„Stebuklingi išgydymai“ šiandien. Ar jie nuo Dievo?

KAI kur pasaulyje įprasta matyti būrius maldininkų, traukiančių į šventyklas, kuriose daugelis sakosi pagiję nuo „neišgydomų“ ligų bei negalių. Kitose vietose žiniuoniai tvirtina išgydantys žmones antgamtinėmis galiomis. Dar kitur organizuojami religiniai sambūriai, kurių metu ligoniai pašoka iš vežimėlių ar meta ramentus šaukdami, jog pasveiko.

Gydantieji tokiais būdais paprastai priklauso skirtingoms religijoms ir neretai vadina vieni kitus atsimetėliais, apgavikais ar pagonimis. Dėl to kyla klausimas: ar Dievas daro stebuklus per visas tokias tarpusavyje nesutariančias religijas ar žmonių grupes? Juk Biblijoje rašoma: „Dievas yra ne sumaišties, bet santarvės Dievas“ (1 Korintiečiams 14:33). Ar toks „stebuklingas gydymas“ tikrai nuo jo? Kai kurie taip gydantieji sako, jog galios jiems suteikia Jėzus. O kaip jis gydė? Pažiūrėkime.

Kaip Jėzus gydė žmones

Jėzus gydė ligonius visai kitaip nei šiuolaikiniai žiniuoniai. Jis padėdavo kiekvienam, kas tik kreipdavosi į jį pagalbos. Išgydydavo visus, ne kelis pasirinktus asmenis. Be to, žmonės pasveikdavo visiškai ir dažniausiai akimirksniu. Biblijoje sakoma: „Visa minia stengėsi jį paliesti, nes iš jo ėjo galia ir visus gydė“ (Luko 6:19).

Šių dienų „stebukladariai“ žmogų, jeigu šis nepasveiko, kaltina tikėjimo stoka. O Jėzus pagydydavo netgi neįtikėjusius. Štai sykį nekviestas priėjo prie vieno aklojo ir jį išgydė. Vėliau paklausė: „Ar tiki Žmogaus Sūnų?“ Šis atsiliepė: „O kas jis, Viešpatie, kad jį tikėčiau?“ Jėzus tarė: „Dabar jis su tavimi kalba“ (Jono 9:1-7, 35-38).

Gali kilti mintis, jei tikėjimas nebuvo būtina sąlyga norint išgyti, kodėl pagijusiems Jėzus dažnai sakydavo: „Tavo tikėjimas išgydė tave“? (Luko 8:48, Brb; 17:19, Brb; 18:42, Brb) Tais žodžiais Jėzus norėjo pabrėžti štai ką: tie, kurie tikėjimo skatinami Jėzaus ieškojo, būdavo pagydomi, o atsisakiusieji kreiptis į jį tokios galimybės netekdavo. Iš tikrųjų žmones gydė ne jų tikėjimas, o Dievo galia. Biblijoje apie Jėzų pasakyta: „Dievas jį patepė Šventąja Dvasia ir galybe, [...] jis vaikščiojo, darydamas gera ir gydydamas visus velnio pavergtuosius, nes Dievas buvo su juo“ (Apaštalų darbų 10:38).

Gydymas tikėjimu dažnai yra proga pasipelnyti. Niekam ne paslaptis, kad dabartiniai tariami gydytojai susikrauna nemenką kapitalą. Štai vienas iš jų, kaip teigiama, plačiai pasaulyje pasinaudodamas televizija per metus uždirbo 89 milijonus JAV dolerių. Iš maldininkų, lankančių šventyklas su viltimi pagyti, religinės organizacijos irgi pasipelno. O Jėzus iš pagydytųjų pinigų niekada neprašė. Kartais netgi juos pamaitindavo (Mato 15:30-38). Siųsdamas savo mokinius skelbti, Jėzus jiems prisakė: „Gydykite ligonius, prikelkite mirusius, apvalykite raupsuotus, išvarinėkite demonus. Dovanai gavote, dovanai ir duokite!“ (Mato 10:8). Kodėl šiandien gydantieji tikėjimu elgiasi visiškai kitaip nei Jėzus?

