie nustojo jį tarti, o savo raštuose ėmė vartoti pakaitalus. Vis dėlto daug Biblijos vertėjų vartojo tikrinį Dievo vardą „Jahvė“ arba „Jehova“. Pavyzdžiui, vardo formą Jahvė randame katalikiškame The Jerusalem Bible, taip pat lietuviškame A. Jurėno vertime. Remiantis pastaruoju, kai Mozė paklausė Dievą, kaip jam atsakyti izraelitams, kas jį siunčia, Dievas tarė: „Šitaip sakyk izraeliams: ‘Jahvė, jūsų protėvių Dievas — Abraomo Dievas, Izaoko Dievas ir Jokūbo Dievas — mane siuntė pas jus. Šitas tebūnie mano vardas per amžius, šitas mano pavadinimas per kartų kartas’“ (Išėjimo 3:15, Jr).

Ar Jėzus minėdavo Dievo vardą? Melsdamasis Dievui jis kalbėjo: „Aš paskelbiau tavo vardą ir dar skelbsiu.“ O žinomoje maldoje „Tėve mūsų“ pasakė: „Mūsų Tėve, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas“ (Jono 17:26; Mato 6:9).

Dėl to daugeliui bus netikėta, ką apie Dievo vardo vartojimą savo naujausioje knygoje Jėzus iš Nazareto parašė popiežius Benediktas XVI. Štai jo žodžiai: „Izraelyje šis Dievo savivardis, išgirstas žodyje JHVH, visiškai teisingai būdavo netariamas, nenužeminamas iki dievų vardų. Todėl neteisinga naujuose Biblijos vertimuose šį Izraeliui visada slėpiningą ir netariamą vardą rašyti kaip kokį nors kitą vardą“ (iš vokiečių kalbos vertė G. Žukas, 2007).

Ką manote jūs? Ar tikrai nedera vartoti Dievo vardo? Jeigu Jehova pats nurodė: „Šitas tebūnie mano vardas per amžius, šitas mano pavadinimas per kartų kartas“, kas galėtų Jam prieštarauti?

[Iliustracija 30 puslapyje]

Jėzus minėdavo Dievo vardą