Koks mūsų dangiškasis Tėvas yra iš tikrųjų?

JĖZAUS pavyzdinę maldą „Tėve mūsų“ daug žmonių moka mintinai (Mato 6:9-13). Ją kalbėdami jie kaskart kreipiasi į Dievą „Tėve“. Tačiau kiek iš jų gali pasakyti, kad gerai Dievą pažįsta?

O tu, ar Dievą gerai pažįsti? Ar bendrauji artimai su juo, kalbiesi, daliniesi džiaugsmais ir rūpesčiais? Iš tikrųjų, ką reiškia pažinti Dievą?

„Jahvė yra Jo vardas“

Mažyliui tėvas yra tiesiog „tėtukas“. Bet augdamas vaikas sužino, koks jo tėvo vardas, kokia reputacija, ir tikriausiai tėvu didžiuojasi. O ar mūsų dangiškasis Tėvas turi vardą? Ar žinai tą vardą ir ką jis reiškia?

Nors daugelis kalbėdami „Tėve mūsų“ maldą kartoja frazę „teesie šventas tavo vardas“, negali pasakyti, koks tas vardas. Žvaigždėmis nusėtas dangus, didingi kalnai, spalvingi koralų rifai, knibždėte knibždantys gyvių, — visa tai liudija Dievo buvimą, bet neatskleidžia jo vardo. Norint jį sužinoti, reikia atsiversti Bibliją, o joje parašyta: „Jahvė yra Jo vardas“ (Išėjimo 15:3, Brb).

Dievas nori, kad žinotume jo vardą, Jehova arba Jahvė. Kodėl? Kadangi jo vardas daug pasako, kokia asmenybė Dievas yra. Tas vardas pažodžiui išvertus reiškia „jis — tapimo priežastis“. Kitaip tariant, Dievas tampa kuo tik reikia, kad įvykdytų, ką sumanęs. Štai tėvas, rūpindamasis šeima, tampa maitintoju, patarėju, teisėju, tarpininku, gynėju, mokytoju — nelygu šeimos poreikiai bei aplinkybės. Panašiai ir vardas Jehova yra garantija, kad Dievas, kas beatsitiktų,  tikrai pajėgus įgyvendinti savo valią visų jam tarnaujančių džiaugsmui.

Tad aptarkime, kuo mūsų mylintis Dievas tampa, turėdami omenyje jo vardo reikšmę. Tai padės tau geriau suprasti, koks Dievas Jehova yra, ir sužinoti, ką reikia daryti, norint prie jo artintis.

„Meilės bei ramybės Dievas“

Apaštalas Paulius mūsų Kūrėją pavadino „meilės bei ramybės Dievu“ (2 Korintiečiams 13:11). Kodėl? Jėzus Kristus kalbėjo: „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16). Iš didelės meilės žmonijai Dievas atidavė savo mylimą Sūnų kaip išpirką, kad rodantys tikėjimą Jėzumi galėtų džiaugtis amžinu gyvenimu nepatirdami skausmo ir kančių, kurias užtraukė nuodėmė. Todėl Paulius pasakė: „Atpildas už nuodėmę — mirtis, o Dievo malonės dovana — amžinasis gyvenimas mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Romiečiams 6:23). Ar tai neturėtų uždegti mumyse meilės Dievui ir noro prie jo artintis?

Dievas rodo meilę ne vien žmonijai apskritai, bet ir kiekvienam, kas jam ištikimas. Senovėje izraelitams, kurie dažnai maištavo, Mozė pasakė: „Nejau taip atsilygini Viešpačiui, paika ir neišmintinga tauta? Argi ne jis tavo tėvas, kuris tave sukūrė, padarė ir įkurdino?“ (Pakartoto Įstatymo 32:6). Ką liudija tie žodžiai? Kaip meilingas Tėvas, Jehova neapleido savo tautos, nors ji ir nusižengdavo. Jis rūpinosi visais svarbiausiais jos poreikiais — fiziniais, emociniais ir dvasiniais.

