Biblija keičia žmonių gyvenimus

Kas galėjo paskatinti vienos meksikiečių gaujos, vadinamos Jaunaisiais satanistais, narį pasikeisti ir tapti sąžiningu, darbščiu piliečiu? Kodėl klestinti japonė verslininkė nustojo vaikytis turto ir ką pati mano apie savo gyvenimo pokyčius? Kaip vienas rusas metė savo pelningą, bet nelegalų amatą — prekybą ginklais? Štai jų pačių pasakojimai.

TRUMPI DUOMENYS

VARDAS: ADRIANAS PERESAS

AMŽIUS: 30

ŠALIS: MEKSIKA

ANKSČIAU: GAUJOS NARYS

MANO PRAEITIS. Kai buvau trylikos, mūsų šeima persikraustė į Ekatepek de Morelos miestą, Meksiko valstijoje. Tuo metu čia siautėjo nepilnamečiai nusikaltėliai, vandalai bei narkomanai. Netrukus ir pats pradėjau piktnaudžiauti alkoholiu, barbariškai elgtis su kitų nuosavybe ir ištvirkauti.

Paskui mes grįžome gyventi į San Visentą, miestą, kuriame gimiau. Tačiau ir ten narkomanija buvo plačiai įsigalėjusi. Negyvi jaunuoliai ant šaligatvių jau nieko nebestebindavo. Susidėjau su Jaunųjų satanistų gauja. Mes vogdavome, vartojome narkotikus — daugiausia uostydavome skiediklį arba klijus. Dažnai neatsimindavau, kaip parsiradau namo, kartais tiesiog be sąmonės gulėdavau gatvėje. Kai kurie draugai už vagystę ar žmogžudystę atsidūrė kalėjime.

Vis dėlto tikėjau Dievu. Kad nuraminčiau sąžinę, dalyvaudavau religinėse ceremonijose, viena iš jų buvo kryžiaus nešimas Šventosios savaitės metu. O paskui visi drauge, net ir Kristaus vaidmens atlikėjas, švęsdami nusigerdavom.

 GYVENIMAS PASIKEIČIA. Būdamas beveik dvidešimties pradėjau studijuoti Bibliją su Jehovos liudytojais. Mačiau, kad gyvenu beprasmiškai ir jei toliau taip — geruoju nesibaigs. Mane labai paveikė žodžiai iš Galatams 6:8: „Kas sėja savo kūnui, tas iš kūno pjaus pražūtį, o kas sėja Dvasiai, tas iš Dvasios pjaus amžinąjį gyvenimą.“ Suvokiau, jeigu noriu, kad man gerai klotųsi, „sėti“ turiu galvodamas apie ateitį.

Studijuodamas Bibliją sužinojau, kad Jehova yra gyvasis Dievas, kuriam aš asmeniškai rūpiu, ir kad jis pasiruošęs atleisti prasižengimus, kuriuos padariau praeityje. Pats įsitikinau, kad jis išklauso ir atsako į maldas.

Savo gyvenimą pakeisti lengva nebuvo. Sunku buvo palikti gaują. Kai kurios teritorijos buvo kitų gaujų „uždrausta zona“ ir aš negalėjau pro jas praeiti, nors ir nebepriklausiau mūsų grupuotei. Kartais tekdavo slėptis nuo buvusių draugų, nes ieškodavo manęs norėdami, kad grįžčiau prie savo senų įpročių.

O nuėjęs į Jehovos liudytojų Karalystės salę patyriau, kad šitie žmonės šilti ir geranoriški. Jų neapsimestinis tikėjimas ir sugebėjimas gyventi pagal tai, ko moko, sužavėjo mane. Atsidūriau visiškai kitokioj aplinkoj nei iki tol.

KUO DŽIAUGIUOSI. Jau dešimt metų esu krikštytas Jehovos liudytojas. Iš visų jėgų stengiuosi taikyti Biblijos mokymus savo gyvenime. Po truputį pelnau namiškių pagarbą. Dabar jie pažįsta mane kaip darbštų žmogų ir net turėjau progų pagelbėti jiems finansiškai. Mama ėmėsi studijuoti Bibliją ir šiuo metu jau yra krikštyta Jehovos liudytoja. Tėtis taip pat keičia savo gyvenseną. Didžioji dalis mano artimųjų nėra Jehovos liudytojai, bet matydami, kaip pasikeičiau aš, jie pripažįsta, jog Biblija išties turi galios pagerinti žmogaus gyvenimą.

