Supratau, kokia brangi dovana yra gyvybė

TAI NUTIKO 2007 METŲ BALANDŽIO 16-OS rytą Virdžinijos politechnikos instituto ir valstijos universiteto studentų miestelyje. Tada susigūžęs kampe korpuso „Norris Hall“ trečiame aukšte dar kartą supratau, kokie dėkingi turime būti už kiekvieną brangią savo gyvenimo dieną.

Buvau savo darbo vietoje ir ruošiausi nusileisti aukštu žemiau pasiimti pašto. Kaip tik tuo metu atėjo vienas dėstytojas ir paprašė manęs pažiūrėti, kas atsitiko jo kompiuteriui. Vos atsidūrę jo kabinete išgirdome, kaip antrame aukšte kažkas pradėjo be paliovos šaudyti. Nesuprasdami, kas vyksta, greitai užsirakinome duris ir nerimastingai laukėme, kuo visa tai baigsis. Įsispraudęs į kampą pradėjau karštai melsti Jehovos vadovavimo, kad padėtų viską ištverti.

Tuomet prisiminiau, kas atsitiko prieš 15 metų. Automobilių dirbtuvėse dirbau remontininku. Kartą staiga užsidegė indas su benzinu, kurį bendradarbis laikė rankose. Išsigandęs vyras netyčia išpylė liepsnojantį skystį tiesiai man į veidą. Įkaitę garai pateko net į kvėpavimo takus. Patyriau antro ir trečio laipsnio viršutinės kūno dalies nudegimus. Sraigtasparniu buvau nugabentas į nudegimų kliniką, kur praleidau tris su puse mėnesio kovodamas už savo gyvybę. Po penkių gydymo ir reabilitacijos mėnesių pagaliau galėjau sugrįžti namo. Buvau laimingas, kad likau gyvas. Nuo to laiko kiekviena gyvenimo diena man nepaprastai brangi. Pasiryžimas tarnauti Jehovai Dievui jo liudytoju sustiprėjo dar labiau, nes juk jis — gyvybės Davėjas (Psalmyno 90:12; Izaijo 43:10).

Dėl patirtų sužalojimų nebegalėjau dirbti automobilių remontininku, todėl išmokau tvarkyti kompiuterius ir įsidarbinau minėtame Virdžinijos technikos universitete. Būtent todėl tą rytą buvau „Norris Hall“ pastate.

Mudu su dėstytoju nė nenumanėme, kad vos vienu aukštu žemiau vyksta kruviniausios šaudynės Jungtinių Valstijų istorijoje. Jos baigėsi, kai ginkluotas nusikaltėlis, nušovęs 32 nekaltus žmones, nusišovė pats. Praėjus maždaug 20 minučių po pirmųjų šūvių, koridoriuje išgirdome policininkų balsus. Mes pašaukėme ir jie nuvedė mus į saugią vietą.

Šis šiurpus nutikimas padėjo suprasti, koks trapus ir nesaugus yra gyvenimas (Jokūbo 4:14). Kaip tad svarbu pasitikėti gyvybės Davėju Jehova Dievu ir kiekvieną dieną priimti kaip jo nuostabią dovaną! (Psalmyno 23:4; 91:2)

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 30 puslapyje]

AP Photo/The Roanoke Times, Alan Kim