Gyvenime tenka visko patirti, kartais apima neviltis, netgi depresija. Trokštame, kad kas nors padėtų blaiviai pažvelgti į savo bėdas ir sunkumus. Kas gi galėtų padėti? Per savo Žodį, Bibliją, Jehova meilingai globoja mus bei duoda patarimų. Ta šventa knyga paaiškina, kodėl pasaulyje tiek daug kančių, ir moko, kaip ištverti bei nepalūžti. Kaip tėvas švelniai pakelia sūnų, kai šis parkrinta ir užsigauna, taip Jehova iš didelės meilės, taip sakant, lenkiasi, kad suteiktų mums pagalbą. Iš tiesų Jehovos ranka nėra per trumpa gelbėti tuos, kas jį tiki (Izaijo 59:1).

Dievo meilę liudija ir tai, kad jis yra „maldos klausytojas“ (Psalmyno 65:2, Jr). Kaip? Apaštalas Paulius paaiškina: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti bet kokį supratimą, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7). Maldoje išliedamas Dievui širdį bei laikydamasis jo Žodžio patarimų, tu gali patirti „ramybę, pranokstančią bet kokį supratimą“.

„Visa žinantis Dievas“

Jehova Dievas, pasak Biblijos, turi „tobulą pažinimą“. Jis — „visa žinantis Dievas“ — supranta mūsų prigimtį bei poreikius geriau nei kas nors kitas (Jobo 36:4, NW; 1 Samuelio 2:3). Per savo tarną Mozę jis pasakė, kad „žmogus gyvas ne vien duona, bet gyvena kiekvienu žodžiu, išeinančiu iš Viešpaties lūpų“ (Pakartoto Įstatymo 8:3; Mato 4:4). Tai reiškia, jog vien  materialiniai dalykai negali suteikti tikro pasitenkinimo.

Kūrėjas per savo Žodį, Bibliją, teikia mums vertingų pamokymų bei patarimų. Jeigu ją skaitome ir pritaikome, mums naudingas „kiekvienas žodis, išeinantis iš Viešpaties lūpų“. Krikščionė, vardu Zuzana, apie savo šeimą sako: „Drauge skaitydami Bibliją, lankydami krikščionių sueigas bei pasakodami kitiems apie tai, ko išmokome, sustiprinome savo santuoką. Semdamiesi žinių iš Dievo Žodžio siekiame tų pačių tikslų ir artimiau bendraujame.“

Kaip galėtum pasinaudoti Dievo duodamais patarimais? Reguliariai studijuok Bibliją, imk širdin jos nurodymus ir Dievas tave gausiai laimins (Hebrajams 12:9).

„Išgelbėjimo Dievas“

Pasaulis šiandien pilnas nesantaikos. Žmonės nežino, kas laukia jų rytoj. Jei gyveni ten, kur vyksta karas, tikriausiai trokšti taikos. Daugelis apimti baimės dėl nusikaltimų ir smurto, ekonominio nestabilumo, terorizmo. Kas iš viso to mus išvaduos? Dabar kaip niekad anksčiau žmonijai reikia apsaugos ir išgelbėjimo.

„Viešpaties [„Jehovos“, NW] vardas — tvirtas bokštas; teisusis gali pabėgti į jį ir būti saugus“ (Patarlių 18:10). Žinodami Dievo vardą ir juo pasitikėdami, galvosime apie tai, ką Dievas jau padarė ir ką dar padarys išgelbėti tiems, kurie jį tiki. Jehova Dievas gali išgelbėti savo tarnus ir tai aiškiai įrodė. Pavyzdžiui, jis išlaisvino Izraelį sunaikindamas faraono kovos vežimus bei karines pajėgas. Jehova pasirodė esąs ištikimas Dievas, kreipiantis dėmesį į prispaustuosius ir trokštantis jiems padėti (Išėjimo 15:1-4).