TRUMPI DUOMENYS

VARDAS: JAJOI NAGATANI

AMŽIUS: 50

ŠALIS: JAPONIJA

ANKSČIAU: SĖKMINGA VERSLININKĖ

MANO PRAEITIS. Užaugau mažame miestelyje, apsupta draugiškų žmonių. Tėvas mieste turėjo didelę parduotuvę, kurioje dirbo dešimt žmonių. Mūsų namai buvo visai greta, tad nors tėtis su mama būdavo labai užimti, niekada nesijaučiau vieniša.

 Esu vyriausia iš trijų dukterų, todėl dar visai jaunutė buvau ruošiama perimti šeimos verslą. Ištekėjau gana anksti. Vyras paliko darbą banke ir perėjo dirbti pas mus. Vieno po kito susilaukėme trijų vaikų. Nuo ryto iki vakaro būdavau parduotuvėje, tad mano mama rūpinosi namų ruoša ir prižiūrėjo vaikus. Vis dėlto pabūti visi drauge laiko rasdavom.

Kai dėl ekonomikos nuosmukio miestelyje sulėtėjo prekyba, nusprendėme atidaryti namų priežiūros reikmenų parduotuvę visai šalia pagrindinio greitkelio. Dienos, kai turėjo prasidėti statybos, išvakarėse mano tėtis, kompanijos prezidentas, susmuko ištiktas cerebrinio infarkto. Jam smarkiai sutriko kalba, tad atsakomybė už naują parduotuvę užgulė mano pečius. Vyras liko rūpintis senąja parduotuve. Gyvenimas tapo įtemptas.

Mūsų naujasis verslas klestėjo. Didžiavausi savo pasiekimais ir dirbau miego sąskaita. Nors savo vaikus mylėjau, galvojau tik apie darbą. Vargiai berasdavau laiko pabendrauti su vyru, o jei ir kalbėdavomės, tai dažniausiai pykdavomės. Kad atsikratyčiau įtampos, pradėjau kone kas vakarą išgėrinėti su draugais ir kolegomis. Tik dirbau, gėriau ir miegojau. Finansinės sėkmės buvo galima pavydėti, bet dariausi vis nelaimingesnė ir nesupratau kodėl.

GYVENIMAS PASIKEIČIA. Kai su Jehovos liudytojais ėmiau studijuoti Bibliją, trys ištraukos iš tos knygos mane giliai paveikė. Verkiau, supratusi Mato 5:3 (NW) žodžių prasmę: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių, nes jų yra dangaus karalystė.“ Ši eilutė man atsakė, kodėl jaučiu tokią tuštumą, nors turiu materialinę gerovę ir bendradarbių pripažinimą. Suvokiau, kad pilnavertį gyvenimą turėsiu, tik jei pripažinsiu ir tenkinsiu savo dvasinius poreikius.

Tuo metu Japonijoje prasidėjo didelė ekonominė suirutė, ir savo akimis mačiau, kaip mano bendradarbiams pasitvirtina mintis, užrašyta 1 Timotiejui 6:9: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo.“ Jėzaus žodžius iš Mato 6:24 — „negalite tarnauti Dievui ir Mamonai“ — priėmiau kaip man pasakytus ir nutariau pakeisti savo gyvenimą.

Pripažinau, jog apleidau savo tėvus, vyrą, vaikus. Taip pat buvo aišku, kad esu pertekusi negražių savybių. Buvau išdidi. Nekantri su žmonėmis. Ir greitai supykdavau. Iš pradžių atrodė, kad man pasikeisti, tapti krikščione, neįmanoma. Tačiau labai mylėjau savo vaikus ir pastebėjau, kad kai taikau Biblijos principus šeimoje, vaikams tai daro gerą įtaką. Vis daugiau laiko praleisdavau su jais, vesdavausi į krikščionių sueigas.

KUO DŽIAUGIUOSI. Kai žinau gyvenimo tikslą, kai galiu tarnauti Dievui ir elgtis taip, kaip jam patinka, jaučiu tikrą pasitenkinimą bei pilnatvę gyvenime. Daugiau nebeaukoju šeimos dėl darbo, todėl atgavau savigarbą, kurią buvau praradusi.

