Mianmaro ciklono aukos sulaukia pagalbos

KAI ciklonas Nargis 2008-ųjų gegužės 2 dieną nusiaubė Mianmarą, žinia apie tai greitai pasklido visame pasaulyje. * Remiantis pranešimais, tada, milžiniškai bangai užliejus Iravadžio deltos regioną, žuvo arba dingo be žinios apie 140000 žmonių.

Nuostabu, kad iš daugybės Jehovos liudytojų, gyvenančių toje teritorijoje, nė vienas nebuvo net sužeistas. Jie išsigelbėjo pirmiausia todėl, kad prieglobsčio ieškojo gerai pastatytose savo Karalystės salėse. Vienoje vietoje, vandens lygiui pakilus penkis metrus, 20 liudytojų ir 80 jų kaimynų sulipo ant Karalystės salės stogo ir ten išbuvo devynias valandas. Gyvi liko visi. Gaila, tačiau 300 kitų žmonių iš to kaimo žuvo. Daugelyje vietovių vienintelis likęs stovėti pastatas buvo Karalystės salė.

Praėjus dviem dienoms Jehovos liudytojų filialas Jangone siuntė pagalbos grupę į Botingonės bendruomenę prie pat deltos. Pervažiavusi smarkiai nuniokotą teritoriją, kur gulėjo yrantys lavonai, ir išvengusi plėšikų, grupė atgabeno į Botingonę nemažą kiekį ryžių, makaronų, vandens ir žvakių. Tai buvo pirmoji tą rajoną pasiekusi pagalbos grupė. Atidavę atvežtą krovinį vietiniams liudytojams, broliai drąsino juos Biblijos žodžiais ir paliko jiems Biblijų bei biblinės literatūros, nes visą jų turtą nusinešė ciklonas.

 Liudytojų, netekusių per audrą savo turto, nuostata buvo iš tiesų puiki. Vienos bendruomenės iš nuniokotos Iravadžio srities narys pasakė: „Netekome visko, ką turėjome. Sugriauti visi namai. Sunaikinti visi pasėliai. Dėl potvynio neturime geriamo vandens. Tačiau broliai ir seserys nėra tiek susirūpinę, kiek kiti. Jie pasitiki Jehova ir jo organizacija. Ar liksime čia, ar teks keltis kitur, paklusime visiems nurodymams.“

Kita liudytojų grupė, 30 asmenų, taip pat netekę visko, džiaugsmingai giedojo Karalystės giesmes, kai dešimt valandų keliavo ten, kur pagalbos grupės buvo paruošusios jiems maisto, drabužių ir pastogę. Prieš atvykdami į numatytą vietą, jie išgirdo, kad gretimame mieste vyksta Jehovos liudytojų rajono asamblėja. Tad nusprendė pirmiausia pabūti asamblėjoje, pasistiprinti dvasiniu maistu ir pasidžiaugti krikščioniška draugija.

Visame regione ciklonas sunaikino 35 liudytojų namus, 125 apgriovė ir apgadino 8 Karalystės sales. Laimei, filialo pastatai smarkiai nenukentėjo.

Iš pradžių filialas buvo visiškai atkirstas, nes kelius užtvėrė dideli nuvirtę medžiai. Praslinkus vos kelioms valandoms po audros, daugiau kaip 30 filiale dirbančių savanorių stojo rankomis tempti tų medžių. Kol jie dirbo, žmonės juos stebėjo iš šalies su nuostaba. Truputį vėliau atvyko grupelė tikėjimo sesių ir atvežė gaiviųjų gėrimų bei šviežių vaisių darbininkams ir kaimynams, kurie negalėjo patikėti tuo, ką matė. Vienas žurnalistas išvydęs, kas vyksta, paklausė: „Jie dirba taip našiai! Kas šie žmonės?“ Kai jam buvo paaiškinta, jis pasakė: „Norėčiau, kad daugiau žmonių rodytų tokią bendrystės dvasią, kokią rodo Jehovos liudytojai!“

Liudytojai greit sudarė du pagalbos komitetus skirtingose šalies dalyse reikalingų išteklių tiekimui koordinuoti. Pagalbos grupėse darbavosi šimtai savanorių. Bendratikiams, netekusiems būsto, per keletą dienų buvo pastatyti nauji namai. Kai grupė atvyko statyti naujo namo vienai liudytojai, jos kaimynai tiesiog negalėjo patikėti. Viena moteris pasakė: „Šiai liudytojai namą atstato jos bažnyčia. Nė vienas iš mano draugų budistų neatėjo man padėti. Verčiau būčiau tapusi liudytoja, kai ji man skelbė!“

Statybininkai ir pagalbos komiteto nariai buvo labai sujaudinti, kai Tanlino mieste viena liudytojų šeima, kurios namas buvo gerokai apgriautas, pasakė: „Viskas gerai, mūsų namas sveikas. Dar galime čia gyventi, ne bėda! Kai kurie liudytojai neturi kur galvos priglausti. Jiems padėkite!“

Viename Jangono rajone kai kurie žmonės bandė rasti prieglobstį vietinėje bažnyčioje. Tačiau jos durys buvo užrakintos ir niekas negalėjo patekti vidun. Žmonės labai susierzino ir norėjo duris išlaužti. O Jehovos liudytojai daugelį per audrą priglaudė Karalystės salėse. Pavyzdžiui, Dalos mieste liudytojų pora priėmė į Karalystės salę 20 išsigandusių kaimynų, kurie atbėgo čia ieškodami saugios vietos. Ryte šios šeimos nebeturėjo namų, į kuriuos galėtų grįžti, ir buvo labai alkanos. Liudytojas rado žmogų, pardavinėjantį ryžius, ir nupirko jų tiek, kad užtektų visiems.

Jangone gyvena šeima, kurios keli nariai yra Jehovos liudytojai, o kiti lanko kitas bažnyčias. Po audros visa ta šeima atėjo į sueigą Karalystės salėje. Kodėl? Viena tos  šeimos narė paaiškino: „Kai kas iš mūsų bažnyčios sakė, kad mus aplankys, bet taip ir nepasirodė. Atėjo tiktai liudytojai. Jūs mums davėt ryžių ir vandens. Jūs skiriatės nuo kitų bažnyčių!“ Šios šeimos nariams neliudytojams patiko Sargybos bokšto straipsnio „Jehova girdi mūsų pagalbos šauksmus“ aptarimas ir netgi jie patys nemažai komentavo.

Viena moteris, studijuojanti Bibliją su liudytojais, kitą savaitę po audros atėjo į sueigą. Tada kaip tik buvo skaitomas filialo laiškas apie tai, kas padaryta teikiant pagalbą ir ką patyrė tie, kurie pergyveno cikloną. Skaitant šį laišką moteris pravirko. Ji labai nustebo ir apsidžiaugė išgirdusi, kad visi liudytojai buvo surasti ir yra saugūs. Paskui jai davė šiek tiek būtiniausių dalykų ir šalia jos namo ištempė palapinę. Ji sakė, kad liudytojai tikrai gerai ja pasirūpino.

Jėzus kalbėjo: „Iš to visi pažins, kad esate mano mokiniai, jei mylėsite vieni kitus“ (Jono 13:35). Jėzaus mokinys Jokūbas rašė, jog tikrą tikėjimą lydi geri darbai (Jokūbo 2:14-17). Jehovos liudytojai rimtai žiūri į šiuos žodžius ir stengiasi rodyti tokią meilę — padeda tiems, kam reikia pagalbos.

[Išnaša]

[Anotacija 11 puslapyje]

Biblijoje sakoma, kad tikrą tikėjimą lydi geri darbai