Mūsų amžina ateitis irgi priklauso nuo to, ar tikime, kad Jehova Dievas yra Gelbėtojas. Senovės Izraelio karalius Dovydas, turėjęs ištverti daug sunkumų, parodė tokį tikėjimą. Apie Jehovą jis pasakė: „Tu esi mano išgelbėjimo Dievas“ (Psalmyno 25:5, Brb). Apaštalas Petras su įsitikinimu rašė: „Viešpats žino, kaip išgelbėti maldingus žmones iš mėginimo“ (2 Petro 2:9).

Žmogus, besišaukiantis Dievo pagalbos, gali guostis jo pažadu: „Kas mane myli, tą gelbėsiu; saugosiu jį, nes jis žino mano vardą“ (Psalmyno 91:14). Mūsų laikų Dievo tarnai patiria, kad tai tiesa. Henrikas Lenkijoje ištikimai tarnavo Jehovai 70 metų, nors buvo smarkiai persekiojamas. Kai jam tebuvo šešiolika, tėvą išvežė į Osvencimo koncentracijos stovyklą, o jį su broliu į pataisos namus, nacių įkurtus jaunimui  perauklėti. Paskui Henrikas buvo kalinamas ne vienoje koncentracijos stovykloje. Prisimindamas anų dienų įvykius jis pasakoja: „Per visus sunkius išbandymus Jehova niekad manęs neapleido. Jis visada padėjo likti ištikimam, nors mirtis ne sykį žvelgė į akis. Taip, Jehova suteikia savo tarnams tikėjimo ir jėgų ištverti.“

Netrukus Dievas taps Gelbėtoju visiems, kas rodo tikėjimą juo ir laukia išvadavimo. Jis patikina: „Aš esu Viešpats [„Jehova“, NW], be manęs kito gelbėtojo nėra“ (Izaijo 43:11). Atėjus „didžiosios Visagalio Dievo dienos kovai“, jis nušluos nedorėlius nuo žemės paviršiaus ir išlaisvins teisiuosius (Apreiškimo 16:14, 16; Patarlių 2:21 [2:21, 22, Brb]). Jehova laiduoja: „Romieji paveldės žemę ir gėrėsis gausia gerove“ (Psalmyno 37:11).

Tapsime „Dievo vaikais“

Pranašo Malachijo dienomis izraelitai tvirtino, jog Jehova yra jų Tėvas. Tačiau kai reikėdavo parodyti jam pagarbą ir atsidavimą, jie aukodavo suterštą maistą, aklus bei luošus gyvulius. Todėl Jehova klausė: „Jei aš tėvas, tai kur man priklausanti garbė?“ (Malachijo 1:6).

Nepadaryk tokios klaidos, kaip anie neištikimi izraelitai. Verčiau stenkis daugiau sužinoti apie Jehovą Dievą ir su juo suartėti. „Artinkitės prie Dievo, — ragino Jėzaus mokinys Jokūbas, — ir jis artinsis prie jūsų“ (Jokūbo 4:8).

Pripažinti Jehovą savo Tėvu reiškia prisiimti tam tikrą atsakomybę. Tačiau jei stengsiesi gerbti jį ištikimai laikydamasis jo normų visose gyvenimo srityse, jis niekada to nepamirš. Dar daugiau, jis padės eiti tiesiu keliu, vedančiu į pažadėtą naująjį pasaulį, kuriame „nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto“ (Apreiškimo 21:4). Tuomet visa klusni žmonija „bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę“ (Romiečiams 8:21).

[Anotacija 5 puslapyje]

Dievas nori, kad vadintume jį vardu, Jehova, kuris pažodžiui reiškia „jis — tapimo priežastis“

[Anotacija 6 puslapyje]

„Per visus sunkius išbandymus Jehova niekad manęs neapleido“ (HENRIKAS)

[Anotacija 7 puslapyje]

„Drauge skaitydami Bibliją, lankydami krikščionių sueigas bei pasakodami kitiems apie tai, ko išmokome, sustiprinome savo santuoką“ (ZUZANA)