Pamačiusi, kaip mane pakeitė Biblijos mokymai, studijuoti šią knygą ir tapti krikščione panoro mano mama. Gerai, kad nei tėtis, nei vyras, neprieštarauja tokiam mūsų apsisprendimui. Džiaugiuosi artimesniu ryšiu su vaikais ir tikrai laimingu šeimyniniu gyvenimu.

 TRUMPI DUOMENYS

VARDAS: MICHAILAS ZUJEVAS

AMŽIUS: 51

ŠALIS: RUSIJA

ANKSČIAU: NELEGALUS PREKIAUTOJAS GINKLAIS

MANO PRAEITIS. Mano gimtasis miestas Krasnogorskas skendi žalumoje. Pietuose ramiai vinguriuoja Maskvos upė, o vakaruose ir šiaurėje driekiasi miškai, beveik paslepiantys miesto prieigas.

Jaunystėje mėgau muštis ir eksperimentuoti su ginklais. Daug laiko skirdavau treniruotėms. Taip pat nelegaliai gaminau šaunamuosius ginklus, sprogmenis, peilius. Per laiką tai tapo mano verslu. Buvau viską gerai suorganizavęs ir savo gaminius sėkmingai pardavinėjau nusikaltėliams.

GYVENIMAS PASIKEIČIA. Praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje sutikau Jehovos liudytojus, bet iš pradžių jais nepasitikėjau. Man atrodė, kad jie užduoda per daug klausimų.

Sykį vienas iš jų perskaitė man Romiečiams 14:12 žodžius: „Kiekvienas iš mūsų duos Dievui apyskaitą už save.“ Susimąsčiau, ką gi aš pasakysiu Dievui. Ši Biblijos eilutė paskatino sužinoti, ko Dievas iš manęs tikisi.

Labai stengiausi pritaikyti patarimą, užrašytą Kolosiečiams 3:5-10: „Numarinkite, kas jūsų nariuose žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, aistringumą, piktą pageidimą, taip pat godumą, kuris yra stabmeldystė. Dėl šių dalykų ateina Dievo rūstybė [...]. Dabar visa tai pameskite — piktumą, nirtulį, nelabumą, piktžodžiavimą, nešvarias kalbas nuo savo lūpų.“ „Nemeluokite vienas kitam, išsivilkite senąjį žmogų su jo darbais. Apsivilkite naujuoju“ (Vl).

Taip pasikeisti man reikėjo daug jėgų. Buvę „biznio partneriai“ ir toliau bruko man pinigus norėdami gauti ginklų, be to, sunkiai valdydavausi, jeigu kas nors įžeisdavo. Vis dėlto sunaikinau savo didelį ir brangų arsenalą. Kai sužinojau, kokią meilę Dievas ir Kristus man parodė, norėjau atsakyti tuo pačiu. Ištvermingai tyrinėjau Bibliją, lankiau vietinės bendruomenės sueigas, meldžiau Dievą pagalbos.

KUO DŽIAUGIUOSI. Dėdamas pastangas bei krikščionių brolių padedamas pamažu keičiausi į gera. Žinia, kad Jehova Dievas rūpinasi kiekvienu iš mūsų ir netgi tais, kurie mirė, pripildo širdį džiaugsmo (Apaštalų darbų 24:15). Vertinu Jehovos liudytojų nuoširdumą ir atvirumą. Esu jiems dėkingas už parodytą dėmesį, žaviuosi jų ištikimybe Dievui.

Iš pradžių kai kurie šeimos nariai ir draugai priešinosi mano naujam tikėjimui. Bet paskui nusiramino guosdamiesi tuo, kad geriau man būti pasinėrus į religiją nei susidėjus su nusikaltėliais. Dabar esu laimingas, nes užsiimu ne karo ginklų prekyba, o padedu kitiems pažinti taikos Dievą.

[Iliustracija 27 puslapyje]

Norėdamas nuraminti sąžinę, dalyvaudavau katalikų ceremonijose

[Iliustracija 28 puslapyje]

Pinigų netrūko, bet buvau labai nelaiminga