 Kieno galia jie „gydo“?

Metams bėgant kai kurie medicinos specialistai tyrė, kiek pagrįsti tokių „gydytojų“ tvirtinimai. Prie kokios išvados jie priėjo? Kaip teigiama Londono laikraštyje Daily Telegraph, vienas gydytojas Anglijoje, tyrinėjęs šį klausimą dvidešimt metų, pasakė: „Jaudinantys pranešimai apie stebuklingus išgydymus nėra paremti jokiais medicininiais įrodymais.“ Vis dėlto nemažai žmonių nuoširdžiai tiki, kad pagijo dėl relikvijų, šventyklos ar žiniuonio stebuklingų galių. Ar jie ne apgaulės aukos?

Savo garsiajame Kalno pamoksle Jėzus pasakė, jog religiniai apsimetėliai jam kalbės: „Viešpatie, Viešpatie, argi mes [...] nedarėme daugybės stebuklų tavo vardu?!’“ Tačiau jis jiems tars: „Aš niekuomet jūsų nepažinojau. Šalin nuo manęs, nedorėliai!“ (Mato 7:22, 23). Apie tai, iš kur ta galia, kurią jie tvirtina turį, apaštalas Paulius rašė: „Ano Nedorėlio atėjimą dėl šėtono įtakos lydės įvairūs galingi darbai, ženklai ir netikri stebuklai ir visokios nedoros apgaulės“ (2 Tesalonikiečiams 2:9, 10).

Iš tiesų, jeigu gydymui naudojamos relikvijos, stabai ir atvaizdai, toks gydymas negali būti iš Dievo. Kodėl? Kadangi Dievo Žodyje aiškiai liepiama ‘bėgti nuo stabmeldystės’ ir ‘sergėtis stabų’ (1 Korintiečiams 10:14, Brb; 1 Jono 5:21). Panašūs „gydymai“ yra viena Velnio gudrybių atitraukti žmones nuo teisingo garbinimo. Biblijoje sakoma: „Pats šėtonas geba apsimesti šviesos angelu“ (2 Korintiečiams 11:14).

Kodėl Jėzus ir apaštalai gydė žmones

Tikrieji stebuklingi išgydymai, aprašyti Krikščionių graikiškuosiuose raštuose, aiškiai liudijo Jėzų ir apaštalus esant nuo Dievo (Jono 3:2; Hebrajams 2:3, 4). Jėzaus stebuklai taip pat sustiprino jo skelbiamą žinią. Jis „vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negalias“ (Mato 4:23). Galingi Jėzaus darbai — išgydymai, minios pamaitinimas, audros nutildymas, net mirusiųjų prikėlimas — rodė, ką jis padarys dėl paklusnios žmonijos valdant Karalystei. Išties gera žinia!

Tačiau tie galingi darbai, arba dvasios dovanos, baigėsi mirus Jėzui, apaštalams ir tiems, kam jie tas dovanas suteikė. Apaštalas Paulius rašė: „O kai dėl pranašavimo dovanų, jos išnyks; kai dėl [stebuklingo] kalbėjimo kalbomis, jis liausis; kai dėl [Dievo duoto] pažinimo, jis išnyks“ (1 Korintiečiams 13:8, NW). Kodėl? Išgydymai bei kiti stebuklai turėjo liudyti, kad Jėzus yra pažadėtasis Mesijas ir kad Dievas rodo palankumą krikščionių bendruomenei. Atlikę savo paskirtį, tie stebuklai nebebuvo reikalingi; jie ‘išnyko’.

Vis dėlto Jėzaus stebuklingi išgydymai mums labai svarbūs. Jei sutelkiame dėmesį į tai, ko Jėzus mokė apie Dievo Karalystę, ir jeigu tais mokymais tikime, galime viltis sulaukti laiko, kai tiek dvasine, tiek fizine prasme išsipildys Dievo įkvėpta pranašystė: „Nebus ten žmogaus, kuris sakytų: ‘Aš ligotas!’“ (Izaijo 33:24; 35:5, 6; Apreiškimo 21:4).